© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

„Nuo vaikystės mano svajonė buvo išvykti į Europą“ – sakė 25 – erių metų irakietis Faisal Uday Faisal. „Aš įsivaizdavau nuostabų, saugų gyvenimą su butu ir atlyginimu“. Rugsėjį jis išvyko į Turkiją ir prisijungė prie milijoninio srauto pabėgėlių ir migrantų.

Bet po mėnesį trukusios kelionės į Švediją jis sugrįžo namo savo noru.  „Gyvenimas čia buvo nuobodus. Jų maistas – net katės tokio neėstų!“ – sako ekonominis pabėgėlis, geresnio ir lengvesnio gyvenimo ieškotojas, du mėnesius praleidęs prieglobsčio centre netoli Švedijos miesto Malmo. „Nuvažiavau į Europą ir pamačiau, kad Europa – tik idealas“

Faisal pripažįsta, kad grįžo dėl ekonominių priežasčių. Kad patektų į Europą, jis nusprendė sukurti istoriją apie Irako milicijos grasinimus. „Jeigu man grėstų pavojus, aš nebūčiau grįžęs“

„Europoje jis pasigedo aptarnavimo. Namuose jam viskas padaryta“ – sako Faisal tėvas Uday Faisal Mohee. Tačiau jis pripažįsta, kad sūnus vėl mėgins laimę Europoje. Pasak jo, žodžiai „Europa“ ir „Amerika“ turi stebuklingą įtaką jauniems žmonėms.

Kai kuriems grįžusiesiems savo noru pavojus nebuvo esminė priežastis emigruoti iš šalies. Tačiau pagalbos centrai įspėja, kad patekti į Europą vis sunkiau, nors ir su teisėta priežastimi. Žemynas imasi griežtesnės  kontrolės sienų atžvilgiu. Kol kiti grįžta dėl sudužusių iliuzijų, dalis priversti vėl emigruoti, nes jų prieglobsčio prašymai buvo atmesti.

„Yra tūkstančiai grįžusių ir tūkstančiai, kurie to nori“ – sako Irako Migracijos ir Perkėlimo Ministerijos atstovas spaudai  Sattar Nowruz. Tokiems grįžtantiems Irako ambasada skuba parūpinti reikiamus dokumentus.

Nowruz teigimu, dauguma jaunų žmonių emigruoti į Europą paskatina televizija. Jis pripažįsta, kad tai turi tiesioginį efektą tiems, kam iš tikro reikia prieglobsčio. „Yra daugybė žmonių, kurie kenčia nuo smurto“. Pagalbos agentūros sako, kad prieglobsčio prašytojai turi pakovoti tam, kad jų atvejai būtų išgirsti. „Kai kurios valdžios skatina prašytojus grįžti, tvirtindamos, kad jie negaus prieglobsčio, darbo ir piešia tamsų vaizdą“ – sako Caritas Europa policijos viršininkė Shannon Pfohman.

Lapkričio pradžioje 35 tūkst. Pabėgėlių ir migrantų paliko Europą savanoriškai. Tačiau Pfohman teigimu, dauguma buvo priversti, todėl tikslus savanoriškai išvykusių skaičius nėra žinomas. Dar 17 tūkst. Buvo deportuoti.

42- jų metų Jazidų mažumos narys Ibrahim Abdullah po kelionės į Vokietiją ir keturių mėnesių laukimo, kol jo prieglobsčio prašymas bus apsvarstytas, grįžo namo į Šiaurės Iraką, nors ten šimtai vyrų buvo nužudyta ir sumesta į masinius kapus, o moterys laikomos kaip seksualinės prievartos vergės, po to, kai suprato, kad nepajėgs atsigabenti savo šeimos,  žmonos ir 16 – os metų sūnaus,kaip tikėjos. „Visą gyvenimą buvau su savo šeima. Niekada nebuvau atskirai nuo jos. Jie man sakė likti, bet aš negalėjau. Norėjau juos atsigabenti į Europą, kur saugu ir taiku, kur mes laikomi žmonėmis. Čia ,kaip mažuma, mes nesijaučiame priimti“ – sako jis.

Kai kurie grįžta praradę net tai, ką turėjo. 34- verių metų Wissam Razzaq, kuris gyveno nuomojamame name su žmona ir keturiais vaikais prieš išvykstant į Suomiją, pardavė savo taksi, kad susimokėtų už kelionę. Jo kaimas reguliariai bombarduojamas, todėl jis manė, kad turi pakankamai svarią priežastį atsivežti savo šeimą. Bet per 45 dienas jis turėjo tik vieną interviu dėl prieglobsčio. Jis sakė, kad jautėsi nepriimtas dėl dešiniųjų protesto prieš pabėgėlius.  „Jeigu būčiau radęs bent 20 procentų to, ko įsivaizdavau, būčiau likęs“ – teigia jis. Dabar, praradęs pajamų šaltinį, jis su šeima priverstas persikelti pas savo tėvus. „Grįžau atgal ir esu priverstas vėl viską pradėti nuo pradžių. Visos mano pastangos buvo perniek“ – sako jis.

Taip pat skaitykite: Atvirai prabilusi Jazidų moteris: „Maldauju, atsikratykite Islamo valstybės”

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: