Youtube archyvo nuotr.

Elizabeth Holmes – 31 metų amerikietė mokslininkė, išradusi revoliucinę kraujo tyrimų sistemą įvardinta kaip jauniausia pasaulio milijardierė. Vašingtone (JAV) gimusi moteris nuo pat mažumės domėjosi medicina.

Viskas prasidėjo nuo to, kai būdama mergaitė, ji perskaitė savo proprosenelio Christiano Holmso (Christian Holmes) biografiją. Jis buvo garsus danų kilmės chirurgas, išgelbėjęs tūkstančius gyvybių Pirmojo Pasaulinio karo metu. Vėliau jis buvo dekanu Sinsinačio (Cincinnati) medicinos universitete, kur jo vardu buvo pavadinta ir ligoninė. Įkvėpta savo giminaičio, mergina taip pat nusprendė paskirti savo gyvenimą medicinai. Būdama 18-likos metų, Stanfordo universitete (Kalifornija) mergina pradėjo mokytis chemijos inžineriją, tačiau po metų nusprendė studijas nutraukti ir įkūrė savo kompaniją, kurią pavadino „Theranos“.

Tokį sprendimą Elizabeth Holmes priėmė vedama savo įsitikinimo, kad jos mokslams skirti pinigai gali būti panaudoti kur kas didingesniam tikslui – siekiui padaryti revoliuciją sveikatos tyrimų sistemoje. Žinoma, jauna mergina neturėjo reikiamų įgūdžių tam, kad savo svajonę paverstų realybe, todėl ji savo idėja pasidalijo su chemijos inžinerijos dėstytoju Chaningu Robertsonu (Channing Robertson). Vyras susirūpino, kokią įtaką E. Holmes karjerai padarys nebaigtos studijos. Profesorius tuomet savo studentės paklausė, kodėl dėl savo svajonių,  ji nori rizikuoti karjera. Štai ką jam tuomet atsakė Elizabeth Holmes: „Aš noriu sukurti visiškai naują technologiją. Tokią, kuri padėtų visai žmonijai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, amžiaus ar lyties“. Vis dėlto profesorių įtikino ne merginos atsakymas, o didžiulis užsidegimas, kurį jis pamatė savo studentės akyse. Dėstytojas tuomet suprato, kad Elizabeth Holmes tikrai pavyks palikti pėdsaką medicinos tyrimų srityje – jis pasisiūlė padėti ir kartu įkurti savo kompaniją.

Idėja buvo paprasta – Elizabeth Holmes svajojo sukurti sistemą, kuri gerokai supaprastintų kraujo tyrimus. Pati moteris visuomet bijojo adatų, todėl ji sumanė sukurti prietaisą, su kuriuo kraujo paėmimas būtų paprastas, pigus ir prieinamas kiekvienam žmogui, o atliekami kraujo tyrimai užtruktų kuo mažiau laiko. Daugiau nei dešimt metų, moteris, kartu su savo komanda, kūrė programinę įrangą ir prietaisą, kurį naudojant, žmogaus kraują būtų galima paimti visiškai neskausmingu ir greitu dūriu į pirštą, o patį kraują saugoti nedideliame buteliuke, vadinamame nanotaineriu (angl. nanotainer).

Dešimtmetis uolaus darbo atsipirko su kaupu. Amerikietės įsteigta bendrovė „Theranos“ dabar vadinama viena perspektyviausių biotechnologijų sferos milžinų. Kompanijos vertė siekia daugiau nei 9 mlrd. JAV dolerių, o Elizabeth kišenėje – net pusė įmonės akcijų. Jos turtas pernai įvertintas 4,5 milijardo dolerių (apie 4 mlrd. eurų), o jau šiemet moteris puikuojasi įtakingiausių pasaulio žmonių sąraše. Sunku patikėti, kad jauniausios pasaulio milijardierės sėkmė slypėjo mažyčiame kraujo laše.

„Theranos“ sukurtas metodas kelia grėsmę įprastoms kraujo tyrimų paslaugas teikiančioms klinikoms ar laboratorijoms. Jei plėtojamas projektas pasiteisins, tradicinis kraujo tyrimas bus pamirštas dėl mažo informatyvumo, ilgo tyrimų užimamo laiko ir didelių sąnaudų. Skirtumai tarp tradicinių kraujo tyrimų ir „Theranos“ siūlomo metodo akivaizdūs – nuo keliolikos mililitrų paciento kraujo iki vos vieno ar dviejų lašelių. Įdomu tai, kad dėl adatų baimės, tyrimus darytis atsisako net pusė amerikiečių. Nuo šiol, šie žmonės galės atsikvėpti ir daryti tai be baimės – kraujas bus paimamas iš piršto per kelias sekundes ir be skausmo.  Tačiau pati svarbiausia naujiena ta, jog iš to mažyčio kraujo lašo vos per keletą valandų pavyks sužinoti dešimtis kartų daugiau informacijos nei taikant įprastinius metodus, o toks tyrimas kainuos mažiau ir bus prieinamas kiekvienam žmogui, besirūpinančiam savo sveikata.

„Visuomet buvau tvirtai apsisprendusi savo gyvenimą skirti sveikatos apsaugos sistemai gerinti. Kai suserga artimas žmogus, regis, atsitrenkiame į sieną. Dažniausiai juk būna per vėlu ką nors pakeisti ir tokie išgyvenimai daužo mūsų širdis į šipulius. Mes siekiame ir sieksime, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gauti detalią informaciją apie savo sveikatą. Šitaip viliamės užbėgti daugybei ligų už akių“, – sako Elizabeth.

Šiandien išradėja yra dažnai gretinama su šviesaus atminimo „Apple“ kompanijos įkūrėjo Stevu Jobbsu (Steve Jobbs). Tiesa, pati Elizabeth dažnai kartoja, kad jis yra didžiausias jos įkvepėjas. Būtent jo nuotrauka su trumpa biografija kaba moters darbo kambaryje. Moteris pati laiko save tikra darboholike. Ji neturi laisvo laiko knygų skaitymui ar pramogoms, dirba kasdien nuo ryto iki vakaro, praktiškai visą laiką  praleidžia ofise, o namuose neturi net televizoriaus. Moteris teigia: „Svarbiausia yra tai, kaip stipriai mes bandome padaryti žmonių gyvenimą geresniu. Štai kodėl aš tai darau. Štai kodėl aš dirbu taip, kaip dirbu. Ir štai kodėl aš taip stipriai myliu tai, ką darau – nes žinau, kad mano darbas padės milijonams žmonių“.

Taip pat skaitykite: TOP 10 turtingiausių pasaulio moterų

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Taip pat skaitykite: