Vasario mėnesį viešėdamas Europoje susitikime, organizuotame Facebook atstovų, Mark Zuckerberg atsakinėjo į vietos studentų bei Facebook vartotojų klausimus. Vienas jų klausė: “Kaip Facebook pakeis pasaulį į geresnę pusę?“ Šia tema M. Zuckerbergas, praeitą mėnesį paskelbęs, jog skirs 3 milijardus delerių visų ligų gydimui, šnekėjo su malonumu. Nepaisant to, jog pasipuikavimas gerais darbais buvo vykęs viešumo triukas, atsirado žmonių, pasipiktinusių Facebook ir jo kūrėjo jautrumo stoka. Dėl savo nenoro reaguoti į kritiką socialinis tinklas negali puikuotis nepriekaištingais santykiais su Europos vyriausybėmis bei žiniasklaida. Kritikai mano, jog tinklo vadovai tikisi vien pripažinimo bei susižavėjimo jų darbais, tačiau susidūrę su skeptikais – įsižeidžia.
Ši priešprieša simbolizuoja Europos meilės ir neapykantos santykį su JAV technologijų kompanijomis. Nors Europos verslo lyderiai pavydi Amerikos technologijų industrijai sėkmės ir inovacijų, vartotojai neslepia noro išbandyti naujausius prietaisų ar paslaugas, Europos vyriausybių institucijas erzina technologinių firmų abejingumas jų šalių įstatymams bei kultūrai.
Vokietijos vadovai netgi bando pamėgdžioti kai kuriuos labiau žinomus, taip vadinamų, skaitmeninių technologijų trigdytojų, įpročius. Šį pavasarį Daimleris Dieteris Zetsche aptarinėdamas ateitį su Uber vadovu Travisu Kalanicku technologijų renginyje Berlyne, vilkėjo mėlynais džinsais ir sportbačiais. Mathias Döpfner išsiuntė tris geriausius savo darbuotojus, metams apsigyventi kartu technologijų Mekoje Palo Alto, Kalifornijoje. Video reportaže apie šį eksperimentą, pats direktorius yra matomas dėvintis paprasčiausią džemperį. Axel-Springer panaudojo Palo Alto ofisą kaip esminę platformą pritraukiant investuotojus.
Seno kirpimo Europos korporacijos yra pasirengusios mokėti didžiulius pinigus tiems, kurie turi patirties dirbant „Silicio slėnio“ kompanijose. Pavyzdžiui 2015 metų lapkritį, įmonė Volkswagen pasamdė Johanną Jungwirthą, kuris yra dirbęs kompanijai Apple, tam jog jis sustiprintų skaitmeninių technologijų naudojimą. Jis prisistato kaip „JJ“, giria savo Tesla automobilį (kurį jau išmainė į Volkswagen E-Golf) bei cituoja Steve Jobs.
Tuo tarpu Europos reguliuojamųjų institucijų atstovai nemano, jog yra verta mėgdžioti tokias kompanijas kaip Facebook. Kai tiklo įkūrėjas svečiavosi Berlyne, Peteris Altmaieris, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel štabo viršininkas, turėjo progą su juo susitikti. Ir susitikimo metu Almaieris kritikavo socialinės platformos nesugebėjimą mažinti neapykantos srautus. Ši tema tapo svarbi Vokietijoje po pabėgėlių krizės Europoje, kai dešiniųjų aktyvistai pradėjo„bombarduoti“ socialinius tinklus rasistiniais įrašais bei pasisakymais. M. Zuckerbergas pažadėjo, jog Facebook stengsis šia problemą pašalinti. Peter Almaier po diskusijos reporteriams sakė: „Man susidarė įspūdis, jog Mark Zuckerberg suprato šios problemos svarbą“ Nors po keturių mėnesių Vokietijos vyriausybė turėjo pakartotinai prašyti kompanijos, jog būtų imtasi veiksmų susijusių su šia problema, tačiau teisingumo ministerija laiko pergale jau vien tai, jog Facebook sutiko vertinti vokiškus pranešimus pagal Vokiečių, nebe JAV įstatymus.
Neapykanta socialiniame tinkle yra tik viena iš daugelio problemų kurios sukelia skundų atplūdį šiai kompanijai. Praeito mėnesio gale, Vokietijos duomenų apsaugojimo institucija įsakė Facebook nustoti dalintis vartotojų asmenine informacija, tokia kaip mobiliųjų telefonų numeriai, su savo dukterine įmone Whatsapp. Nepaisant to, jog prieš du metus perkant šią programą Facebook pažadėjo, jog tokių duomenų nenaudos, šiuo metu kompanija teigia, jog bandys apskųsti šį įsakymą. Nors tai buvo vienas iš antimonopolinės institucijos reikalavimų prieš pasirašant sutartį.
Amerikos kompanijos taip besielgiančios su Vokietija bei kitomis Europos šalimis nesibaigia ties Facebook. Jų įgaliojimų kontrolė ir mokesčių taisyklės Europos institucijų nedžiugina. ES komisarė Margrethe Vestager yra pateikusi tris antimonopolinius kaltinimus kompanijai “Google”. Europos komisija taip pat yra įsakiusi Airijai surinkti milijardus nesumokėtų mokesčių iš technologijų gigantės „Apple“.
„Silicio slėnis“ puikiai geba sukurti produktą kurį žmonės mylėtų ir kuris apverčią rinka aukštyn kojom. Ir kol darbuotojui labai žavingai skamba motyvacinis šūkis „Prašyk atleidimo, bet ne leidimo“ žmonėms už technologijų pasaulio ribų šis požiūris kelią sumaištį bei pyktį. Išskirtinai tai galima taikyti tokiai šaliai kaip Vokietija, kurios kultūra gali žaibo greičiu priimti naujausias technologijas. Tačiau protingi antrepreneriai kruopščiai apgalvotų tokius skirtumus.
Kaip pavyzdžiui, Uber paslaugų bendrovė užsidirbo prastą reputaciją, per stipriai stumdama savo bendrovę į Europos rinką. Vokietijoje ši kompanija tapo nelegali, po to, kai nepaisydama tvarkos, jog vairuotojai turi turėti licenzijas, tęsė savo veiklą ir pažeidinėjo įstatymus. Prancūzijoje, Uber buvo skirta aštuonių šimtų tūkstančių eurų bauda už nelegalias transporto paslaugas. Yra nesuskaičiuojamas skaičius nepatenkintų keleivių Vokietijoje ir Prancūzijoje, kurie būtų atviri alternatyvoms Jeigu kompanija būtų plėtojusi veiklą su pagarbesnių požiūriu į kitas valstybes, šiandien jos veikla būtų dar sėkmingesnė..
„Silicio slėnio“ vadovai bei Europą trikdančios kompanijos, taip pat neatkreipia dėmesio į tai, kad didelė dalis jų finansinės sėkmės yra pastatyta ant abejotinų verslo praktikų. Tai apima pigios darbo jėgos išnaudojimą užsienyje (“Apple”), nepriklausomų rangovų įdarbinimą (Uber) ir bandymą apeiti mokesčių mokėjimo įstatymus (“Amazon”, “Apple” ir kiti).
Pavyzdžiui, vokiečiai užsisakinėdami iš „Amazon Germany“ susiduria su keistu užrašu savo sąskaitoje: „Amazon EU S.a.r.L.“. Tai yra Amazon Liuksemburge operacija, kuri sudaro mokesčių mokėjimo sutartį su vietos vyriausybe, kad kompanija mokėtų tik nuo 4 iki 6 procentų mokesčių veiklos sąnaudoms.
Yra ir kitų įmonių kuriančių panašius sandorius, bet Amazon sukurstė ypatingą pasipiktinimą. Bendrovė pasipelnė iš viešųjų subsidijų ir praeityje, kurios buvo finansuojamos vietos mokesčių mokėtojų. Numanoma, jog vien Vokietijoje Amazon yra gavusi iki 14 milijonų eurų iš vyriausybės subsidijų.
Atrodo, jog Amerikos technologijų kompanijos dar nelabai supranta paprastos tiesos, jog norint būti sėkmingam ateityje, reikia žinoti ir suprasti savo auditoriją. Ypatingai, jeigu bandoma save parodyti pasaulio gelbėtojo amplua.
Praeitą mėnesį, Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maas paragino Facebook pagaliau susitvarkyti su savo neapykantą kurstančių kalbų problema. Tačiau, pagal Maas parodytus tyrimus Facebook atsakas kol kas yra nepakankamas. Taigi, kad būtų matomas kažkoks progresas, jis teigia, jog: „Mes turime palaikyti spaudimą“.
Parengta pagal Washington Post publikaciją
