„Drįsk svajoti“ – “Dare To Dream” tokia yra šių metų Eurovizijos tema. Prancūziją atstovaus – Bilal Hassani su daina Roj. Bilalas yra Maroko šaknis turintis androginas (dvilytė savijauta ir elgesys).
Priminsiu: androginas pagal Niujorko lyčių klasifikaciją nėra transvestitas, jis ne persirengia savo malonumui nekeisdamas lyties, o pagal jautrumą yra dvilytis moteris-vyras. Daina skirta vaikystės svajonės džiaugsmui: „Aš matau savo karalystę/ Ir kada aš svajoju, aš karalius…“. Daina visiškai atitinka Izraelio Eurovizijos temą (LR rinkimuose atitikimas temą nediskutuojamas, tai blogai). Austrų Conchita Wurst – buvo Drag queen arba transvestitų estetikos puoselėtoja(s), kas puikiai tinka pop kultūrai, bet nebūtinai yra homoseksualumas.
Bilalas – daug nuoširdesnis, ir nors jam būdinga Drag estetika, jo jausmai yra androginiški. Tai ne tas pat. Jie Wurst ir Bilalas – yra skirtingi, tačiau gina tą pačią – laimės įvairovėje – teisę. Europos vertybės remiasi pagarba įvairovei ir asmens pasirinkimui (J.P.Sartre: egzistencija yra pirmiau nei esmė). Jokių mitinių šaknų ir iš jų kylančios prievartos argumentavimo šis egzistencinis individualizmas, individualistinis anarchizmas, nenumano. Priešingai, tie, kas neigia tokį meninį individualų charakterį ir asmens savikūrą – neretai yra kupini prievartos ir nori smurto.
Androginai ir Drag queen, plačiau LGBT ir Queer nėra grupės, kurios norėtų pašalinti katalikų ar stačiatikių heteroseksualų šeimas, jų vertybes, bet norėtų rasti vietos ir kitiems, kitų širdims ir jausmams, kitų vaizduotei, kitų vaikystės atsiminimams ir drąsai svajoti. Ši įvairovė ateina su meile ir pop-kultūra. Prancūzijai Bililas buvo savaime priimtinas, toks pat bus priimtinas ir Austrijai, ir Vokietijai, ir Izraeliui.
Novorosijos ideologams – jis bus iškrypusio pasaulio ir šėtono įsikūnijimo pavyzdys, gal būt tokiu jis bus minimas visoje Rusijos žiniasklaidoje. Ukrainos nacionalistai ir vėl bus pasimetę – už ką jie kovoja? Ar lietuviai bus arčiau Kremlius? Na, bent jau ne oficialiai. Oficialiai Bilalas Lietuvoje bus gerbiamas, nors FB daugiausiai trypiamas. Tai ir yra skilusi lietuviška sąmonė: tarp viešojo individualizmo ir pasąmoninio kolektyvizmo, tarp viešosios demokratijos ir slapto autoritarinio režimo troškimo, tarp viešosios Europos, o pasąmonėje Euraazijos. O man Bilalo daina patinka, tik jo balsas galėtų būti dar stipresnis ir labiau išreikšti emocijas.
Bilalo pavyzdys rodo, kad ne kariuomenė ir ne bažnyčia, o kultūra yra civilizacijos pagrindas ir gerovės šaltinis. Sunku čia įrodyti kelią nuo Voltero iki Bilalo, bet pakeliui buvo ir išlieka ir Charlie Hebdo, kurį atakavo islamo fundamentalistai. Izraelis yra šalia islamo fundamentalizmo, o Bilalas yra žinutė fundamentalistams apie individualizmo vertę, kurią Europa ugdė nuo Voltero iki šiandien. O ką mūsų dainininkai „drįsta svajoti“? Tai ką parašo švedų kompozitoriai?
Šaltinis: Gintautas Mažeikis
Taip pat skaitykite: TOP 15 geriausių Eurovizijos dainų
