Per Rusijos raketų ataką perpildytame prekybos centre centrinėje Ukrainoje žuvo mažiausiai 18 žmonių, o Septynių šalių grupės lyderiai susitikime Vokietijoje, kuriame jie siekė sugriežtinti sankcijas Maskvai, tai pavadino „karo nusikaltimu“.
Vadovai pažadėjo, kad Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas ir atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn už pirmadienio ataką Kremenčuko mieste, kuri buvo įvykdyta per didžiausią prekybos centro užimtumą.
„Nesirenkamieji išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – sakoma jų pareiškime, kuriame smerkiamas „bjaurus išpuolis“.
Ukraina apkaltino Rusiją sąmoningai nusitaikius į civilius gyventojus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje laidoje, paskelbtoje „Telegram“, tai pavadino „vienu įžūliausių teroristinių aktų Europos istorijoje“.
„Taikus miestas, paprastas prekybos centras – viduje moterys, vaikai, paprasti civiliai“, – sakė V. Zelenskis, kuris anksčiau pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti liepsnų apimtas prekybos centras, o lauke – dešimtys gelbėtojų ir ugniagesių automobilis.
Poltavos srities, kurioje yra Kremenčiukas, gubernatorius Dmytro Luninas antradienį sakė, kad per išpuolį žuvo 18 žmonių. Gelbėjimo tarnybų duomenimis, penkiasdešimt devyni buvo sužeisti.
Per atskirą išpuolį pirmadienį Rusijos raketos užmušė mažiausiai aštuonis civilius gyventojus, kurie buvo išėję rinkti vandens rytiniame Lysičansko mieste, sakė Lugansko srities gubernatorius Sergejus Gaidajus.
Lysychanskas tapo intensyvių Rusijos atakų centru po to, kai krito jo dvynys Severodoneckas.
„Mūsų gynėjai laikosi, bet rusai miestą paverčia griuvėsiais… infrastruktūra visiškai sunaikinta“, – „Telegram“ sakė S. Gaidajus.
Nepavykus užimti Kijevo po vasario mėn. invazijos, Rusijos kariai savo kampaniją sutelkė į Rytų Ukrainos teritorijos užėmimą ir vis labiau įsitvirtina.
Didysis septynetas (G7) – septynių įtakingiausių valstybių grupė, nuo sekmadienio susirinko į trijų dienų metinį, aukščiausio lygio susitikimą, prabangiame pilių kurorte, Bavarijos Alpėse, pietų Vokietijoje. Susitikimo metu buvo planuojami tolimesni veiksmai, skirti paremti Ukrainą ir naujų sankcijų įvedimai Rusijai.
Kasmetiniame viršūnių susitikime dominavo derybos apie tai, kaip didžiausios pasaulyje išsivysčiusios šalys gali padėti Ukrainoje atremti Rusijos invaziją ir sumažinti tarptautinį poveikį maisto kainoms ir energijai.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, kalbėdamas iš Bavarijos Alpėse vykstančio G7 susitikimo, sakė, kad Kremenčiuko išpuolis parodė V. Putino „žiaurumą ir barbariškumą“.
JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas sakė, kad pasaulis „pasibaisėjęs“, o JT vadovo Antonio Guterreso biuras pasmerkė ataką kaip „visiškai apgailėtiną“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė išpuolį ir pavadino „bjaurastimi“.
Diplomatai sakė, kad Ukraina paprašė antradienį surengti susitikimą dėl atakų JT Saugumo Taryboje, kurioje Rusija turi veto teisę, bet nesugebėjo užkirsti kelio kritiškai diskusijai apie invaziją.
JAV prezidentas Džo Baidenas ir jo kolegos iš turtingųjų G7 šalių siekia griežčiau ekonomiškai paspausti Maskvą, net ir tuo metu, kai sparčiai augančios energijos ir maisto kainos didina pasaulinę infliaciją.
„Toliau teiksime finansinę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą ir palaikysime Ukrainą tiek laiko, kiek reikės“, – sakoma G7 pareiškime antrąją aukščiausiojo lygio susitikimo dieną.
V. Zelenskis, virtualiai kreipdamasis į vadovus, paragino juos „sustiprinti sankcijas“, kad padėtų užbaigti karą prieš atšiaurią žiemą.
„Mes ir toliau didinsime spaudimą V. Putinui“, – atsakydamas į tai pareiškė aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Šis karas turi baigtis.“
G7 lyderiai diskutuoja dėl Rusijos naftos importo kainų viršutinės ribos ir sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos gynybos sektorių.
Tačiau Europos pareigūnai baiminasi, kad jas įgyvendinti bus sunku.
Siekdama padėti sumažinti sparčiai augančias kainas, Prancūzija paragino naftą išgaunančias šalis „išimties tvarka“ padidinti gavybą, o E. Macronas parėmė Irano ir Venesuelos, kuriems taikomos JAV sankcijos, naftos sugrįžimą į rinką.
G 7 sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinės Valstijos ir Vokietija.
„Išnagrinėsime tolesnes priemones, kaip neleisti Rusijai pasipelnyti iš savo agresijos karo“, – sakoma paskutiniame G7 susitikimo oficialiame pranešime.
Tarifai
Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį, G7 susitikimo metu, pareiškė, kad didins muito tarifą tam tikram Rusijos importui iki 35 proc. Muitas bus taikomas importuojamiems Rusijos Federacijos gaminiams, kurių importas iki šiol nebuvo uždraustas.
JAV prezidento Džo Baideno administracija dar anksčiau uždraudė į JAV importuoti rusišką naftą ir energetikos produktus, žuvį, jūros gėrybes, alkoholinius gėrimus ir nepramoninius deimantus. Baidenas ir kiti G7 lyderiai sieks įgaliojimų surinktas pajamas, taikant naujus muitus Rusijos prekėms, panaudoti padedant Ukrainai.
Karinės technikos gamyba ir jos tiekimas
JAV taikysis į Rusijos gynybos tiekimo „grandines“ įvesdama blokavimo sankcijas pagrindinėms valstybės valdomoms gynybos įmonėms ir su gamyba susijusiems subjektams bei asmenims.
Kiti G7 lyderiai ketina derinti ir išplėsti sankcijas Rusijai, kad ir toliau apribotų Rusijos prieigą prie pagrindinių pramonės žaliavų, paslaugų ir technologijų, o ypač tų, kurios remia jos ginkluotės pramonės bazė ir technologijų sektorių.
Maisto apsauga
„Įsipareigojame skirti papildomus 4,5 mlrd. dolerių, kad apsaugotume pažeidžiamiausius žmones nuo bado ir prastos mitybos, o tai iš viso sudaro daugiau nei 14 mlrd. dolerių.“.
„Mes laikomės savo įsipareigojimo išlaikyti savo maisto ir žemės ūkio rinkas atviras ir raginame visus partnerius vengti nepagrįstų, prekybą ribojančių priemonių, kurios didina rinkos nepastovumą, taigi ir maisto trūkumo riziką.“
„Mes taip pat įsipareigojame išplėsti būtiniausių mitybos paslaugų teikimą šalyse, kuriose yra didžiausia netinkamos mitybos našta“, – sakoma susitikimo pareiškime.
Pasaulinė rinka ir auksas
JAV ketina uždrausti naujo rusiško aukso importą į valstybę, kas Rusijai neleistų dalyvauti oficialioje aukso rinkoje. G7 lyderiai taip pat įsipareigojo ir toliau dėti pastangas stabdant tuos, kurie vengia sankcijų.
JAV Prekybos departamentas taip pat imsis pirmųjų veiksmų prieš įmones, užsiimančias „užpildymo“ veikla arba kitaip – tiesiog padedančias Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. JAV Prekybos departamentas įtrauks tokias įmones visame pasaulyje į savo subjektų sąrašą ir taip uždraus šioms įmonėms įsigyti JAV pagamintų prekių ir technologijų, pavyzdžiui, puslaidininkių.
Taip pat Vašingtonas įgyvendins blokuojančias sankcijas žmonėms, padedantiems Rusijai išvengti sankcijų, ir įspės finansų institucijas padėti aptikti galimus eksporto kontrolės pažeidimus.
Finansinė parama
G7 įsipareigoja padėti Ukrainai padengti trumpalaikį biudžeto finansavimo trūkumą, įskaitant 7,5 mlrd. dolerių įsipareigojimą iš JAV.
Lyderiai taip pat prisiims ilgalaikį saugumo įsipareigojimą teikti Ukrainai finansinę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą tiek, kiek reikės.
Energija
“Mes skatiname šalių gamintojus didinti savo gamybą, kad sumažintume įtampą energijos rinkose, ir šiame kontekste taip pat džiaugiamės OPEC (tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes) atsaku į griežtėjančias tarptautines rinkas. Raginame jas tęsti veiksmus šiuo atžvilgiu.”
Susitikimo metu įsipareigota iki 2035 metų energijos sektorių visiškai arba iš esmės dekarbonizuoti.
Šmaikštavimai apie Rusijos prezidentą
Tiesa, susitikimo metu neišvengta ir pasišaipymo iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Džonsonas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasišaipė iš Rusijos prezidento išvaizdos, omeny turėdami dar neseniai išplitusią jo nuotrauką, kurioje jis matomas jojantis ant žirgo be marškinių. Tokios nuotraukos tikslas buvo parodyti stiprų Putino įvaizdį.
Susitikimo metu buvo juokauta, kad ir G7 lyderiams reikėtų įsiamžinti be marškinių, kad atrodytų stipresni ir galingesni už V. Putiną, o J. Trudeau šmaikštavo: „Surengsime atviro kūno jojimo demonstraciją.“. JAV prezidentas Džo Baidenas pastebėtas vengiantis pokštų apie V. Putiną.
