Šešiolikmetė švedė Greta Thunberg tapo tikru fenomenu dėl išsakomų idėjų ir noro pakeisti pasaulį. Vos prieš porą metų mažai kam žinoma ir patyčias kentusi paauglė šiandien tapo viena žymiausių klimato aktyvisčių, kuri įkvepia viso pasaulio jaunimą sekti jos pėdomis ir kartu kovoti prieš klimato kaitą. JAV prezidentas D. Trumpas, naudodamasis „Twitter“ paskyra, užsipuolė klimato aktyvistę Gretą Thunberg, pabrėždamas, kad jos vieši pasirodymai yra viso labo vaidinimas: „Kokia aktorė! Aš nebūsiu įkaitu to, kuris dar tik gavo besimokančio pažymėjimą. Atsiprašau, vaike!“ Jam antrina ir Rusijos prezidentas V. Putinas, teikdamas, kad ji maloni ir nuoširdi mergina, tačiau manipuliuojama kitų: „Apgailėtina, kai kažkas naudojasi vaikais ir paaugliais savo interesais.“
„Kai man buvo aštuoneri, sužinojau apie globalinį atšilimą ir klimato kaitą. Pasirodo, dėl to kalti atsakingi žmonės. Man buvo nesuprantama, kodėl dedasi tokie dalykai, kodėl nėra kažkokių apribojimų ar aplinką teršiančios veiklos netapo nelegaliomis“, – apie tai, kaip kilo jos iniciatyvos, šiemet Stokholme vykusioje konferencijoje „TedX“, pasakojo šešiolikmetė paauglė. Kai 2018 m. rugpjūčio mėn. ji atsistojo priešais Švedijos parlamento pastatą Stokholme su užrašu „Mokyklos streikas dėl klimato“, mergina pradėjo visuotinį jaunimo judėjimą, kuris kovoja už tai, kad suaugusieji rimtai žiūrėtų į klimato pokyčius.
Thunberg siekia paskleisti žinią plačiajai visuomenei apie metų metus tvyrojusį neveiksnumą. Panašu, kad politikai į ją nežiūri rimtai – žvelgia taip, tarsi būtų įsitikinę, kad paauglės maištavimas pasibaigs. 2019 m. rugsėjo mėn. ji pasmerkė pasaulio lyderius emocingoje kalboje JT, sakydama: „Manęs čia neturėtų būti, turėčiau būti mokykloje, kitoje vandenyno pusėje. Kaip jūs drįstate… Savo tuščiais žodžiais žlugdote mano svajones, žlugdote vaikystę, bet aš iš tų, kuriems dar pasisekė. Žmonės kenčia, žmonės miršta, visa ekosistema nyksta – prasideda masinis nykimas. Jūs galite kalbėti apie pinigus, sekti pasakas apie amžiną ekonomikos augimą. Sakote, kad mus girdite, suvokiate padėtį, bet, kad ir kokia būčiau įpykusi, nenoriu tuo tikėti. Jeigu tikrai suprastumėte, kokia padėtis, ir toliau nieko nedarytumėte, būtumėte blogis, o aš tuo nenoriu tikėti“, – klimato aktyvistė Greta Thunberg Jungtinių Tautų klimato susitikime apkaltino pasaulio lyderius jaunosios kartos išdavimu dėl nesugebėjimo susitvarkyti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. Ji save laiko klimato populiste: remiasi aiškia moraline vizija, korumpuota, neatsakinga sistema ir labai stengiasi atskirti „mus“ ir „juos“. „Kai kurie žmonės sako, kad klimato krizę sukūrėme visi, tačiau tai tik dar vienas patogus melas. Kažkas kaltas“, – teigia G. Thunberg. Remdamasi tyrimais ji įrodė, kad tik 100 bendrovių nuo 1988 m. išmetė daugiau kaip 70% viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iš tiesų nėra aišku, kur slypi merginos politika, tačiau jos retorika atspindi kairiųjų aplinkos judėjimą, kurie jau seniai įspėja, kad norint įveikti klimato krizę reikia sumažinti vartojimą ir augimą. „Jūs kalbate tik apie ekologišką ekonomikos augimą, nes esate per daug išsigandę“, – sakė ji delegatams praėjusių metų JT klimato konferencijoje, kritikuodama „tas pačias blogas idėjas, kurios mus privertė prie šios netvarkos“, ir patarė jiems patraukti „avarinį stabdį“.
Donaldo Trumpo sprendimas nedalyvauti JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais iliustravo, kaip pragaištingai jo politika sumenkino Amerikos kaip gerovės jėgos vaidmenį pasaulyje, ir kaip jo veiksmai galėjo prisidėti prie ateities sunaikinimo. Tuo tarpu Greta Thunberg pasisakė už piktybišką pasaulio lyderių nepriežiūrą, nes jie neatsakė į vienintelį egzistencinį pavojų, kurį patiria žmonija. Aktyvistė skatino visuotinį jaunų žmonių judėjimą, kuris paspaustų vadovus skubiai kovoti su klimato pokyčiais. Jos pastabos priminė, kaip atrodo lyderystė, drąsa ir pasiaukojimas. Kalbėdama su susirinkusiais pasaulio lyderiais, G. Thunberg išdėstė neveiklumą klimato krizės srityje ir pasmerkė pasaulio dėmesį „pinigams ir amžinojo ekonomikos augimo pasakoms“. G. Thunberg aiškiai pasakė, kas vyksta: „Jūs mus žlugdote, bet jauni žmonės pradeda suprasti jūsų išdavystę. Pasaulis pabunda.“ Ji pažadėjo, kad pokyčiai bus „jums patinka ar ne“, nors neaišku, ar ji turi kokį nors planą. Visgi G. Thunberg teisi – artėja permainos. Viena JAV paauglių apklausa pažymėjo, kad maždaug kas ketvirtas 13–17 metų žmogus ėmėsi veiksmų – dalyvavo proteste, pasisakė už klimato politikos pokyčius. „Laikas nėra mūsų pusėje ir kuo ilgiau bus leidžiama veikti D. Trumpo ir kitų lyderių, ginančių iškastinio kuro naudojimą, veiksmams, tuo katastrofiškesni rezultatai bus mūsų vaikams“. G. Thunberg pasakytą kalbą turėtų pakartoti Amerikos prezidentas ir lydėti plataus masto veiksmai, kuriais siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Deja, savo metinėje JT kalboje D. Trumpas dar kartą trimitavo savo nacionalistinę „Amerika pirmiausia“ politiką, kuri neduoda nieko kito, tik sužadina pasaulį.
Prieš JT aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos, jaunuoliai visame pasaulyje išėjo į gatves protestuoti parodydami savo nepasitenkinimą tuo, kaip pasaulio vadovai saugo mūsų planetą. Visuotinis jaunimo klimato streikas įrodo, kad ji nėra viena – Niujorke žygiavo kartu su minia, nuo 60 000 iki 250 000 dalyvių. „Šiuo metu mes esame tie, kurie keičiasi. Jei niekas kitas nesiims veiksmų – tada imsimės mes“, – miniai pasakojo Thunberg. „Mes reikalaujame saugios ateities. Ar to per daug?“ Manoma, kad panašiuose mitinguose dalyvavo apie 4 milijonai žmonių, o tai yra stulbinantis skaičius, kai pagalvojama apie tai, kaip šis judėjimas prasidėjo. Per šiek tiek daugiau nei metus Greta Thunberg, kuri ėmė protestuoti vien tik už Švedijos parlamento ribų, sugebėjo sutelkti ir įkvėpti įvairaus amžiaus žmones. Jaunoji aplinkosaugos aktyvistė sukūrė judėjimą, siekdama priversti politikus atsakyti, kaip jie planuoja kovoti su šia skubia krize. Apie tokią ankstyvą pradžią ji sakė: „Man nerūpi amžius. Man taip pat nerūpi tie, kurie nepriima mokslo. Neturiu tiek daug patirties, todėl labiau klausau. Bet aš taip pat turiu teisę reikšti savo nuomonę, nesvarbu, koks mano amžius. Būti jauna yra didelis privalumas, nes pasaulį matome iš naujos perspektyvos ir nebijome daryti radikalių pokyčių“. G. Thunberg naudojasi savo balsu siekdama pokyčių ir įrodo, kad vienas asmuo gali daug ką padaryti. Sparčią streikų plitimą visame pasaulyje Thunberg apibūdino kaip nuostabų. „Tai įrodo, kad niekada nesi per mažas, kad galėtum pakeisti“, – sakė ji.
Praėjus kelioms dienoms, po jos galingo kalbėjimo JT aukščiausiojo lygio susitikime, dėl klimato kaitos visame pasaulyje, Greta Thunberg buvo paskirta tarp keturių tarptautinio apdovanojimo, pavadinto „Alternatyviu Nobeliu“, nugalėtojų. „Aš esu labai dėkinga už tai, kad esu viena iš šios didžiulės garbės gavėjų. Bet, žinoma, ne aš esu laimėtoja. Aš esu bet kokio amžiaus vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų, nusprendusių veikti ginant mūsų gyvą planetą, judėjimo dalis. Dalinuosi šiuo apdovanojimu su jais. Apdovanojimas suteikia stiprybės tęsti kovą siekiant apginti Amazonės miško sielą. Mes, planetos žmonės, turime saugoti savo kultūros paveldą kaip mokė kūrėjas – gyventi gerai, rūpindamiesi savo kraštu, kad ateities kartos jį ir toliau naudotų“, – sakė Thunberg Niujorke JT Generalinei asamblėjai. „Kas, jei ne Greta Thunberg, būtų nusipelnęs Alternatyvios Nobelio premijos? Tai apdovanojimas, skiriamas drąsiems žmonėms, sprendžiantiems globalias problemas“, – teigia docentas Mykolas Drunga. „Savo užsispyrimu G. Thunberg įkvepia žmones skersai išilgai pasaulio. Europoje ši šešiolikmetė tapo visos kartos balsu. Klimato kaitos aktyvistė švedė Greta Thunberg per pastaruosius metus tapo tikra sensacija. Visame pasaulyje mokinius, studentus ir net suaugusiuosius privertusi išeiti į gatves ir protestuoti klimato ir biologinės įvairovės išsaugojimo vardan.“
Klimato aktyvistai išreiškė nuostabą, kokį poveikį Thunberg padarė visuomenės supratimui per tokį trumpą laiką. Visgi, ji sulaukia kritikos, kad yra per jauna ir naivi, manipuliuojama, jog žinotų apie ką kalba. Ištakų ieškoma ir jos ligos diagnozėje. Gretai prieš ketverius metus buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas – lengva autizmo forma, pasireiškianti emocinio ryšio trūkumu bei sunkumais bendraujant su žmonėmis. Nuo to laiko ji išmoko ligą naudoti kaip varomąją jėgą, užuot leidusi ją sulaikyti. Aplinkos faktai ją labiau erzina ir kankina nei kitus žmones, ji negali lengvai panaikinti tų jausmų. O būtent tai ir paskatino ją veikti. „Kai kurie žmonės gali tiesiog leisti dalykams vykti, bet aš negaliu, ypač jei yra kažkas, kas mane nervina ar liūdina “, – viename interviu sakė Greta. Ne kartą buvo išreikšta kritika, kad už jos stovi kiti asmenys. „Esu visiškai nepriklausoma, už tai, ką darau, man niekas nemoka“, – teigė mergina, nutarusi metus nelankyti mokyklos ir dar labiau atsidėti savo veiklai. Viena iš sąmokslo teorijų, skleidžiamų internete, yra ta, kad Greta Thunberg yra išgalvotas veikėjas, kurį vaidina Australijos vaikų aktorė Estela Rene, tačiau tokie spėjimai kelia šypseną. „Žinoma, erzina, kad žmonės praleidžia laiką darydami tokius dalykus, kuomet jie galėtų padaryti ką nors naudingo“, – sakė ji. „Tačiau visada bus žmonių, kurie suras apie ką skųstis“. Vis tik merginos pastangas gyrė ir nesustoti ragino popiežius Pranciškus, palaikymą ir padrąsinimą jai išreiškė ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, kurio nuomone, „Greta jau yra viena didžiausių mūsų planetos gynėjų. Suprasdama, kad jos karta patirs stipriausią klimato kaitos smūgį, ji nebijo imtis realių veiksmų.“ Su kuo tikrai galima sutikti, kad tokio efekto, kurį ji palieka, nėra sukėlęs nė vienas išsamus mokslininkų ar politikų pranešimas apie klimato kaitą ir jos padarinius. G. Thunberg tvirtino, kad ji tiesiog remiasi mokslu. Ji pateikė klimato pranešimą, įspėjantį apie greitai artėjančią pasaulinio atšilimo katastrofą. Pasaulio klimato mokslininkai perspėjo, kad liko tik 12 metų, kuomet dar būtų išvengta negrįžtamos žalos klimatui. Jaunoji klimato aktyvistė dažnai tuo remiasi, atnaujindama skaičių taip, tarsi tai būtų laiko bomba, pririšta krūtinės: kuo arčiau nulio, tuo radikalesni veiksmai yra pateisinami.
Thunberg yra akivaizdus pavyzdys, kad gyvename laiku, kai lyderiai nebūtinai gali ateiti tik iš partijos ar rimtos įstaigos, o ir iš mokyklos, gatvės, ligoninės… Lietuvos aplinkosaugininko Kęstučio Navicko nuomone, Greta iš tikrųjų pasako tai, ko mes nenorime girdėti. „Ji atkreipia dėmesį, kad pasaulis žiūri vien į pinigus, ekonomikos augimą, o iš tiesų mes turėtume žiūrėti į klimato kaitos padarinių sprendimą per atsinaujinančios energetikos, per kitų aplinkosaugos aspektų plėtrą ir taip atverti kelius naujoms galimybėms“.
Taip pat skaitykite: Šiukšlės verčiančios pasaulį globaliu savartynu
