Vladimiras Putinas EPA-ELTA nuotr.

Ukraina pranešė, kad jos kariuomenė padarė tam tikrą pažangą, pamažu stumdama Rusijos pajėgas nuo Charkovo miesto, nors šalies rytuose ir pietuose tęsiasi kovos, o Jungtinės Valstijos perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi ilgam karui.

Ukrainos gamtinių dujų vamzdynų operatorius pranešė, kad nuo gegužės 11 d. nutrauks Rusijos tiekimą per pagrindinį Novopskovo mazgą rytuose, Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.

Ji teigė, kad per šį mazgą tiekiama maždaug trečdalis per Ukrainą į Vakarų Europą tiekiamų rusiškų dujų. Rusijos valstybinė gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ nurodė, kad šis skaičius sudaro maždaug ketvirtadalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainos sėkmė išstūmė Rusijos pajėgas iš keturių kaimų aplink Charkovą, kuris buvo bombarduojamas nuo karo pradžios.

„Tačiau taip pat noriu paraginti visus mūsų žmones… neskleisti perdėtų emocijų. Neturėtume kurti pernelyg didelio moralinio spaudimo atmosferos, kai pergalių tikimasi kas savaitę ir net kasdien“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi.

Strategiškai svarbiame pietiniame Mariupolio uoste Rusijos pajėgos tęsė puolimą prieš plieno gamyklą „Azovstal“, kurioje slapstosi paskutiniai miesto gynėjai. Mero padėjėjas sakė, kad ten tebėra įstrigę mažiausiai 100 civilių.

Rusija bando sustiprinti gyvatės saloje atsidūrusias karines pajėgas, kurios galėtų leisti jai dominuoti Juodosios jūros šiaurės vakaruose naudojant strategines oro gynybos ir pakrančių gynybos sparnuotąsias raketas, reguliariajame biuletenyje pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Biuletenyje pažymima, kad „Ukraina bepiločiais lėktuvais sėkmingai smogė“ Rusijos priešlėktuvinei gynybai ir aprūpinimo linijoms Juodojoje jūroje, todėl Rusijos aprūpinimo linijos liko neapsaugotos po to, kai Rusijos karinis jūrų laivynas atsitraukė į Krymą po to, kai praėjusį mėnesį, kaip teigia Jungtinės Valstijos, Ukraina nuskandino raketinį kreiserį „Moskva“. Ukraina šios atakos nepatvirtino.

Rusijos raketų smūgiai taip pat smogė pietiniam Odesos uostui, akivaizdžiai siekdama sutrikdyti tiekimo linijas.

Vašingtone JAV Atstovų Rūmai patvirtino daugiau kaip 40 mlrd. dolerių didesnę pagalbą Ukrainai, nes Kongresas lenktyniauja, kaip išlaikyti karinės pagalbos srautą ir paremti vyriausybę Kijeve. Dabar šią priemonę turi patvirtinti Senatas, kad Prezidentas Džo Baidenas galėtų pasirašyti įstatymą.

Tuo tarpu JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines Senato komitetui sakė, kad Jungtinės Valstijos mano, jog V. Putinas ruošiasi ilgam konfliktui Ukrainoje.

Yra požymių, kad Rusija nori pratęsti sausumos tiltą į Padniestrę, separatistinį Moldovos regioną, sakė A. Haines ir pridūrė, kad V. Putinas tikisi, jog Vakarų ryžtas laikui bėgant susilpnės.

Hainesas taip pat sakė komitetui, kad V. Putinas turėtų tapti labiau nenuspėjamas ir galėtų įvesti Rusijoje karinę padėtį.

Gegužės 10 d. Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo vasario mėn., kai Rusija pradėjo neišprovokuotą invaziją, civilių aukų skaičius Ukrainoje viršijo 7 000.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pareiškime nurodė, kad gegužės 9 d. duomenimis, žuvo 3 381 žmogus, įskaitant 235 vaikus, dar 3 680 žmonių buvo sužeisti.

Tačiau JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje vadovas teigė, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius yra tūkstančiais didesnis.

„Mes rengėme skaičiavimus, bet kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad jie tūkstančiais didesni nei skaičiai, kuriuos šiuo metu jums pateikėme“, – sakė Matilda Bogner per spaudos konferenciją Ženevoje.

Diplomatiniame fronte Vokietijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrai netikėtai apsilankė Ukrainoje ir sustojo Kijevo priemiesčiuose Buchoje ir Irpine, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios karo nusikaltimus prieš pasitraukdamos praėjusį mėnesį.

Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tapo pirmąja Vokietijos vyriausybės ministre, apsilankiusia Kijeve nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją. A. Baerbock paskelbė, kad Kijeve vėl bus atidaryta Vokietijos ambasada, ir pažadėjo „visiems laikams“ atpratinti Vokietiją nuo Rusijos energijos.

Į kelionę taip pat atvyko jos kolega iš Olandijos Wopke Hoekstra, vėliau tą pačią dieną jiedu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

V. Zelenskis sakė, kad sostinėje veikia 36 užsienio atstovybės, o diplomatinio darbo Kijeve atnaujinimas „patvirtina Europos pasitikėjimą Ukrainos ateitimi“.

Buvo tikimasi, kad Baideno kandidatė į kitą ambasadorės Ukrainoje postą, diplomatijos veteranė Bridžita Brink, taip pat nesunkiai laimės patvirtinimą į itin svarbias pareigas, kurios buvo laisvos trejus metus.

Brink pokalbyje su Senato Užsienio reikalų komiteto nariais sakė, kad jei bus patvirtinta, ji stengsis visiškai atnaujinti JAV ambasados Kijeve veiklą ir imsis darbo šioje šalyje.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: