Kol tarptautinė auditorija matė apgultų Ukrainos miestų vaizdus ir tūkstančius civilių, bėgančių iš šalies humanitariniais koridoriais, kurie susidūrė su Rusijos bombardavimais, Kinijos žiūrovams buvo rodomi Rusijos pagalbos konvojai, gabenantys atsargas apgultiems ukrainiečiams.
Kinijos Liaudies dienraštis „People’s Daily“, oficialus Komunistų partijos laikraštis, kovo 9 d. populiarioje Kinijos socialinių tinklų platformoje „Weibo“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusija teikia humanitarinę pagalbą ukrainiečiams prie Charkovo – Ukrainos miesto netoli Rusijos sienos, kuris nuo Maskvos invazijos vasario 24 d. susidūrė su artilerijos ir raketų atakomis. Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 3 mln. peržiūrų.
Kinijos televizijos „Phoenix TV“ korespondentas Maskvoje parengė reportažus, kuriuose buvo kartu su Rusijos kariais prie Mariupolio – strateginio uostamiesčio, kuriame vyksta įnirtingi mūšiai. Naujausiame įraše jis kalbasi su kariais apie nuolatinį jų žygį ir kalbasi su civiliais gyventojais, kurie esą palankiai vertina Rusijos pajėgų buvimą.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Kinijos griežtai kontroliuojama žiniasklaida ir smarkiai cenzūruojamas internetas pateikia vis labiau iškreiptą informaciją, praleisdami informaciją apie civilių aukas ir plačiai paplitusį tarptautinį Maskvos pasmerkimą, tačiau cituodami pačios Rusijos valstybės remiamus žiniasklaidos tinklus ir transliuodami Rusijos pareigūnų nuomones – be patikrinimo ar atkirčio – savo šalies auditorijai.
Nors Pekinas diplomatinėmis priemonėmis veržiasi į priekį ir siekia, kad jo glaudūs ryšiai su Kremliumi, didėjant tarptautiniam spaudimui dėl invazijos į Ukrainą, atsipalaiduotų, Kinijos valstybinė žiniasklaida ir įtakingi pareigūnai vis dažniau sutinka su Maskvos iškreiptu pasakojimu apie karą ir net pradeda kurti sąmokslo teorijas prieš Ukrainą ir Vakarus.
Kovo 8 d. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas pareiškė, kad „JAV biologinės laboratorijos Ukrainoje pastaruoju metu iš tiesų sulaukė daug dėmesio“, ir antrino sąmokslo teorijai, kurią nuolat skleidžia Rusijos žiniasklaida ir interneto svetainės, o kai kurie Vakarų pareigūnai teigia, kad tai gali būti Kremliaus pastangos pateisinti savo karinę invaziją teigiant, kad Ukraina kuria biologinį ar branduolinį ginklą.
„Visi pavojingi patogenai Ukrainoje turi būti laikomi šiose laboratorijose, o visai mokslinių tyrimų veiklai vadovauja JAV pusė“, – pridūrė Z. Lijianas, tačiau nepateikė įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. JAV ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad šis kaltinimas yra visiškai nepagrįstas.
Biologinės laboratorijos teorija buvo Rusijos valstybinės žiniasklaidos – ir net kai kurių ambasadų paskyrų socialiniuose tinkluose – atrama, o neseniai žurnalo „Foreign Policy“ paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kaip ji įsitvirtino amerikiečių internetiniuose konspiracijos tinkluose ir paplito kitose šalyse.
Be to, tai ne pirmas kartas, kai apie tai užsimena Kinijos pareigūnai: Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying 2021 m. gegužės mėn. spaudos konferencijoje pirmą kartą išsakė teiginį apie biologines laboratorijas Ukrainoje.
Kinijos diplomatai taip pat dažnai nurodė Fort Detriką – JAV karinį objektą Merilande, kuris, kaip melagingai teigė Sovietų Sąjunga devintajame dešimtmetyje, buvo AIDS sukeliančio viruso šaltinis ir dažnai tapdavo Rusijos dezinformacijos taikiniu – kad nukreiptų klausimus, kai buvo klausiama apie COVID-19 kilmę.
Tačiau šios teorijos atsiradimo laikas ir atnaujintas jos propagavimas gali būti platesnės strategijos dalis – kovo 8 d. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija tviteryje parašė, kad nors nepagrįsti teiginiai yra seni (Ukraina pareiškė, kad tokių įrenginių neturi), jie „šiuo metu, tikėtina, yra stiprinami kaip Rusijos invazijos į Ukrainą pateisinimo atgaline data dalis“.
Istorija apie biolauką taip pat atitinka augančią Kinijos ir Rusijos šaltinių supanašėjimo tendenciją, kuri paspartėjo po karo Ukrainoje, kai melagingas ir klaidinančias istorijas atkartoja Kinijos žiniasklaida ir dėl to jos sulaukia šimtų milijonų peržiūrų „Weibo“ tinkle.
Per visą karą Kinijos žiniasklaida padėjo skleisti abejotinus Rusijos valstybės pasakojimus apie tai, kad Ukrainos pajėgos naudoja civilius gyventojus kaip gyvuosius skydus, taip pat teigė, kad Rusijos kariuomenė taikosi tik į kitus karinius taikinius, nors buvo apšaudyta dešimtys daugiabučių namų ir kitų civilių statinių.
Kinijos tinklai taip pat didino ir skleidė Rusijos dezinformaciją, pavyzdžiui, kai Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, cituodamas Rusijos pareigūnus, melagingai teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabėgo iš sostinės, arba kai valstybės remiamas laikraštis „Global Times“, remdamasis Rusijos valstybiniu tinklu RT kaip vieninteliu šaltiniu, teigė, kad daug Ukrainos karių pasidavė pirmąją invazijos dieną.
Visa tai rodo, kad Kinijoje žiūrovai ir interneto naudotojai mato kitokią karo versiją nei didžiojoje pasaulio dalyje ir kad Kinijos valdžios institucijos leido Kremliaus propagandiniams tinklams be didesnių apribojimų formuoti savo visuomenės požiūrį į karą.
Pavyzdžiui, Kremliaus remiamas „Sputnik“ turi daugiau kaip 11,6 mln. sekėjų „Weibo“ tinkle, o kitos Rusijos žiniasklaidos priemonės taip pat turi daug ir aktyvių sekėjų Kinijoje, kur prieiga prie daugelio kitų užsienio žiniasklaidos priemonių ir pagrindinių informacijos svetainių yra blokuojama arba ribojama.
Tai prisidėjo prie to, kad Rusijos teiginiai apie Ukrainos valdžios pareigūnus, kurie neva yra ekstremistai ir neonaciai, nuolat skamba internete ir yra cituojami kinų kalba leidžiamose žiniasklaidos priemonėse, kuriose dažnai minimas batalionas „Azov“ (Ukrainos nacionalinės gvardijos dalinys, žinomas tuo, kad jo gretose yra neonacių šalininkų) ir jis vaizduojamas kaip Ukrainos visuomenės atstovas.
Daugiau nei tik cenzūra
Komunistų partijai kontroliuojant visą Kinijos žiniasklaidą ir taikant intensyvią interneto cenzūrą sunku nustatyti visuomenės nuomonę, o dėl plačiai paplitusios cenzūros prorusiškos nuotaikos Kinijos internete, ko gero, neatspindi visos šalies.
Tačiau internete leidžiamas arba valstybės remiamos žiniasklaidos skelbiamas turinys rodo, ką Kinijos valdžia nori, kad 1,4 mlrd. gyventojų manytų.
Kinijos vyriausybė nei smerkė, nei pritarė Rusijos karui Ukrainoje ir netgi susilaikė nuo jo vadinimo „invazija“. Internete ir socialinėje žiniasklaidoje pasitaiko ir simpatijų Ukrainai, ir paramos Rusijai išraiškų, tačiau Maskvos kritika nuolat cenzūruojama, teigia Kinijos cenzūrą ir internetines diskusijas stebinti Kalifornijos universiteto Berklyje grupė „China Digital Times“.
Pastaraisiais metais Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos kolega Vladimiras Putinas suartėjo ir vasario 4 d. per bendrą susitikimą Pekine paskelbė apie naują savo ryšių erą.
Nors dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Pekinas diplomatiniu požiūriu nepatogiai atsiribojo nuo Kremliaus, bendri abiejų šalių valstybinės žiniasklaidos pranešimai rodo, kad ryšiai vis dar nenutrūkę ir jie gali stiprėti informacinėje erdvėje – srityje, kurioje, daugelio ekspertų teigimu, pastaraisiais metais plėtojamas bendradarbiavimas.
X. Jinpingas ir V. Putinas per pastaruosius metus pasirašė įvairius bendradarbiavimo žiniasklaidos srityje susitarimus, o nuo 2015 m. kasmet rengia Kinijos ir Rusijos žiniasklaidos forumą.
Europos politikos analizės centro (CEPA) gruodžio mėn. ataskaitoje nustatyta, kad tiek Kinija, tiek Rusija atliko pagrindinį vaidmenį skleidžiant su COVID susijusią dezinformaciją ir propagandą visos pandemijos metu. Tačiau ataskaitoje nebuvo rasta aiškių tiesioginio Pekino ir Maskvos bendradarbiavimo įrodymų, o pažymėta, kad jos „skolinosi iš viena kitos ir stiprino viena kitos vykdomas kampanijas“.
Panašiai birželio mėn. paskelbtoje Carnegie Maskvos centro ataskaitoje teigiama, kad nors abiejų šalių valstybių palaikoma žiniasklaida ir pareigūnai dažnai kartoja panašias mintis ir pasakojimus apie pasaulio įvykius, tai daugiausia susiję su Pekino ir Maskvos bendrais „strateginiais tikslais“ pasaulio reikaluose.
„Kinijos ir Rusijos elgesys internete iš esmės yra Kinijos atstovų kruopštaus, bet nepriklausomo Kremliaus priemonių studijavimo ir kūrybiško jų pritaikymo rezultatas, o ne aktyvaus, nuolatinio abiejų vyriausybių bendradarbiavimo išraiška“, – pažymima ataskaitoje.
