Verta garsiai kalbėti ir pamatyti visus filmus, kurie laimi Oskarą. Ne išimtis ir Yojiro Takita režisuotas japonų filmas “Išlydėtojai”, kuris 2009 metais laimėjo Oskarą kaip geriausias užsienio filmas.
Filmas „Okuribito“ (Ang. Departures), lietuviškai verčiamas – Išlydėtojai. Toks filmo pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Išlydėtojai – tai žinutė žiūrovui, kuri skatina pažvelgti į mirtį kitaip. „Išlydėtojai“ kalba ne tik apie tuos, kurie mus palieka, bet ir apie kitus, kurie mums padeda išlydėti ir atsisveikinti su mirusiaisiais.
Filmo siužetas, kuris sukasi aplink mirtį
Mirtis, atsisveikinimas, mirusiojo išlydėjimas labai svarbūs aspektai Japonų kultūroje. „Išlydėtojai“ suteikia pasauliui galimybę pažvelgti ir susipažinti su kitokia mirusiojo išlydėjimo ceremonija.
Mirties tematika, japonų kino industrijoje galima aptikti dažnai. Mirties siužetas vystomas didelio populiarumo sulaukusiuose filmuose, pavyzdžiui kaip: Kumosawa‘s-„Ikiru“ , Ozu‘s – „Tokyo Story“ , Itami‘s Ososhiki -„The Funeral“ bei Kore Eda‘s filmuose „Maborosi“ ir „After Life“.
Filmo „Išlydėtojai“ pradžia sukuria intriga, nuspėti tolimesnes detales sunku, nežinoma kaip rutuliosis visi įvykiai bei kokia jie linkme pasisuks. Pagrindinis veikėjas Daigo Kobajašis (Masahiro Motoki)- jaunas impulsyvus, patikimas vyras, kuris dirbo savo svajonių darbą mažame orkestre grodamas violončele. Deja, orkestro populiarumas nebuvo didelis. Vieną dieną, orkestro vadovas pranešė muzikantams žinią kad grupė yra išformuojama. Daigo kartu su žmona Mika (Ryoko Hirosue) priversti keisti savo gyvenimą. Jauna šeima išvyksta į mažą provincijos kaimą rašyti naujo savo gyvenimo istorijos puslapio. Šeima išvyksta ten, kur Daigo gimtinė, kur praleista jo vaikystė. Tai vieta sukelianti skaudžius prisiminus, vieta , kur šeimą paliko tėvas, bei mirė vieniša mama. Daigo per klaidą įsidarbina laidojimo agentūroje. Pagrindiniam veikėjui teks išmokti visas paslaptis bei apeigas kaip taisyklingai išlydėti mirusįjį į pomirtinį gyvenimą.
Visi darbai yra garbingi
Žvelgdamas į darbo skelbimus Daigo randa gana patrauklų ir daug žadanti pasiūlymą „Kelionių Agentūra – Išvykimai“. Daigo atvyksta į ramioje vietoje įsikūrusi biurą. Ten sutinka savininką Sasaki (Tsutomu Yamazaki), kuris net neskaito vaikino gyvenimo aprašymo užkart pasiūlo vaikinui darbą bei duoda didelį avansą. Daigo net nežino į kokią avantiūra jis įsitraukė.
Vaikinas nustemba sužinojęs kad Kelionių agentūra „Išvykimai“ tai ne tai , kas jis galvojo, tai visai ne kelionių organizavimas. Įmonės savininkas paaiškina, kad skelbime įsivėlė mažytė klaida tai ne išvykimai tai mirusieji. Daigo profesija- karstininkas. Darbo metu Daigo turi nuprausti mirusiųjų kūnus bei atlikti atsisveikinimo apeigas. Vyras nepraneša žmonai savo tikrosios profesijos, nes jei ji sužinotų būtų šokiruota. Išsaugoti vyrui savo profesiją pavyksta neilgai. Kaip elgiasi šoko ištikta moteris, sužinojusi, kad jos mylimas vyras liečia ją bei mirusiųjų kūnus? Kas tai per profesija? Laidojimo biurai Japonijoje labai svarbios įmonės, bet žmonės atliekantys šias pareigas visuomenėje vertinami skeptiškai. Kaip Daigo susidoroti su šia problema? Juk ši profesija Japonijoje suvokiama kaip purvinas, pačios žemiausios kastos darbas. Žmonės užsiimdavę “purvinais” darbais, pagal Budizmą , dirbantys su negyvais kūnais, negrįžtamai suteršia savo karmą.
Susitaikymas su neišvengiamumu
Nuprausti mirusįjį, aprengti, atlikti reikiamus ritualus gali ne kiekvienas. Tam reikia pasiruošimo ir drąsos. Daigo pirmiausiai reikia laiko per lipti per save, permąstyti savo gyvenimą, kad jis toliau galėtų tęsti šį darbą. Filmuose dažniausiai mirtis traktuojamas kaip gedulas, bet ne kaip beviltiškas sielvartas. Filme „Išlydėtojai“ galime pamatyti kaip artimieji meldžiasi ir gedi, bei emocijų protrūkius, atsisveikinant ir suvokiant kad paskutinį kartą matai mylimą žmogų. Gedulas akcentuojamas į ritualų atlikimą, kurie kūnui ir dvasiai suteikia išsilaisvinimą. Tačiau mirtis nėra svarbiausias aspektas filme. Centro ašis sutelkta ne į pomirtinį gyvenimą, dėmesys skiriamas gyvenimui ir jo prasmės ieškojimui. Žiūrovas priverčiamas suvokti, kad viskas kas turi pradžią turi ir pabaigą. Filmo vystomi įvykiai tapatinami su veikėjais ir žiūrovais, tai įrodo krematoriumo darbuotoju, kuris išlydėdamas mirusiąją pasako: „gal mirtis yra kaip vartai, mirtis tai dar nereiškia pabaigos, tu praeini juos ir pereini kitur, tai vartai. Ačiū už viską ir iki pasimatymo“.
Aktoriaus Tsutomu Yamazaki, sukurtas Daigo personažas nesiekia būti pastebėtas, jis siekia surasti atsakymus į jį kamuojančius klausimus. Šiame darbe išlydint mirusiuosius nekalbama apie darbo svarbumą, nes apie tai kalbėti nereikia, reikšmė suprantama be žodžių.
Tikrosios gyvenimo vertybės
Tai filmas su įsimintinu bei jautriu klasikinio skambesiu garso, kuriama istorija priverčia kiekvieną žiūrovą apmąstyti vienus svarbiausius filosofinius klausimas: mirtis, kokia tikroji žmogaus vieta, gyvenimo prasmė. Šiuos atsakymus galima atrasti filme, tačiau jie nėra skirti visiems, juos kiekvienas suvokia skirtingai ir šį suvokimą gali pritaikyti tik sau. Filmas kuris priverčia susimąstyti apie tikrąsias gyvenimo vertybes. „Išlydėtojai“ privers kitomis spalvomis pažvelgti ne tik į mirtį, ar laidojimo apeigas bet ir į mirusiųjų išlydėtojus.
Taip pat skaitykite: „Pasakiškai turtingi“ – filmas, metęs iššūkį Holivudo taisyklėms
