Kodėl Ebola varo siaubą

Paskelbė: Data: 2014-09-25 08:11

Spausdinti | Komentarai

Dabartinė Ebolos gydymo praktika rodo, kad apie kokius 50-70% pacientų tenka gydyti palaidojimo būdu.

Čia po kai kurių diskusijų visokių, paaiškėjo, kad niekam ta Ebola nerūpi tiek kad domėtųsi, užtat visi jaučiasi kažką girdėję ir užtat gaunasi taip, kad sklaidosi žmonės visokiomis nesąmonėmis iš serijos “ten tik Afrikos negrams pavojus, nes jie sanitarijos nežino“, “pas mus medicina geresnė, tai mums negręsia“, “nieko nereiškia tie keli šimtai apsikrėtusių“, “Ebola gi plinta ne oru, tai čia nieko neužkrės“, “nuo maliarijos miršta 600 tūkstančių, o čia tik keli tūkstantėliai” ir panašiai.

Žodžiu, aš jums pasakysiu, kad visokios dabar pasitaikančios šnekos yra žalias nesupratimas. Ir duosiu jums tiesiog šiaip keletą faktų. Pradžioje pradėsim nuo to, koks tas realus užkrečiamumas ir kaip ten pas mus higiena padės. O paskui ir apie kitus dalykus. Vat taip paprastai – nekompetentingai (nes aš ne gydytojas), o taip vat paprastai tiesiog. Nepatariu mano patarimais vadovautis, o patariu geriau gydytojų klausyti, kai susirgsite.

Čia kad paskui aiškint nereiktų apie daugelio įsivaizdavimų durnumą: sakote, kad 600 tūkstančių nuo maliarijos miršta per metus Afrikoje? O nuo Ebolos tik keli tūkstantėliai? Ogi tie keli tūkstantėliai per paskutinius porą mėnesių mažutėlėje Afrikos dalelėje. Rugsėjo pradžioje Liberijoje, Siera Leonėje ir Gvinėjoje mirtingumas nuo Ebolos jau porą kartų viršijo mirtingumą nuo maliarijos. Ir maliarija neauga, o vat Ebola dvigubėja kas mėnesį ir nerodo jokių perėjimo į plato fazę požymių.

Taip, Ebola jau maždaug 9 mėnesius plinta eksponentiniais tempais, nuo pat pirmo atvejo, buvusio 2013 pačioje pabaigoje. Ir maždaug 6 mėnesius ji įvardinama ne kaip pavieniai atvejai, o kaip epidemija, ir tuos 6 mėnesius irgi plinta su tais pat eksponentiniais tempais. Maždaug taip, kad pradžioje skaičiai lyg ir nedideli, bet jie dvigubėja, dvigubėja ir vis greičiau viskas auga, kaip lavina, kol staiga pareina šakės. Ir tie eksponentiniai tempai lieka stabilūs (t.y., augantys spartėjančiai), nepaisant visokių priemonių. Vat todėl ir panika.

Aišku, ta panika dar persimaišo su visokiais tenai kitais kraupumais – tai ten realūs pranešimai apie tai, kaip šunys ėda nuo Ebolos mirusių žmonių lavonus, tai ten kokie nors kaimiečiai nusprendžia, kad jei Ebola pasirodė kartu su kažkokiais daktarais, tai reiškia, kad daktarai kalti dėl jos (ir dėl to visą sanitarinę komandą išžudo), tai galų gale, uždraudus pirminį Ebolos šaltinį – laukinę mėsą – prasideda kokių tai turgaus prekeivių protestai, kad čia valdžia juos spaudžia ir naikina smulkų verslą.

Higiena, sanitarija ir Ebolos plitimo šansai

Žinokit, kai jūs kur naujienose pamatot paveiksliukus su kokiais tai kone skafandrais apsirengusiais sanitarais, kurie kažką ten daro su Ebola sergančiais ligoniais, tai čia ne šiaip sau. Ne šiaip sau, nes jei be tokių aprangų būtų galima apsieiti, tai tikrai niekas ten Afrikoje jų nenešiotų. Jūs neįsivaizduojate, kas tas yra nešioti tokią aprangą karštyje. Todėl negalvokit, kad įprasta sanitarija labai jau smarkiai pakeis visą situaciją.

Sanitarijos žinojimas ar nežinojimas aišku svarbus, bet jo nepakanka. Bėda tokia, kad pakanka labai minimalaus kontakto su kokia nors dulkele, kuri nukrito nuo kokio nors paciento palikto spjaudalo, prie kurio jūs nei neprisiliesit. Kai kurie iš atvejų, kur žmonės užsikrėsdavo, būdavo ligoninėse, kur taikomos ir dezinfekcijos priemonės, ir apmokytas personalas, ir visi žino, kad Ebola yra mirtinai pavojinga. Nepaisant to, gaudavosi užsikrėtimai net ir pas gydytojus. Guminių pirštinių, chlorkės ir atsargumo nepakakdavo. Taigi, tuos guminius chalatus, kombinezonus, botus, kapišonus ir respiratorius dabar ten sanitarinės komandos ne šiaip sau nešioja.

Savo plitimo mechanizmais Ebolos virusas ganėtinai primena tokius dalykus kaip hepatito B virusas, norovirusas ir rotavirusas. Kitaip tariant, per vėmalų, išmatų ir t.t. liekanas, pakliūnančias burnon. Ir tų liekanų pakanka labai mažai. Tarkim, apsikrėsit jūs Ebola, nueisit pašikt, atleiskite, paskui nusišluostysit, paskui rankas su muilu nusiplausit. Bet pakaks kokios mikrono dydžio dalelės, pasilikusios ant jūsų rankų, kad ji persikeltų pvz., ant troleibuso turėklo. O nuo troleibuso turėklo – ant kažkieno kito rankų, o nuo tų rankų į burną, ir nesvarbu, kad kažkas po tų troleibuso turėklų rankas irgi nusiplovė. Pakaks to, kad kur nors truputis nuo turėklų ant rankų, nuo rankų ant drabužių, nuo drabužių po rankų plovimo vėl ant rankų – vat ir rezultatas: virusas burnoje.

Taigi, kad ir labai besisaugotumėte, praėjus maždaug 4-21 dienoms nuo kontakto su užkratu, pradėsit rodyti visus simptomus. Apie tai, kaip realiai neįmanoma apsisaugoti nuo noroviruso ar rotaviruso ir kaip visi vaikai tuo perserga, jums papasakos bet kuri supermama. Tai vat su Ebola – panašiai. Tik vat sirgimas nesulyginamai sunkesnis.

Kalbant moksliškiau – turime didelę aibę apkrečiamų taškų, didelę aibę dezinfekuojamų taškų ir didelę aibę recipiento kontaktuojamų taškų. Visos trys aibės tik dalinai persikloje, bet yra pakankamai didelės, kad tikimybė jog atsiras taškai, kurie apkrėsti, nedezinfekuoti ir kontaktuojami recipiento, artėja prie 1.

Yra tik viena sanitarinė priemonė, kuri realiai padeda stabdyti Ebolos epidemiją – tai karantinai ir visų įtartinų asmenų izoliavimas. Kitaip tariant, prasidėjus epidemijai, nenustebkit, jei kur nors kokį jūsų bendradarbį išveš į ligoninę, o pas jus atvažiuos į namus ir labai mandagiai pasiūlys irgi važiuoti kažkur pagyventi tris savaites. Ir jei kategoriškai pasakysite, kad niekur nevažiuosite ir kad nuo jūsų atsiknistų, tai nenustebkite, jei gausite iš sanitarų gydomųjų ašarinių dujų porciją, o paskui keletą gydomųjų smūgių bananais. Čia jums patarčiau apsidžiaugti, nes be gydomųjų dujų ir gydomųjų bananų būna dar ir gydomieji pistoletai ir gydomieji automatai.

Kažkur Liberijoje ar tai Siera Leonėje gydomaisiais šautuvais, pistoletais ir automatais jau gydo kai kuriuos stebimus pacientus, bandančius pasišalinti iš karantino zonos. Nes taip reikia.

Taip, ponai ir ponios, pagrindinis faktorius yra ne tame, kiek smarkiai rankos plaunamos, o tame, ar laiku ligoniai bei su jais kontaktavę asmenys uždaromi į ligonines ir karantinus.

Gan trumpai apie eksponentinį Ebolos plitimą

Visas siaubas, dėl kurio Pasaulinė Sveikatos Apsaugos Organizacija rėkia, jog Ebola yra siaubas, o dabar apie tai jau rėkti ima ir Pasaulio Bankas, ir išvis belenkas (ir to kažkaip nesupranta kai kurie mūsiškiai funkcionieriai, kurie ramina visus, kad nieko čia nebus ir mums negręsia) yra tai, kad šita liga plinta eksponentiškai.

Vat paprastai pažiūrėkim: tarkime, turite vieną pacientą. Atrodo, kad labai mažai, tiesa? Bet jei tas vienas pacientas per mėnesį užkrės 2 naujus pacientus? Irgi atrodo mažai? Problema čia ta, kad tie 2 užkrės kiekvienas dar po 2 ir gausis jau nauji 4 pacientai. Irgi mažai kažkaip… Bet vat kai paskaičiuojame, kas bus toliau, tai maža nepasirodo, nes seka gaunasi vis dvigubėjanti – t.y., kiekvieną mėnesį prisideda po vienetą prie laipsnio. T.y., dvigubėjimai veikia kaip 2 pakeltas laipsniu, kuris reiškia, kelintas apsikrėtimas vyksta. Pvz., taip:

  • 2013 gale apsikrėtė vienas žmogus, per mėnesį apkrėtė 2
  • Sausis: 2 apkrėtė 4
  • Vasaris: 4 apkrėtė 8
  • Kovas: 8 apkrėtė 16
  • Balandis: 16 apkrėtė 32
  • Gegužė: 32 apkrėtė 64
  • Birželis: 64 apkrėtė 128
  • Liepa: 128 apkrėtė 256
  • Rugpjūtis: 256 apkrėtė 512
  • Rugsėjis: 512 apkrėtė 1024
  • Spalis: 1024 apkrėtė 2048
  • Lapkritis: 2048 apkrėtė 4096
  • Gruodis: 4096 apkrėtė 8192

Tai čia yra tik dvigubėjimas. Kiek teko žiūrėti skaičių, realiai yra ne dvigubėjimas, o maždaug didėjimas 2,8 karto per mėnesį. Jei imsim dabartinius skaičius (apie 4000 rugsėjo pradžioje), ir dauginsim kas mėnesį 2,8 karto, tai gaunasi apytiksliai vat tokia seka:

  • 2014 Rugsėjis: 4000
  • 2014 Spalis: 11 200
  • 2014 Lapkritis: 31 360
  • 2014 Gruodis: 87 808
  • 2015 Sausis: 245 tūkst.
  • 2015 Vasaris: 688 tūkst
  • 2015 Kovas: 1,9 mln
  • 2015 Balandis: 5 mln
  • 2015 Gegužė: 15 mln
  • 2015 Birželis: 42 mln.
  • 2015 Liepa: 118 mln.
  • 2015 Rugpjūtis: 331 mln.
  • 2015 Rugsėjis: 928 mln.
  • 2015 Spalis: 2,6 mlrd.
  • 2015 Lapkritis: 7,3 mlrd. (ghrmz)
  • 2015 Gruodis: 0 – epidemija baigėsi, nes Žemėje neliko kam daugiau apsikrėst.

Tai vat dabar pridėkim, kad net ir šita seka dar nėra labai jau pesimistiška, nes visai švieži CDC raportai sako, jog esant blogam scenarijui, jeigu nebus stiprių epidemiją stabdančių veiksmų, sausio pabaigoje galima priartėti prie pusantro milijono kumuliatyvinių apsikrėtimų (t.y., bendra per visą laiką užsikrėtusių žmonių suma tokia būtų). Aišku, kadangi CDC rimta kontora ir nenori spekuliuoti, tai jie toliau sausio pabaigos neprognozuoja. Bet ką jie turi omeny, visi puikiai supranta.

Aš jums pasakysiu tiek, kad liepą, kai imta rimtai kalbėti apie Ebolą, tebuvo keli šimtai tų susirgimo atvejų. Rugsėjo pabaigai numatoma apie 8000 oficialių, o padarius korekciją dėl neatsektų atvejų – tai ir visi 20000. Ir tai vos kelių mėnesių skirtumas – pirma atrodė visai dar nekaltai, o dabar jau nekaltai neatrodo.

Apsikrėtimas Ebola, simptomai ir ligos eiga

Pradžioje apie pačią esmę: šnekant buitiškai, Ebola yra kruvinoji karštligė. Mediciniškai tai būtų hemoraginė karštinė. Tai reiškia, kad viskas yra panašiai kaip koksai gripas, tik vat karščiavimais viskas nesibaigia, nes prasideda visokių kapiliarų trūkinėjimai, dėl ko visas kūnas ima kraujuoti iš vidaus. Kraujuoti visur, kur tik tų kraujagyslių yra daug. Aišku, tipiška, kad kraujuoti labiausiai ima skrandis ir žarnynas – nuo to atsiranda kruvinoji tryda. Žodžiu, vemsit ir triesit skystai bei labai labai gausiai, su visokiais rausvais atspalviais.

Visgi tryda pareina kiek vėliau, o pirmi simptomai – kad dingsta apetitas (dėl pradėjusio trikti virškinimo), maudžia kaulus, sąnarius, raumenis, skauda galvą, peršti gerklę. Gerklė ir liežuvis dažnai linkę apsinešti baltomis, gauruotomis (ne lygiomis, o lyg atsiknojusiomis, trumpą kailiuką primenančiomis) apnašomis. Paskui ima kilti temperatūra, kas būdinga, vaistai nelabai padeda ją numušti. Štai apie tą laiką ir pareina tryda – pirmiausiai paprasta, o paskui – vis labiau skystėjanti ir pereinanti į kruvinumą. Vėmimas irgi pareina.

Galima čia sakyti, kad labai jau primena kokį nors norovirusą ar rotavirusą – ten irgi ir karščiavimo būna, ir gerklės skaudėjimo, ir tryda, ir virškinimas sustojęs – viskas vystosi panašiai. Tik vat nuo to noroviruso ar rotaviruso neprasideda vidinis kraujavimas ir numirimas.

Galų gale, jau viskam įsivažiavus, ima rodytis ir išoriniai simptomai – pirma krauju ima srūti akys (tos pačios kraujagyslės trūkinėja), dar paskui ant odos ima rastis kraujuojančios opelės, irgi dėl tų pat visokių pažeistų kraujagyslių. Tik vat žinokit, kad jau kai šitokie išoriniai simptomai matosi, tai ligai pasigauti gali pakakti tiesiog prisiliesti prie bet ko, prie ko lietėsi tas ligonis – su tomis opelių išskyromis ir prakaitu jau eina ir viruso plitimas.

Galų gale tos opelės ant odos ima pūslėtis, pūslės pildosi krauju, pažeistos vietos pradeda augti, virsti į mėlynes ir pajuodimus, kurie kartais ima perauginėti ir į nekrotizacijas, ypač jei kokios antrinės infekcijos įsimeta. Vaizdai būna baisūs ir aš jums patariu nežiūrėti. Jei prasideda tokie dalykai, tai jau būna labai negražu. Dažniau visgi žmonės numiršta anksčiau, nei ima virsti pūvančiais vaikštančiais lavonais.

Bendrai tai apie apsikrėtimą jau parašiau kiek aukščiau. Plinta tas dalykas per organizmo skysčius – visokius, kokie būna. Per prakaitą, seiles, spermą, ašaras, šlapimą, išmatas, kraujus, pūlinius ir t.t., visiškia nejučia. Tik vat skirtumai yra, kurie priklauso nuo ligos stadijos. Galima sakyti taip, kad kol neprasidėjo rimtesni simptomai, ligonio užkrečiamumas būna gana silpnas. Pirmas kelias dienas per prakaitą virusas neišsiskiria, o ir bendrai gi viruso išsiskyrimas čia siejasi su tuo, kiek ir kur pažeista kraujagyslių. Kai virusas pradžioje dauginasi kažkur apie gerklę ir skrandį – tai su vėmalų masėmis ir seilėmis plinta. Paskui jau ir su išmatomis. Dar paskui ir per prakaitą ima sklisti.

Galų gale, apie Ebolos gydymą: bent kol kas jis yra labai paprastas – palaikomasis. Maždaug 4-5 litrai mineralinio vandens per parą. Arba dar daugiau, jei gaunasi išgert. Nes pagrindinė tiesioginė numirimo priežastis prie Ebolos būna tiesiog dehidratacija, kuri atsiranda dėl to, kad skystuoju būdu ištriedžiami visi organizmo skysčiai. Taigi, jei ligonis prisivertinėja kad ir kaip vemdamas, gerti mineralinį tirpalą, nesvarbu kad viską ištries, tai šansai pasveikti yra. O jei negeri pakankamai daug to sūraus vandenėlio (svarbiausia – kalio druskos), tai triedi kraujais tol, kol numiršti. Žodžiu, gydymas irgi kaip su norovirusu kokiu nors.

Sako, kad dabar jau daromos kažkokios vakcinos, kurias tuoj tuoj pradės ir Afrikoje bandyti. Gal jos kažką pakeis. Klausimas tik toksai, kad Ebola tai žinoma dešimtis metų, ir jos mirtinumas puikiausiai žinomas, o vat vakcinų kažkaip nelabai iki šiol… Gal nepelninga.

Šiaip patarimų, kurių jums prireiks, jeigu ateis Ebola

Apie tai, kad plautis rankas – aš jums neaiškinsiu, bet pasakysiu tiek, kad netgi gydytojai užmiršta rankas normaliai plautis. Normaliai – tai reiškia, kad pagal visą plovimo procedūrą su delnų pakasymu, trim skirtingais pirštų patrynimais juos sunėrus, nykščių trynimu ir t.t.. Kadangi dezinfekcinių skysčių nesipirksit, tai aš jums patariu nusipirkti ūkiško muilo – jis labai šarminis, o todėl juntamai naikina zarazas, skirtingai nuo visokių kvapnių muilų.

Dėl dezinfekcijos – reikalaukite, kad mokyklose, vaikų darželiuose ir šiaip visur kur gali kažkas plisti, viskas būtų dezinfekuojama chlorke. Ir kad grindys būtų plaunamos su chlorke – t.y., universaliuoju degazuojančiuoju agentu. Tai esminis dalykas. Buitiškai ta chlorkė šiais laikais vadinama “Ace” ir panašiais pavadinimais. Ir geriau, jei dezinfekciniai procesai prasidės anksčiau nei reikia, o ne tada kai jau bus epidemija. Ta dezinfekcija visgi sumažins taškų skaičių, o kažkiek pristabdymo tai gali duoti.

Visgi prisiminkim nesveiko masto geltos epidemijas sovietmečiu – net ir tos chlorkės buvo kalnai, o nieko tai nepadėdavo, tūkstančiai susirgdavo vienu metu. Turėkit tai omeny – higiena suveikia ribotai, ji ne apsaugo, o tik sumažina šansus ir padidina laiką, kuris praeina iki užsikrėtimo. Šansų sumažėjimas ir tas laiko padidėjimas yra gerai, bet tai nėra joks patikimas išsigelbėjimas.

Na ką dar čia galima dėl higienos patarti, jei pas mus ta epidemija kiltų – tai nesilankyti ten, kur būna daug žmonių ir nevalgyti jokio maisto, kuris nėra hermetiškai pakuojamas gamyklose. T.y., maitintis konservais, čipsais, ir panašiai. Nevalgyti nieko, kas nehermetiškai supakuota – t.y., jokios ten duonos, vaisių, daržovių ar dar kažko. Nes taip yra saugiau.

Jei visgi valgysit kažką nehermetiško, valgykit tiktai tuos produktus, kuriuos galima gerai nuplauti su ūkišku muilu ir paskui išvirti. Aišku, visvien greičiausiai per kažkur užsikrėsit, bet gal kažkiek vėliau.

Visgi svarbiausias (ir esminis) patarimas, kurį galiu duoti – tai laiku kreiptis į gydytojus, jei jau apsirgsit. Pirmi Ebolos simptomai labai primena paprastą gripą – peršti gerklę, maudžia sąnarius ir pan.. O paskui viskas prastėja, o dar paskui ima kilti ir kūno temperatūra. Taigi, jei buvo kad ir netiesioginių kontaktų su Ebolos nešiotojais, o paskui pastebėjot ant savęs peršalimo simptomus – geriau kreipkitės į gydytojus. Nes geriau jei kreipsitės anksčiau, negu prasidės kiti simptomai, būdingi jau ne gripui, o hemoraginėms karštinėms.

Kai kreipsitės į gydytojus, pasimatys vienas esminis skirtumas tarp Afrikos ir Lietuvos: tenai mirtingumas siekia apie 50-70%. Pas mus greičiausiai siektų apie 20-30%. Nes pas mus gautumėt ir kažkokį palaikomąjį gydymą antibiotikais, ir gal kokias lašelines, ir šiaip truputį geresnę priežiūrą. Kitaip tariant, jei jūsų šeima apsikrės, statistiškai numirs maždaug vienas šeimos narys. Pvz., jei jūsų šeima yra iš trijų žmonių (vyras, žmona ir vaikas), tai greičiausiai vaikas numirs, nes vaikai tokioms sekinančioms infekcijoms mažiausiai atsparūs. O tėvai greičiausiai išgyvens ir labai liūdės.

Aš suprantu, kad čia rašau niūriai, bet ta epideminė realybė, deja, yra nelabai linksma. Tai kad pradžiuginčiau truputį, tai pasakysiu, kad Ebola nėra pati ta baisioji hemoraginė karštinė, nes išties baisioji yra Marburgo karštinė, kur net su europietišku gydymu mirtingumas gali siekti apie 80% ar daugiau, o plinta tas dalykas dar ir oro lašeliniu būdu, kaip paprastasis gripas. Ir nuo tos Marburgo karštinės kraujagyslės taip pažeidžiamos, kad kartais iš akių ir panagių besisunkiants kraujai gali tapti vienu iš ankstyvesnių (o ne vėlyvų) požymių, o ir pilnavertės lavondėmės ant žmonių čia atsiranda anksčiau, nei jie numiršta – irgi dėl vidinių kraujo išsiliejimų. O patoanatomai paskui tą nustato, vos prapjovę, nes visur viduje kraujai teka, kur jų neturėtų būti. Žodžiu, miegokit ramiai.

Ai, nu galų gale čia visgi aš jums moralizuojančio reikalo dar pridėsiu: nemokama ir visiems prieinama sveikatos apsauga ne šiaip sau buvo sugalvota, o pirmiausiai dėl to, kad tik su tokia sveikatos apsauga įmanoma savanoriškai priverčiamuoju būdu sudoroti panašias epidemijas. Epidemijų seniai nebuvo, tai dabar kai kurie sveikatos apsaugos organizuotojai jau ima užmiršti, kas būna, kai kyla epidemijos. O kyla paprastas dalykas – jie irgi numiršta. Kaip numiršta ir tie, kas sakė, jog nuosavus daktarus turi ir jiems tos nemokamos apsaugos nereikia. Taip pat numiršta ir tie, kurie galvojo, kad iš lašelinių pardavinėjimo ligoninėse gulintiems ligoniams pasipelnys. Visi numiršta su vienodais šansais.

Originalus įrašas tinklaraštyje Rokiškis

Rokiskis Rabinovicius

Šis tekstas publikuotas bendradarbiaujant su Rokiškiu Rabinovičium.