Nors pasaulyje sparčiai plintantis COVID-19 virusas ir klimato kaita yra iš pažiūros visiškai skirtingi dalykai, jie dalijasi ir keletu bendrų savybių: tai globalinio masto krizės, ir tai liečia milijonų Žemės gyventojų gyvybes. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl oro užterštumo pasaulyje kasmet miršta 7 milijonai žmonių. Pasaulinė pandemija tiesiogiai palietė ir daugybę įvairių verslų, kuriems teko stabdyti savo veiklą dėl valstybėse skelbiamo visuotinio karantino. Tai lėmė akivaizdžius pokyčius klimato kaitai.
Daugybė šalių paskelbė karantiną, dėl to uždarytos mokyklos, atšaukti vieši renginiai, sustabdyta įvairių fabrikų veikla. Pirmieji oro užterštumo pokyčiai buvo užfiksuoti virš Kinijos: šioje šalyje prasidėjus užkrato protrūkiui, smarkiai pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas. Sustojus ir įvairiai gamybinei veiklai dar vasario mėnesį pastebėta, kad virš Kinijos drastiškai sumažėjo dujų taršos kiekis. Tiesa, esminiai pokyčiai pastebėti po Kinijos Naujųjų metų iškilmių, kurių proga stabdoma kone bet kokia veikla visoje šalyje, tačiau pirmą kartą užterštumo rodikliai buvo tokie žemi ir tokiais liko tokį ilgą laiko tarpą.
Paskutinį kartą tarša taip smarkiai sumažėjusi buvo prieš 2008-aisiais Pekine vykusias Olimpines žaidynes, kai buvo apribotas gyventojų judėjimas ir fabrikų veikla dėl didžiulio kiekio išmetamų teršalų. Šiandien, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po viruso protrūkio, skaičiuojama, kad švaresnis oras vien Kinijoje iki šiandienos išgelbėjo jau apie 50 tūkstančių gyvybių. Pekine, kuris garsėja kaip vienas labiausiai užterštų miestų pasaulyje, po ilgo laiko buvo galima grožėtis giedru dangumi. Kovo pradžioje rodikliams pasiekus neregėtas žemumas, fiksuotas perpus sumažėjęs azoto dioksido išskyrimas į orą. Mėnesio pabaigoje, praėjus septynioms savaitėms nuo rodiklių kritimo, pastebėta, kad atsigavusi gamyba beveik grąžino užterštumo lygį į prieškrizinį.
Nors Europoje virusas plisti pradėjo kiek vėliau, jo židiniu tapusi Šiaurės Italija taip pat tapo pirmąja Europos teritorija, virš kurios buvo užfiksuoti žymūs oro užterštumo pokyčiai. Dramatiškai sustojęs gyvenimas smarkiai pakoregavo tiek žmonių kasdienį gyvenimą, tiek įmonių ir fabrikų veiklą. Be reikalo kojos iš namų nekeliantys gyventojai aktyviai naudojasi galimybe dirbti iš namų, taip pat kurjerių teikiamomis maisto pristatymo į namus paslaugomis. Gatvėse drastiškai sumažėjo automobilių kiekis, ištuštėjo ir viešasis transportas.
pixabay.com archyvo nuotr.
Kone visai Europai skaičiuojant jau trečią karantino savaitę, pranešama, kad apmiręs gyvenimo tempas lėmė užterštumo pokyčius ir mūsų žemyne: Europos aplinkos agentūra informuoja, jog Milane ir Romoje fiksuojamas maždaug ketvirtadaliu mažesnis oro užterštumas lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, o štai Pirėnų pusiasalyje esančiuose Barselonoje, Madride ir Lisabonoje atitinkamai sumažėjo 55%, 41% ir 51%, taip pat lyginant su 2019-ųjų metų to paties laikotarpio duomenimis. Pabrėžiama, kad ilgalaikis smarkus oro užterštumas tapo daugelio lėtinių ligų priežastimi, o šios savo ruožtu didina riziką mirti užsikrėtus koronavirusu.
Ne išimtis ir JAV, kuriose virusas taip pat pradėjo plisti žaibišku greičiu. Štai Niujorke fiksuojama perpus mažiau smalkių nei įprasta, o eismas sumažėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Bendras CO2 kiekis virš Niujorko kol kas sumažėjo dešimtadaliu. Tiesa, mokslininkai pažymi, kad šių rodiklių kritimas – tik labai laikinas dalykas, ką jau galime matyti ir Kinijos atveju.
Tačiau tokie radikalūs pokyčiai, nors ir trumpalaikiai, tampa puikiu įspėjamuoju signalu visoms šalims: sumažinti taršą tikrai įmanoma, tačiau tam būtina imtis atitinkamų priemonių. Nors karantino sąlygomis visuomenės gyvenimas gana smarkiai pasikeitė ir priverstinai tapo itin uždaras, ištuštėjo gatvės ir pėsčiųjų alėjos, kiekvienas gyventojas turi galimybę pagalvoti, ar tikrai kiekvienas ankstesnio gyvenimo atributas yra būtinas kokybiškam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Štai kodėl koronavirusas nusineša daugiau vyrų gyvybių nei moterų
