Konstitucinis Teismas (KT) per žodinį posėdį antradienį pradeda nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja parlamento sprendimas šio teismo teisėju skirti socialdemokratą Julių Sabatauską.
Į posėdį šaukiami pareiškėjos, Seimo narių grupės, atstovai – parlamentarai Mindaugas Lingė, Paulė Kuzmickienė, Jurgis Razma, Agnė Širinskienė ir suinteresuoto asmens, Seimo atstovai, Seimo narys Raimondas. Šukys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresniosios patarėjos Milda Masteikienė ir Irena Šambaraitė, skelbia KT.
Anksčiau gruodį teisėjai šią bylą rengėsi nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau vėliau nusprendė, kad reikalingas žodinis posėdis.
Kaip skelbta anksčiau, į KT kreipęsi Seimo nariai tikina, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Pareiškėjos nuomone, sąvoka „teisinis darbas“ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje vartojama tokiame kontekste, iš kurio vienareikšmiškai matyti, kad taip yra vadinamas darbas pagal teisininko profesiją, t. y. turint teisininko profesinę kvalifikaciją, suteikiamą įgijus aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Pareiškėja, remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, be kita ko, tuo, kad teisininko profesija neatsiejama nuo aukštojo teisinio išsilavinimo, teigia, kad, pagal Konstituciją, teisiniu darbu apskritai negali būti vadinamas darbas einant tokias pareigas ar verčiantis tokia veikla, kuriai nėra būtina teisininko profesinė kvalifikacija (teisinis universitetinis arba neuniversitetinis išsilavinimas).
Pasak pareiškėjos, akivaizdu, kad dirbti teisinį darbą, t. y. eiti teisininko profesijai priskiriamas pareigas arba verstis profesine teisininko veikla, galima tik įgijus aukštąjį teisinį išsilavinimą (universitetinį arba neuniversitetinį).
Pareiškėjo teigimu, tik toks darbas pagal Konstituciją gali būti vadinamas teisiniu darbu pagal teisininko specialybę. Konstitucijos nuostatos ir jas aiškinanti oficialioji konstitucinė doktrina, pareiškėjos nuomone, nesuponuoja, kad apskritai egzistuoja ir toks teisinis darbas, kurį galima dirbti neturint teisinio išsilavinimo.
Pareiškėja pabrėžia, kad, pagal Konstituciją (sistemiškai aiškinant jos sąvokas ir atsižvelgiant į jau suformuotą oficialią konstitucinę doktriną), joks darbas ar pareigos negalėtų būti laikomi teisiniais, jei tokiam darbui dirbti ar tokioms pareigoms eiti nebūtų keliamas būtinas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų (be kita ko, paskirto teisėjo biografijos), paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.
Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms.
Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
