© Kurt Wenner

Jau XVIa. Italijoje radosi nemažai menininkų, dažniausiai religines temas atvaizduojančių miesto aikščių grindiniuose, šaligatviuose ar net ant plikos žemės. Naudodami kreidą, anglį, spalvotus akmenis menininkai, tuomet vadinti madonnari,  buvo klajokliai, keliavę iš vieno miesto į kitą. Praėjus keletui amžių prie Europoje jau populiarios meno šakos atstovų prisijungė amerikietis Kurt Wanner, kuris neilgai trukus sujungė tradicines gatvės meno technikas su savo klasikinio meno žiniomis bei iliuzijos suvokimu ir sukūrė savo meno šaką – 3D gatvės meną.

Menininkas mokėsi Rhode Island dizaino mokykloje, vėliau Art Centre dizaino koledže ir galiausiai buvo pakviestas dirbti NASA – kosminių vaizdų iliustratoriumi. Tačiau 1982 metais Wenner susikrovė daiktus, pardavė turėtą turtą ir išvyko į Italiją mokytis klasikinio meno. „Mano susidomėjimas renesanso klasika prasidėjo paprastu noru gerai piešti. Aš buvau sužavėtas begalinio skirtumo tarp to, kaip studentai ir mokytojai piešė XX amžiuje ir kaip menininkai piešė prieš 500 metų. Klasikinių tradicijų atradimas iš naujo ir jų komunikavimas šiuolaikinei auditorijai tapo mano besitęsiančia misija“, – teigia autorius.

 © Kurt Wenner

Atvykęs į Romą menininkas atsiribojo nuo XX amžiaus meno ir pasinėrė į klasikinių darbų analizę. Laiką Wanner leisdavo koplyčiose, bažnyčiose, kur piešdavo skulptūrų ir paveikslų eskizus taip treniruodamas ne tik techninius gebėjimus, bet ir lavindamas to laikmečio vaizduojamojo meno suvokimą. Besimokydamas Wanner susidomėjo manieristiniu stiliumi, kuriam būdingas griežtų renesanso dailės taisyklių atsisakymas, svarbus tampa teatrališkumas, įmantrumas, stilizavimas. Vėliau autorius keliavo po Europą siekdamas susipažinti su pagrindiniais meno šedevrais ir monumentais. Kelionėms pinigų dailininkas prasimanydavo tapęs madonnari, kreida piešdamas paveikslus Romos gatvėse. Per kelerius metus Wenner laimėjo ne vieną aukso medalį įvairiose varžybose ir tapo oficialiai pripažintu šios srities meno atstovu.

© Kurt Wenner

Menininkas naudoja savitą geometriją, kurią įkvėpė XVII a. Romos baroko lubų tapyba. Analizuodamas būtent lubose įamžintus paveikslus Wanner suprato, jog paveikslas realistiškai atrodo tik iš tam tikro kampo (žiūrint iš apačios), todėl turėjo rasti būdą, kaip sukurti tikrovės iliuziją paveiksluose, į kuriuos žmonės žiūri iš arti,  plačiu kampu.

Kurt Wenner ne tik pats kuria, bet ir moko studentus įvairiuose universitetuose, užsiima užsakomaisiais darbais. Daugybės įspūdingų kūrinių autorius pabrėžia, jog kiekviena, klasikine forma išreikšta detalė, jo darbe kažką reiškia ir dažniausiai yra naudojama komunikaciniams, šviečiamiesiems tikslams. „Mano darbuose iš naujo atrandami klasikiniai motyvai ir meninės tradicijos:  literatūra, mitologija, alegorijos, teatras. Tradicinė mano darbų išvaizda ir yra pati stipriausia iliuzija“.

PS. Daugiau darbų žiūrėk čia: kurtwenner.com

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: