Sankirtan Dai (Simai), gal visų pirma – kaip tapai krišnaistu, kas pastūmėjo?
Krišnaizmas reiškia užduoti klausimą: „Kas aš esu?“ ir mėginti rasti atsakymą, o radus – „Būti tuo, kas esi“. Manau, kiekvienas žmogus turi šį vidinį poreikį, todėl ir palinksta tam tikron dvasinėn praktikon.
Kokia Krišnaizmo esmė, kuo jis išsiskiria iš kitų?
Krišnaizmo esmė – rasti harmoniją tarp savo vidaus ir išorės. Kuo jis išsiskiria? Turbūt labiausiai išskiriantis bruožas – Krišnaizmo filosofija neteigia, kad tik tokia forma jūs galite pasiekti rezultatą. Ši filosofija skatina keisti ne formą, o gilintis į turinį.
Vis dėlto visos tikybos kalba apie kažką panašaus. Nejau šventai tiki tik savąja viena?
Kuo daugiau patiriu dvasinio gyvenimo gilumą, tuo daugiau pagarbos ir supratimo kitais žmonėm, kurie to pačio siekia kitose tradicijose.
Esu girdėjęs, kad krišnaistai nepripažįsta evoliucijos, o gyvybė žemėję, atsirado dar visai neseniai?
Priešingai, Krišnaistus net būtų galima laikyti evoliucijos idėjos pradininkais. Tik jie daugiau kalba apie sielos evoliuciją. Na, o istorinai vedų raštai kalba apie tai, kad žemėje įvairios civilizacijos egzistavo dar seniau nei mums yra įprasta manyti.
Ir labiau tiki vedomis nei mokslu?
Mokslas tai yra palaipsninis realybės pažinimas. Vedos skatina tą patį siekį. Vedos tai praeities civilizacijų sukauptos mokslinės žinios. Kai kurios sferos yra labiau ištyrinėtos ir paliestos vedose, kai kurios Vakarų moksle. Taigi vertinga pasinaudoti abiem žinių šaltiniais.
Sankirtan Dai asmeninio archyvo nuotr.
Vaikščiojate Laisvės Alėjoje apsigaubę ryškiaspalviais įtartinai užuolaidas primenančiais apdarais ir dalinate knygas (dievo žodį). Mažumėlę ne keistoka? Jei ne, ar nejaučiate konkurencijos su Jehovos liudytojais, mornonais, tikėjimo žodžio vaikinais?
Jei jums susidaro įspūdis, kad šios eisenos tikslas reklaminis. Kad taip siekiame pritraukti savo greton naujų pasekėjų – būtų gana juokinga. Juk nereikia gilios nuovokos suprasti, kad tokiu būdu tik visišką keistuolį gali suvilioti. Šių eisenų tikslas kiek kitas, tai meditacijos forma. Tai simbolinė meilės eisena, kuria einantieji visiems linki laimės. O dėl keistumo – tai juk seniai nebe mažame kaime gyvename, ne tokie keisti dalykai jau seniai nieko nestebina.
Konkurencija? Juk minėjau – tikslas nėra didinti organizacijos narių skaičių. Tikslas yra toks, kad žmonės rastų vidinę ramybę. Jei kažkas padeda tai daryti – jie ne konkurentai, o kolegos.
Pakalbėkime apie maistą, kuris jūsų filosofijoje užima aukštą vietą. Ar ruošiami bendri pietūs – tai būdas pritraukti naujų „atsivertėlių“?
O kaip kitaip juos pritrauksi? Kažkam – tai būdas pragyventi, kažkam – būdas pasitarnauti kitiems, kažkam – tiesiog bendravimo forma.
Vienoje jūsų bibliotekėlės knygoje (o tikriausiai – net ne vienoje) rašoma apie į Krišnaizmą gyvenimo bėgyje įtikėjusį legendinį G. Harrisoną. Marketingas ar kažkas tauresnio?
Žinoma marketingas. Taurus marketingas Ar supranti apie ką kalbu? Jei turi kažką vertingo, tai kodėl nepareklamuoti?
Tiesiog, tarkim, katalikai, jei kalbėttume apie viešuosius ryšius, labiau mėgsta užimti nonkomformistinę stovėseną.
Šeima yra visuomenės ląstelė. Visuomenę galima sudaryti tik iš ląstelių. Mūsų kultūra tokia jauna ir mes neturime nei žalio supratimo, kas ta šeima ir ką ji duoda individui bei sociumui. Pasižiūrėk į švietimo sistemą – tiek daug dėmesio skirta profesinei kvalifikacijai ir tik kosmetinis dėmesys pačios asmenybės formavimui. Čia yra esminė mūsų visuomenės klaida, dėl kurios ir negalime suprasti tkros šeimos funkcijos.
Sankirtan Dai asmeninio archyvo nuotr.
Kokia krišnaistų nuomonė apie homoseksualus, translyčius? Ką su jais darytumėte, jei Europa nebūtų sekuliarus žemynas, ir jame staiga kažkaip įgautumėte politinę daugumą?
Krišnaistai yra vedų kultūros pasekėjai. Šios kultūros principas – visi turi vietą pasaulyje. Nereikia šio teiginio painioti su mintimi, kad visi turi teisę daryti kas šauna į galvą. Tai jeigu visgi gautume tą politinę daugumą, tai ir toliau darytume, ką darome – neštume šią paprastą, bet gilią mintį – žmogus turi išmokti patenkinti vidinį harmonijos poreikį. Nei seksas su priešinga lytimi, nei su tokia pat, nei dar su kuo nors nepakeis ir neužpildys šio poreikio.
O jei taptumėte vyraujančia religine bendruomene Lietuvoje?
Tai stengtumėmės rasti bendrą kalbą su nevyraujančiomis. Netiki? Iš tiesų, tai uždraustume visas kitas. Juk kitatikiai eina į pragarą. Visi bus laimingi tik tuomet, kai taps mūsų organizacijos nariais. Juk kito kelio nėra. Ir tol kol taip mąstysime tikrai vyraujančia netapsime.
Tai vis dėlto: Višnus, Šiva ar Krišna?
Visi jie giminės.
