Keliasdešimt Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovų ketvirtadienį rinkosi į protestą dėl Lietuvos teisinėje bazėje vis dar esančios nuostatos, numatančios, kad informacija apie LGBT bendruomenę daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. LGL lyderis Vladimiras Simonko teigė, kad tokios nuostatos egzistavimas lemia vis prastėjančią LGBT bendruomenei priklausančių moksleivių savijautą. Be to, kaip pažymėjo jis, sukuria vietos sklisti dezinformacijai.
Į protestą susirinkę LGL dalyviai buvo nešini įvairiais plakatais: „Mes esame žmonės, ne ideologija“, „Ar mokyklose galioja lygių galimybių įstatymas?“, „Mokykla be patyčių ir neapykantos“, „Nepilnamečių apsauga ar diskriminacija?“, „Žmogaus teisės – ne LGBT ideologija“.
„Norime prašyti Seimo, Vyriausybės daryti viską, kad šita nuostata iš įstatymo dingtų. Tai yra labai paprasta, bet ir sudėtinga. Dėl to norime palaikyti teisingumo ministrės iniciatyvą, linkime jai sėkmės ir esame jos pusėje“, – žurnalistams prieš protestą teigė V. Simonko pabrėždamas, kad būtent dėl šios nuostatos LGBT organizacijos negali patekti į mokyklas ar bendrauti su moksleiviais apie LGBT gyvenimą.
„Kadangi mokytojai de facto mini, kad tai yra neigiama informacija, jie bijo apie tai kalbėti, nes tada įsijungia tėvai ir mokyklos jaučia tą spaudimą. Tai šitos nuostatos buvimas daro žalą mums visiems, o ypač – vaikams. Ir nepamirškite, kad tarp šitų vaikų yra ir LGBT vaikai – jie yra, (…) žmonės gimsta tokie. Ir jei nepalaikysime savo vaikų, ko tuomet esame verti?“ – klausimą kėlė V. Simonko.
Jis pažymėjo, kad LGL neseniai atlikto tyrimo metu pastebėta, kad LGBT bendruomenei priklausančių moksleivių savijauta – prastėja.
„Neseniai atlikome tyrimą, kuriame dalyvavo virš 1000 LGBT moksleivių. Tai tyrimas, kurį lyginame nuo 2017 metų ir ryškiai matome, kad situacija blogėja. Tai rodo, kad jei ir toliau nieko nedarysime su mūsų moksleivių bendruomene, galime pabloginti situaciją ir LGBT moksleiviai jausis nesaugiai“, – sakė V. Simonko.
Todėl, anot jo, įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams teikti informaciją apie LGBT bendruomenės, egzistavimas lemia ir tai, kad tėvams tampa sunkiau atpažinti, kaip bendrauti su savo vaikais, jei jie yra homoseksualūs.
„Jei jie negauna informacijos iš savo vaiko ir nesupranta, kad jis priklauso LGBT bendruomenei ir jam reikia padėti – čia jau akmenėlis į tas šeimas. Todėl taip pat norime padėti ir šeimoms susipažinti su savo vaikais ir su jų orientacija“, – pažymėjo V. Simonko.
„Pasitikiu tėvais, jie žino savo atžalą žymiai geriau nei mes ir puikiai suprantu, kad jie patys sprendžia, kada apie tai kalbėti. Bet mes turime apie tai kalbėti. Nes jei nekalbėsime, kalbės apie tai bažnyčia, o ką ji kalba – mes puikiai žinome. Žinome religijos pamokėles, kur kalbama, kad gėjai yra kanibalai – necituosiu tų žodžių, jūs puikiai tai žinote. Ta erdvė tuščia nebūna“, – sakė LGL lyderis.
Susirinko ir nusiteikusių priešiškai, policija fiksavo incidentą
Prasidėjus LGL protestui pasirodė grupelė prieš mitingą nusiteikusių asmenų. Jie nešėsi plakatus su užrašais „Pedofilija ne teisė, o nusikaltimas“, „Kodėl jie lenda prie mūsų vaikų“, „Įveskite pedofilų registrą“, „Vaikai ne sekso objektai“.
Savo ruožtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai protesto metu fiksavo vieną incidentą, sako Vilniaus apskrities VPK atstovė žiniasklaidai Julija Samorokovskaja. Jos teigimu, užfiksuota, kaip mitingo dalyviai perėjo ant žemės patiestą LGBT vėliavą.
„Konfliktinių situacijų nebuvo, nefiksuota ir neregistruota. Buvo tik incidentas su vėliava, kuri buvo ištiesta ant žemės – per ją kažkas vaikščiojo. Tai šį incidentą pareigūnai vertina ir artimiausiu metu bus priimtas sprendimas“, – Eltai sakė J. Samorokovskaja.
„Ar bus dar kokių skundų – pareigūnai vertins visumą ir sprendimą priims artimiausiu metu“, – teigė policijos atstovė.
Mitinge dalyvavo ir prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis, riaušių prie Seimo byloje kaltinamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, nešinas Lietuvos vėliava, taip pat Seimo narys Petras Gražulis. Pastaruosius asmenis žurnalistai užfiksavo vaikštant per LGBT vėliavą.
ELTA primena, kad liepą Teisingumo ministerija įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pripažinti negaliojančia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kuria remiantis 2013 metais Lietuvoje buvo uždrausta vaikiška knyga, aprašanti homoseksualių porų meilę.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
