© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Esame ne kartą matę filmus, kuriuose privatūs detektyvai narplioja painias bylas, randa dingusius be žinios žmones ar išsiaiškina nusikaltimų motyvus, tačiau ar žinojote, kad tik neseniai Lietuvoje išleistas įstatymas reglamentuojantis privačių detektyvų veiklą?

Galbūt daug kam privačių detekyvų paslaugos Lietuvoje ir nėra naujiena, tačiau per 25-erius Nepriklausomybės metus  jos nebuvo priskirtos tiksliai profesijai. Tik šiais metais įsigaliojo „Privačios detektyvinės veiklos įstatymas“. Šis įstatymas reglamentuoja detektyvinę veiklą Lietuvos Respublikoje.

Įstatyme rašoma, jog privatus detektyvas turi turėti „ne žemesnį, kaip aukštčjį koleginį išsilavinimą“, taip pat pabaigti privačių detektyvų mokymo programą ir išlaikyti kvalifikacinį egzaminą; dar vienas iš reikalavimų – turėti nepriekaištingą reputaciją.

Iki įstatymo įvedimo privačia detektyvine veikla galėjo užsiimti  net ir asmenys turėję problemų su teisėsauga, ar padaręs nusikaltimus valstybės tarnybai. Kadangi įstatymas giežtai draudžia užsiimti šia veikla turint problemų su teisėsauga, šių dalykų dabar bus iššvengta.

Šiuo metu Lietuvoje privataus detektyvo paslaugas teikia apie 15-lika individualių ir juridinių asmenų. Norint gauti leidimą dirbti privačiu detektyvu reikia pabaigti privačių detektyvų mokymo programą, kuri apima 110 valandų ir išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Šis egzaminas susideda iš dviejų dalių, pirmoje dalyje asmuo norintis gauti teisę užsiimti privataus detektyvo veikla atsako į 30 uždarų klausimų, antra dalis yra egzaminas žodžiu, kuriame atsakinėjama visai komisijai. Komisiją sudaro asmenys iš policijos departamento ir policijos priežiūros kontrolės institucijos. Pirmieji mokymai buvo organizuoti dar praeitų metų balandžio mėnesį, juose dalyvavo penki asmenys, keturi iš jų egzaminą išlaikė ir kvalifikaciją įgijo.

Mokymo programos gali išvengti asmenys, kurie anksčiau ne mažiau kaip dvejus metus yra  dirbę teisėsaugos ar teisėtvarkos srityje.  Pirmasis Lietuvoje rengti privačių detektyvų mokymų programą gavo Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

„Žinių radijo“ laidoje kalbinamas UAB „Rimano biuras“ direktorius Olegas Rimanas paklaustas kodėl taip ilgai užtruko reglamentuoti privačių detektyvų veiklą Lietuvoje sakė: „Kodėl? Na, manyčiau čia reikėtų paklausti mūsų įstatymų leidėjus, seimo narius. Kadangi projektai buvo vienas, kitas, trečias, taip pat buvo bandymai vėl pradėti rengti kitą projektą. Šiuo atveju tikriausiai, tas kas šiam projektui vadovavo, kas jį parengė, turėjo daugiau entuziazmo iki galo prieiti ir pavyko tai padaryti.“

Paklaustas kaip atrodo privataus detektyvo darbas O.Rimanas nusijuokė ir sakė: „Tai yra daug gyvesnis darbas, nei teisininko srities atstovo. Jeigu teisininkas – dokumentų surašymas, čia yra žymiai geresnis darbas: bendravimas su žmonėmis, bendravimas su tais, kurie nukentėjo, bendravimas su žmonėmis, kurie tapo kažkokų įvykių liudininkais, paieška prarastų giminystės ryšių, informacijos rinkimas, kurią reikia analizuoti. Tas pats internetas, jei teisininkas nesinaudoja viešais šaltiniais, o vadovaujasi tik dokumentais, tai šiuo atveju internetinė erdvė labai padeda detektyvui. Kartais nereikia daug papildomų šaltinių, nes internete galima rasti apie 80% informacijos, kuri bus naudinga.”

Baigdamas pokalbį O.Rimanatas pasakė, jog: „Nuo seniausių laikų visų privačių detektyvų vienas iš svarbiausių tikslų yra konfidencialumas. Todėl savo paslaugas teikiam konfidencialiai tiek, kiek leidžia įstatymai.“

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: