Neapibrėžtame kambaryje slaptame policijos komisariate, esančiame giliai didžiuliame Maskvos parodų centre, Rusijos policijos pareigūnas pasiūlė Marinai Ovsianikovai puodelį arbatos. „Dėl kažkokių priežasčių aš nebijojau“, – teigė ji. „Tą akimirką aš nebijojau. Dabar – pagalvočiau du kartus.“ – teigė BBC redakcijai buvusi Rusijos „Pervy kanal“ žinių tarnybos žurnalistė, tardyta 14 valandų po savo protesto tiesioginės transliacijos metu.
Dar kovo mėnesį M. Ovsianikova surengė protestą per Rusijos televiziją, šturmaudama savo pirmojo kanalo darbdavio tiesioginę transliaciją antikariniu plakatu. Kovo 14 d. Ovsyanikova pasirodė per „Vremia“ filmavimą per „Pervy kanal“ – vieną žiūrimiausių ir, ko gero, vieną nesąžiningiausių naujienų laidų Rusijoje. Ji stovėjo už prezidento Putino pamėgto inkaro Jekaterinos Andrejevos ir iškėlė savadarbę reklamjuostę, ant kurios angliškai ir rusiškai parašyta „stabdykit karą“. „Netikėkite propaganda.“ „Jie jums meluoja“.
Kelias akimirkas Ovsianikovos protestas buvo nušviestas namuose aplink Maskvą ir centrinę Rusiją. Tada transliacija nutrūko, o apsaugos darbuotojai išlydėjo ją nuo scenos ir perdavė uniformuotiems vyrams. Protestuotoja buvo sulaikyta, nuvežta į policijos nuovadą valstybinės televizijos studijų komplekse, žinomu pavadinimu Ostankino, o po to buvo perkelta už pusės mylios į slaptosios policijos skyrių Maskvos nacionalinės ekonomikos pasiekimų parodoje – didelį parką su parodų salėmis, žinomą savo akronimu. Tada 43 metų Rusijos valstybinio propagandisto „Pervy kanal“ televizijos tinklo redaktorė Ovsianikova jau kelias valandas (iš viso 14) buvo atsakinėjanti į tuos pačius klausimus; ji buvo pavargusi, alkana ir ištroškusi. Galiausiai Ovsyanikova buvo atleista iš „Pervy kanal“ informacijos tarnybos. Galiausiai teismas nurodė sumokėti 30 000 rublių baudą.
Dabar ji dirba laisvai samdoma korespondente „Die Welt“ redakcijoje, rašydama pagrindiniam Vokietijos laikraščiui ir kaip bendradarbė jai priklausančiame televizijos naujienų kanale. „Die Welt“ „stoja už tai, ką šiuo metu Ukrainoje taip įnirtingai gina drąsūs žmonės: už laisvę“, – sakė M. Ovsianikova.
Ulfas Poršardas (Ulf Porschardt), „Welt Group“ vyriausiasis redaktorius, sakė, kad M. Ovsiannikovos protestas eteryje „apgynė svarbiausią žurnalistinę etiką, nepaisant valstybės represijų grėsmės“. „Džiaugiuosi galėdamas dirbti su ja“, – pridūrė jis.
Gegužės 25 d. Marina Ovsianikova Osle gavo Vaclavo Havelo žmogaus teisių premiją. Apdovanojimą kiekvienais metais įteikia Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, skirta pagerbti išskirtinius žmogaus teisių gynimo veiksmus. Šis apdovanojimas, kaip ir jos laisvai samdomos korespondentės darbas – be atlyginimo.
„Turėjau ilgą ir išsamų pokalbį su Ovsianikova, kurį galima rasti spaudoje ir vaizdo įraše, nes man buvo įdomu, kas paskatino ją daryti tai, ką ji padarė. Pakalbėjęs su ja padariau išvadą, kad Ovsyanikova padarė akivaizdų asmeninės drąsos aktą. Neturėdama net menkiausios politinio pasipriešinimo, disidencijos ar protesto patirties, ji su antikariniu plakatu įžygiavo į žvėries duobę. Tai buvo visiškai neapgalvotas drąsos aktas. Ir tai buvo daroma tuo metu, kai daugelis tų žurnalistų kilstelėję antakius greičiau už vėją paliko Rusiją, pirkdami bilietus į Tbilisį, Jerevaną ir Astaną – tai yra į taikias šalis, o ne į Ukrainą. Kodėl išpuoselėta, pasiturinti moteris, gyvenanti uždaroje bendruomenėje netoli Maskvos, ryžosi tokiam beviltiškam žingsniui? Gryna emocija. Ovsyanikovos darbas buvo be perstojo žiūrėti Vakarų televizijos kanalus. Visą dieną ji matė košmarą to, kas vyksta Ukrainoje – sprogdinimus, lavonus, apdegusius ir sugriautus namus. Visą dieną ji žiūrėjo CNN, BBC, Sky News… Ji tai matė diena iš dienos, girdėjo, ką sakė Vremya naujienų vedėjai, ir galiausiai negalėjo to pakęsti. Galų gale, ji buvo ukrainietė iš savo tėvo pusės.“ – pasakojo “New Times” redaktorė Jevgenia Albac.
M. Ovsianikovai vis tiek gali grėsti tolimesnis persekiojimas pagal Rusijos įstatymus ir gresia kalėjimas pagal naująjį baudžiamąjį kodeksą, pagal kurį kriminalizuojamas „netikrų naujienų“ skleidimas apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Rusija neseniai paskelbė neteisėtą karo vadinimą „invazija“, o Rusijos valstybės kontroliuojamoms naujienų organizacijoms buvo liepta jį apibūdinti kaip „specialią karinę operaciją“.
Skambutis iš Prancūzijos
Po to, kai ji buvo atleista, Kirilas Kleimenovas, vadinamojo valstybinio propagandos kanalo „naujienų direktorato“ vadovas, apkaltino ją išdavyste. Jis aiškiai užsiminė apie jos ryšį su Didžiosios Britanijos ambasada, kur ji teigė, kad ji skambino likus 5 minutėms iki eterio pradžios.
Be kaltinimo, dėl kurio buvo skirta bauda, Ovsianikovai buvo iškelta dar viena byla. Tačiau Ovsianikovos advokatas Sergejus Badamšinas sakė, kad teisėjas priėmė antrąją bylą, o kitą dieną netikėtai ją grąžino policijai tolesniam tyrimui. To priežastis galėjo būti Prancūzijos prezidento Makrono, pažadėjusio sekti jos atvejį, skambutis. Taip pat gali būti, kad Macronas kažką pasakė ir Putinui, šis davė įsakymą susilaikyti nuo kito kaltinimo Ovsianikovai – bent jau kol kas.
Kai vyrai ją apklausinėjo tardymo metu, jų telefonai nuolat skambėjo. Ovsianikova girdėjo, kaip jie kalbėjosi su aukštesniaisiais pareigūnais, kurie papasakojo, kaip pasaulis reagavo į jos protestą ir vėlesnį dingimą, kai jie svarstė, kokius kaltinimus jai pateikti.
Pirmoji didelė akimirka atėjo, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame pranešime po 2 valandos nakties padėkojo Ovsianikovai už jos protestą, sakydamas, kad yra dėkingas „ypač moteriai, kuri įėjo į „Channel One“ studiją su plakatu prieš karą“.
Tačiau tikrasis lūžis įvyko vėliau tą rytą, kai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas išreiškė susirūpinimą dėl Ovsianikovos buvimo vietos ir žurnalistams pasakė: „Akivaizdu, kad imamės veiksmų, kurių tikslas – pasiūlyti jūsų kolegai apsaugą ambasadoje arba prieglobsčio apsaugą“.
Vos Macronui išsakius tokius komentarus, tardytojo telefonas suskambo ir nurodė skirti administracinius kaltinimus, už kuriuos gresia tik 10 dienų bausmė, o ne baudžiamuosius, dėl kurių ji galėjo būti įkalinta iki 15 metų.
„Aš girdėjau dalį pokalbio“, – sakė man Ovsianikova. „Supratau, kad jiems skambino aukštesnė vadovybė ir jiems buvo pateikti papildomi klausimai. Aišku, jiems buvo pasakyta, ko manęs paklausti. Ir tada tyrėjas juokavo: „O, dabar Makronas tau skambina, kažkas pasikeis“.
„Gali būti, kad Macronas su savo labai greita reakcija ir pasiūlymu suteikti politinį prieglobstį – gali būti, kad tai mane išgelbėjo nuo baudžiamųjų kaltinimų“, – sakė ji.
Tačiau pabėgimas nuo baudžiamųjų kaltinimų buvo kitokia bausmė. Ir net Makrono siūlomo prieglobsčio Prancūzijoje žurnalistė atsisakė.
Pavojuje esančios atžalos
Vienas iš „Faridaily“ tinklaraščio, kuriam vadovavo buvusi BBC rusų tarnybos žurnalistė Farida Rustamova, sakė, kad ponia Ovsianikova, turinti du vaikus, niekada nediskutavo apie politiką, bet kalbėjo „daugiausia apie vaikus, šunis ir namus“.
Nuo to momento, kai paaiškėjo jos tapatybė, M. Ovsianikova socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė daugybės komentarų ukrainiečių, rusų ir anglų kalbomis, dėkojančių už veiksmus. Ukrainos prezidentas Zelenskis taip pat gyrė ją už „tiesos sakymą“.
Tačiau Ovsianikova teigia, jog jos elgesys turi reikšmingas pasekmes jos šeimai, pasakojo ji „The Telegraph“ redakcijai kai vyras pradėjo bylą dėl jųdviejų vaikų globos. „Mano sūnus man sakė, jog sugrioviau savo šeimyninį gyvenimą…mano protesto pasekmės ryškėja kiekvieną dieną prieš mano akis“ – teigė ji prieš pranešant apie tai, jog jos vyras, taip pat televizijos naujienų darbuotojas, taip elgiasi dėl Kremliaus spaudimo.
Tačiau nepaisant įvairių išbandymų, Ovsianikova yra užtikrinta dėl vieno: „aš vistiek priešinsiuos Putinui“, net jei šiuo metu Ukraina vis dar neigiamos nuomonės apie šią žurnalistę dėl metų metus skleistos Kremliui palankios dezinformacijos.
