EPA-ELTA nuotr.

Didėjant kaltinimams dėl Rusijos karo nusikaltimų, Ukrainos karinės pajėgos ir Mariupolio gyventojai tęsė, didvyrišką pasipriešinimą brutaliam Rusijos puolimui. Maždaug 150 tūkst. žmonių įstrigę Rusijos apsuptame uostamiestyje iš kurio liko tik nuolaužos.

Ukrainos duomenimis, Rusijos aviacija vien vakar Ukrainoje surengė 80 oro antskrydžių. Rusijos karinės pajėgos toliau talžo negailestingai Mariupolį, negailėdamos civilių gyventojų, naikindamos pastatą po pastato, rajoną po rajono. Miestas tiesiog šluojamas Mariupolio miesto gynėjams kovojant, kad atlaikytų mirtiną puolimą, Rusijos pajėgos sustiprino ir išplėtė savo atakas kitose vietose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išliko nepalenkiamas, nes valdžios institucijos atmetė Rusijos ultimatumą atiduoti Mariupolį, sakydamas, kad Ukraina niekuomet negalės atsisakyti strateginio uosto ar kitų miestų, įskaitant Charkovą ir sostinę Kijevą.

Komentaruose vietos žiniasklaidai V. Zelenskis kaltino Maskvą bandymu „sunaikinti“ jo šalį.

„Ukraina negali vykdyti Rusijos ultimatumų“, – sakė jis. „Pirmiausia turėtume būti sunaikinti, tada būtų įvykdytas jų ultimatumas“.

Jis teigė, kad rusai nori, jog Ukraina „atiduotų“ Kijevo, Charkovo ir Mariupolio miestus, tačiau nei Ukrainos žmonės „nei aš, kaip prezidentas, to padaryti negalime“.

Duodamas interviu interneto naujienų svetainei „Suspilne“ V. Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad reikia susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „bet kokiu formatu“, kad būtų nutrauktos kovos.

„Manau, kad be šio susitikimo neįmanoma iki galo suprasti, ko jie nori, kad karas būtų nutrauktas“, – sakė V. Zelenskis, kuris pridūrė, kad bet kokie kompromisai, pasiekti derybose su rusais, bus pateikti Ukrainos žmonėms referendume.

Pastarąsias dvi savaites Rusija bandė apsupti Mariupolį, svarbų Azovo jūros uostą. Šalis siekia perimti miesto kontrolę, kad galėtų sujungti 2014 m. užgrobtą Krymą su Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojama teritorija Rytų Ukrainoje.

Mariupolyje žuvo mažiausiai keli tūkstančiai žmonių, kai kurie jų palaidoti masinėse kapavietėse, teigė valdžios institucijos.

Per aviacijos išpuolį buvo sunaikinta meno mokykla, kurioje prieglobstį rado apie 400 žmonių. Pranešimų apie nukentėjusiuosius iš karto negauta, bet valdžios institucijos baiminasi, kad daug žmonių vis dar gali būti po griuvėsiais.

Šis išpuolis buvo surengtas po to, kai kovo 16 d. Rusijos oro pajėgų smūgiai sulygino su žeme teatrą Mariupolyje, kuriame taip pat buvo pasislėpę civiliai gyventojai.

Be to, Rusijos pajėgos kaltinamos bombardavusios gimdymo namus mieste, kuriame, kaip manoma, 90 proc. pastatų buvo apgadinta arba sugriauta.

JAV kariuomenė apkaltino Rusijos pajėgas vykdant karo nusikaltimus per kruviną invaziją į Ukrainą.

„Mes tikrai matome aiškių įrodymų, kad Rusijos pajėgos vykdo karo nusikaltimus, ir padedame rinkti to įrodymus“, – Pentagono atstovas Džonas Kirbis (John Kirby) sakė spaudos konferencijoje.

Anksčiau Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas sakė, kad „tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas, viskas naikinama, bombarduojama ir visi žūsta“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sveikino Mariupolio „didvyriškus gynėjus“ po to, kai valdžia atmetė Rusijos ultimatumą nuo 5 val. ryto atiduoti apgultą miestą, sakydama, kad „apie jokį pasidavimą negali būti nė kalbos“.

Reznikovas sakė, kad jų pasipriešinimas lėtina Rusijos kariuomenės progresą ir trikdo bandymus užimti kitus Ukrainos miestus.

„Dėl jų pasiaukojimo ir antžmogiškos drąsos buvo išgelbėtos dešimtys tūkstančių gyvybių visoje Ukrainoje. Šiandien Mariupolis gelbsti Kijevą, Dnieprą ir Odesą“, – sakė jis.

Mariupolio, kuriame prieš prasidedant karui gyveno 400 000 gyventojų, miestiečiai jau daugiau nei dvi savaites yra įstrigę be būtiniausių atsargų, pavyzdžiui, vandens, maisto ir degalų.

Vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą, tačiau Ukrainos pajėgos stipriai pasipriešino, o Vakarai, siekdami priversti Maskvą atitraukti savo pajėgas, įvedė Maskvai plataus masto sankcijas. Lenkija ir Baltijos šalys siekia griežtesnių sankcijų, įskaitant ES taikomą draudimą importuoti Rusijos naftą ir dujas. Tačiau tam priešinasi Vokietija, kuri yra labai priklausoma nuo Rusijos dujų, ir kai kurios kitos ES valstybės narės.

Rusijos kariuomenė pareiškė, kad pirmą kartą kovoje panaudojo savo modernią hipergarsinę raketą, kad pataikytų į ypač svarbius taikinius Ukrainoje, o Vakarai šį žingsnį plačiai pasmerkė.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas pareiškė, kad hipergarsinė raketa „Kinžal“ „įrodė savo efektyvumą naikinant stipriai įtvirtintus specialius objektus“.

Rusija neigė taikanti į civilius gyventojus, nepaisant neginčijamų įrodymų apie mirtinas atakas prieš nekarinius objektus.

Stebėtojai spėliojo, kad Ukrainos pajėgos daugelyje šalies vietų sustabdė Rusijos karinį pagreitį ir kad šalys gali artėti prie ilgos, užsitęsusios karo aklavietės.

JT pabėgėlių agentūros vadovas Filippo Grandi (Filippo Grandi) sakė, kad mažiausiai 10 mln. iš 44 mln. ukrainos gyventojų paliko savo namus.

Apie 3,4 mln. žmonių pabėgo per Ukrainos sienas į kaimynines šalis, daugiausia jų atvyko į NATO ir Europos Sąjungos narę Lenkiją.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: