Korėjiečių menininkas Young-Deok Seo, naudodamas šimtus dviračių grandinių, konstruoja masyvias žmonių galvas. Šie hipnotizuojantys trimačiai portretai pasižymi unikalia dėlionę primenančia tekstūra, kuri išgaunama tvirtinant šias mažas metalines grandis. Ir nors ši medžiaga puikiai simbolizuoja suvaržymus ir darbo industrializaciją, ji taip pat suteikia šioms mįslingoms veidų skulptūroms nepakartojamą tikroviškumą.
Seo meistriškai panaudoja šią netradicinę medžiagą – nuo ištisų galvų iki kaukes primenančių dirbinių. Jis sugeba itin tikroviškai perteikti akis, nosis ir burnas, todėl atrodo, kad šie veidai – tikrų žmonių atvaizdai. Kiekviena grandis taip pat yra netobula visos dėlionės dalis, sukurianti intriguojančią veido tekstūrą ir raštą. Seo skulptūros yra labai siurrealistinės, balansuojančios ant ribos tarp realizmo ir abstrakcijos. Jos atrodo neįtikėtinai tikroviškos, nepaprastai tiksliai perteikiančios žmogaus formas ir bruožus, tačiau dėl metalinių sudedamųjų dalių vis tiek aišku, kad tai nėra tikros būtybės.
Seo kūrybos pagrindas – medžiagos pasirinkimas ir jos simbolika, susijusi su šiuolaikine industrializacija. Šias galvas galima sukonstruoti tik susiejant gabalus tarpusavyje, tiesiogine prasme pririšant meną prie grandinių. „Esame tarpusavyje susiję ir veikiame kaip milžiniškos mašinos dalys. Kaip ir jos sudedamosios dalys, mes diena iš dienos kabame joje kaip pilkas žmogus, gyvenantis periferijoje. Ir mums neleidžiama būti savo paties gyvenimo veikėjais“, – sako jis. „Savo darbais noriu parodyti mūsų laikmečio portretus, kuriuose asmeninės mintys ir gyvenimai yra ignoruojami.“
Pietų Korėjos menininkas Young-Deok Seo kuria skulptūras iš netradicinės medžiagos.
Naudodamas šimtus dviračių grandinių, jis kuria didžiulius žmonių portretus.
Šios grandinės atspindi darbo industrializaciją.
„Grandinės mano darbuose reiškia suvaržymus“, – sako jis.
„Šie pančiai susiję su mūsų amžininkų sudėtingais, priverstiniais santykiais ir potraukiu įvairioms materialinėms vertybėms.“
