Besitęsiant tyrinėjimams ir atrandant vis naujų artefaktų iš praeities, mokslininkai ir vėl mėgina perrašyti žmonijos atsiradimo istoriją. Nors vyraujanti teorija sako, kad pirmieji žmonės atsirado Afrikoje ir iš ten paplito po kitus žemynus, jau ilgą laiką tuo abejojama ir mėginama išsiaiškinti, kur ir kada tiksliai prasidėjo žmonijos evoliucija. Šįkart mokslininkų iškelta nauja teorija teigia, kad žmonija prasidėjo visgi ne Afrikos, o Europos žemyne.
Tokios teorijos atsiradimą paskatino dviejų 7,2 milijonų metų senumo fosilijų, iškastų Bulgarijoje ir Graikijoje, atradimas. Sutvėrimas, kurio fosilija buvo atrasta, yra žinomas kaip Graecopithecus freybergi, ir pramintas “El Graeco”. „El Graeco“ – seniausias žinomas hominoidas, bezdžionių giminės atstovas, iš kurio, mokslininkų teigimu, išsivystė žmogus. Šio hominoido žandikaulis buvo rastas ir iškastas Atėnuose 1944-aisiais metais. Kito tokio primato dantis buvo rastas 2009-aisiais Azmakoje, mieste pietinėje Bulgarijoje. Mokslininkai nuodugniai ištyrė abi fosilijas, naudodami tokias pažangias technologijas kaip kompiuterinė tomografija, ir galų gale, tirdami akmenį, kuriame jos buvo rastos, sugebėjo nustatyti fosilijų amžių. Pasirodo, anksčiau Afrikoje esančioje Čado valstybėje rasto seniausio primato Sahelanthropus tchadensis fosilija buvo žymiai „jaunesnė“ nei atrastųjų Graikijoje ir Bulgarijoje. Nustatę šių fosilijų amžių, mokslininkai teigė, kad jos – tai įrodymas jog primatų evoliucija Europoje prasidėjo 200 000 metų anksčiau nei ilgą laiką žmonijos atsiradimo centru laikytoje Afrikoje.
Tyrėjų komanda, dirbusi su fosilijomis, tiki, kad Europoje išsivysčiusių pirmųjų hominoidų evoliucija buvo smarkiai veikiama drastiškų tuometinio klimato ir gamtinių pokyčių. Tuo metu Viduržemio jūra dažnai visiškai išsausėdavo, suformuodama perėjimą tarp Europos ir Afrikos, kuriuo bezdžionės ir hominoidai galėjo pasinaudoti migruodami. Komanda tiki, kad klimato pokyčių verčiami, Europoje išsivystę hominoidai migravo į Afriką ieškoti maisto ir palankesnių sąlygų. Vienas iš dalyvavusių tyrėjų, profesorius Böhme, sakė: „Mūsų atradimai laikui bėgant gali pakeisti įsitikinimus apie žmonijos atsiradimą. Nemanau, kad Graecopithecus rūšies palikuonys tiesiog išmirė, laikui bėgant jie taip pat galėjo išplisti į Afriką. Vienas iš svarbių įvykių žmogaus evoliucijoje buvo būtent atsiskyrimas tarp šampanzių ir hominoidų. Mūsų manymu, šis procesas prasidėjo būtent rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, o ne Afrikoje.“
Tačiau kitų ekspertų nuomone, Europoje atrastos fosilijos nėra įrodymas, kuriuo galima būtų neginčijamai pagrįsti naująsias teorijas. Antropologistas ir knygų autorius daktaras Peteris Andrewsas, anksčiau dirbęs Londono natūraliosios istorijos muziejuje, sakė: „Tai, kad hominoidų evoliucija prasidėjo Europoje yra visai įmanomas dalykas, tačiau nemažai atrastų fosilijų, įskaitant ir kelių kaukolių dalis, visgi rodo, kad ji prasidėjo Afrikoje. Nemanau, kad pavienė fosilija, rasta Europoje, turėtų būtų laikoma pakankamai svariu įrodymu, paneigiančiu visa tai, kas jau rasta Afrikoje.“
Taip pat skaitykite: Neandertaliečiai su šiuolaikiniais žmonėmis poravosi jau prieš 100 000 metų
