Prorusiškų separatistų pareigūnai, esantys Rytų Ukrainoje, pareiškė, kad Donecko ir Luhansko regionų dalyse, kurias kontroliuoja Rusijos pajėgos, šiuo metu galimai yra apie 8000 karo belaisvių. Nors Volodymyras Zelenskis iškart paskelbė, kad ruošiamasi deryboms dėl karo belaisvių apsikeitimo ir Ukrainos herojų grįžimo namo, Rusijos požiūris į situaciją – visai kitoks. Rusija „Azovstal“ gynėjams viešai grasina „tarptautinio tribunolo teismu“ ir mirties bausme.
Remiantis naujausiomis žiniomis, Rusijos remiamose taip vadinamose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose laikomi apie 8000 Ukrainos karo belaisvių. Taip pranešė naujienų agentūra „TASS“, citavusi prokremliško, separatistinės Luhansko liaudies respublikos atstovo Rodiono Mirošniko pasisakymą. Šiose teritorijose, skirtingai nei pačioje Rusijoje galioja mirties bausmės taikymo galimybė.
„Kalinių yra daug. Nors daugiau jų – Donecko liaudies respublikos teritorijoje, bet ir čia mes karių turime pakankamai. Bendras skaičius karo belaisvių šiuo metu siekia 8000. Karo belaisvių yra daug ir kasdien vis prisideda po šimtą”, – teigė R. Mirošnikas. Šių pasisakymų nepriklausomiems žurnalistams patvirtinti kol kas nepavyko.
Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas tvirtino, kad „Azovstal“ gynėjams gresia „tarptautinio tribunolo teismas“ ir mirties bausmė, o Kijevo atstovai pareiškė, kad sieks apsikeisti karo belaisviais tam, kad grąžintų savo karius į Ukrainą. Apie tai, koks šiuo metu yra Ukrainos karių likimas, Rusijos atstovai kol kas nesiteikia pranešti.
Tikėtina, kad į šį skaičių taip pat įtraukti ir 2 439 Ukrainos kariai, kurie, kaip pranešama, praėjusią savaitę pasidavė gindami „Azovstal“ plieno gamyklą strateginiame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje. Remiantis naujausiomis žiniomis, kai kurių iš jų artimieji sako negalintys su kariais susisiekti ir neturintys jokios informacijos apie jų buvimo vietą.
Dėl „Azovstal“ gynėjų likimo ypač nerimauja jų šeimos nariai. Mariupolio plieno gamykloje sunkiai sužeisto jūrų pėstininko Antono žmona Ana Ivleva „CNN“ pasakojo, kad praėjo daugiau nei mėnuo nuo paskutinio karto, kai sutuoktiniai kalbėjosi. „Pastaruoju metu nebuvau susisiekusi su savo vyru ir negavau jokios informacijos apie jį“, – pasakojo Ana. Nepaisant to, moteris tikisi, kad jos vyras Antonas vis dar gyvas, net jei ir nelaisvėje.
Taip pat Mariupolio plieno gamyklą gynusio kario žmona Tetjana pareiškė, kad jos vyras sugebėjo šiai paskambinti iš nežinomo numerio jau po sulaikymo ir pasakė, kad dalis bendražygių laikomi Maskvos vadovaujamų ir remiamų separatistų kontroliuojamame Donecke. „Vyro balsas buvo ramus. Jis sakė, kad karo belaisvių laikymo sąlygos yra geros, o ateityje jiems bus įmanoma siųsti siuntinius“, – žinia apie karių gyvenimo sąlygas pasidalino moteris. Su vyru Tetjana kalbėjosi apie 10 minučių ir gavo pažadą, kad sutuoktinis pabandys paskambinti ir vėliau, bet taip neįvyko.
Anksčiau iš Rusijos nelaisvės paleisti Ukrainos kariai kalbėjo apie nežmoniškus kankinimus ir žiaurumus, kuriuos šiems teko iškęsti. Anot jų, ypač žiauriai buvo elgiamasi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareigūnais ir „Azovo“ pulko kovotojais.
Rusija diplomatinius santykius su Luhansko ir Donecko liaudies respublikomis užmezgė dar vasario mėnesio pabaigoje, prezidentui V. Putinui pripažinus jų nepriklausomybę bei rengiantis invazijai į Ukrainą.
