Liz Truss © Wikimedia Commons arch. nuotr.

Apsiskelbusios Donecko Liaudies Respublikos (DPR), vienos iš Rusijos atstovų Rytų Ukrainoje, teismas nuteisė mirties bausmei du britus ir marokietį, kurie buvo sugauti kovoję už Ukrainą. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss teigė, kad vyrai buvo karo belaisviai, ir pavadino nuosprendį „apgaulingu“ ir „visiškai neteisėtu“. „Aš visiškai smerkiu paskirtą nuosprendį Aidenui Aslinui, Šonui Pineriui (Shaun Pinner) ir Brahimui Saudunui (Brahim Saaudun), kuriuos sulaikė Rusijos įgaliotiniai Rytų Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Truss.

Separatistų vadovybė Donecko srityje pranešė, kad britai A. Aslin, Š. Pineris ir marokietis studentas B. Saudunas buvo nuteisti mirties bausme po dvi dienas trukusio teismo. Jie buvo nuteisti už „samdinių veiklą ir veiksmus, kuriais siekiama užgrobti valdžią ir sugriauti konstitucinę santvarką“ regione, kurį kontroliuoja separatistai ir kuris šiuo metu yra Ukrainos ir Rusijos karių kovų židinys.

Separatistai tvirtino, kad trys kovotojai yra „samdiniai“, neturintys teisės į įprastą apsaugą, suteikiamą karo belaisviams. Tai pirmieji užsienio kovotojai, nuteisti Ukrainos Rusijos remiamų sukilėlių.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenko pasmerkė procesą kaip teisiškai negaliojantį, sakydamas: „Tokie parodomieji procesai propagandos interesus iškelia aukščiau už įstatymus ir moralę“.

Jis sakė, kad visi užsienio piliečiai, kovojantys kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalis, turėtų būti laikomi Ukrainos kariškiais ir apsaugoti.

Amnesty International“ direktoriaus pavaduotojas Rytų Europai ir Centrinei Azijai tai pavadino „akivaizdžiu tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu daugeliu atvejų“.

Denisas Krivošejevas teigė, kad visi trys buvo Ukrainos reguliariųjų pajėgų nariai ir kaip karo belaisviai yra apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo už dalyvavimą karo veiksmuose.

Vienintelė išimtis yra baudžiamasis persekiojimas už tariamus karo nusikaltimus, tokiu atveju turi būti pakankamai leistinų įrodymų ir turi būti užtikrinti teisingi teismo procesai“, – rašoma Krivošejevo pranešime. „Ne tik taip nėra pagal šį scenarijų – jie buvo teisiami ne nepriklausomo, nešališko, reguliariai sudaryto teismo, o Rusijos įgaliotinių“.

Parlamento narys Robertas Jenrikas, atstovaujantis rajonui, kuriame gyvena Aslin šeima, teigė, kad procesas panašus į „sovietmečio parodomąjį teismą“.

Asliną ir Pinerį, kurie tarnavo Ukrainos kariniame dalinyje Mariupolio mieste, separatistai pateko balandį. Saaudunas buvo paimtas į nelaisvę kovą netoli Volnovachos miesto Donecko srityje.

B. Saaudun‘o tėvas Maroko internetiniam arabų kalbos laikraščiui „Madar 21“ tvirtino, kad jo sūnus nėra samdinys ir turi pilnavertę Ukrainos pilietybę. Rusijos žiniasklaida praneša, kad Pineris nuo 2018 metų gyvena Mariupolyje su savo žmona ukrainiete.

Advokatas teigė, jog tokį sprendimą apskųs.

Rusijos pareigūnai įsitikinę, kad jie laiko tris samdinius, kurie nėra apsaugoti tarptautinių įstatymų, skirtų karo belaisviams.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas per savo atstovą Londone išreiškė susirūpinimą dėl šiems trims vyrams skirto nuosprendžio, nes jie turi teisę į kovotojų imunitetą. “Akivaizdu, kad dėl to esame labai susirūpinę. Mes nuolat kartojome, kad karo belaisviai neturėtų būti išnaudojami politiniais tikslais”, – po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė atstovas. „Pagal Ženevos konvenciją karo belaisviai turi teisę į kovotojų imunitetą ir jie neturėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą karo veiksmuose“, – sakoma pareiškime.

Taigi mes ir toliau dirbsime su Ukrainos valdžios institucijomis, siekdami užtikrinti, kad būtų paleistas bet kuris britų pilietis, kuris tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir yra laikomas karo belaisviu“.

Dar balandžio mėnesį Rusijos valstybinė televizija parodė, kad Pineris ir Aslinas prisipažįsta kaltais po jų suėmimo ir prašo Džonsono padėti iškeisti juos ir kitus sulaikytus Ukrainos karius kartu su prorusišku Ukrainos politiku Viktoru Medvedčuku, kurį Kijevas laiko kaltu dėl valstybės išdavystės.

Zelenskis pasirašė dekretą, numatantį sankcijas aukščiausiems Rusijos pareigūnams

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, nustatantį sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir dešimčiai kitų aukšto rango veikėjų. Priemonės, aprašytos jo svetainėje, apima turto įšaldymą ir draudimus kirsti Ukrainos sieną. Tačiau vargu ar jie turės reikšmingo poveikio.

Tarp pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, buvo Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Negaliu persekioti Putino, „kol jis yra valstybės vadovas“, – Vokietijos teisingumo ministras Marko Bušman (Marco Buschmann).

Bušmanas teigė, kad Vokietija eina kitais keliais, siekdama patraukti atsakomybėn asmenis, prisidėjusius prie karo nusikaltimų palengvinimo ar jų vykdymo.

Parodomasis teismas“

Ministro pirmininko Boriso Džonsono atstovas teigė, kad pagal Ženevos konvencijas karo belaisviai turi teisę į kovotojų imunitetą ir jie neturėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą karo veiksmuose.

Apylinkės, kurioje gyvena Aslin šeima, parlamento narys Robertas Jenrikas sakė, kad procesas panašus į „sovietmečio parodomąjį teismą“.

Teismas nurodė, kad grupė yra „samdiniai“ ir teigė, kad dėl jų veiksmų „žuvo ir buvo sužeisti civiliai“, taip pat buvo sunaikinta infrastruktūra DPR, kuris yra vienas iš dviejų atsiskyrusių regionų Ukrainos rytuose. Donbaso sritis, kartu su Luhansko Liaudies Respublika (LPR).

Proceso metu trys vyrai buvo laikomi narve su juodomis juostomis, juos saugojo kareiviai, užsidengę veidus ir užsidėję raiščius su prorusišku „Z“ simboliu, prieš juos buvo paprašyta atsistoti, kol jiems buvo perskaitytas nuosprendis. – rodė naujienų agentūros „RIA Novosti“ paskelbtas vaizdo įrašas iš teismo salės. Skubus teismo procesas daugiausiai vyko už uždarų durų. Likus mažiau nei 24 valandoms iki nuosprendžio paskelbimo, apkaltintieji pripažinti kaltais dėl veiksmų, kuriais siekiama smurtinio valdžios užgrobimo.

JK vyriausybė yra „labai susirūpinusi“ dėl mirties bausmių, skirtų britams Aslinui ir Pineriui, ir toliau bendradarbiauja su Ukraina, siekdama užtikrinti abiejų vyrų paleidimą, pranešė Downing Street.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: