Žmones visada stebino tai, kas yra neįprasta. Vienas iš tokių neįprastų dalykų visada buvo Rytų kultūros, tarp jų ir budizmas. Budizmas yra ketvirta pagal dydi religija pasaulyje – ja tiki 7 procentai pasaulio populiacijos. Tačiau šis skaičius galėtų būti didesnis, nes kai kurie „tikintys“ ar budizmą studijuojantys žmonės budizmo nelaiko religija. Netgi pats Dalai Lama yra pasakęs, kad „iš vienos pusės budizmas yra religija, tačiau iš kitos, kad tai yra mūsų sąmonės mokslas. Budizmas yra tiltas jungiantis šias dvi puses“. Daug mokslininkų studijuojančių budizmą sako, kad jis yra panašesnis į filosofiją ar „teisingą gyvenimo kelią“, nei į religiją. Taigi pastudijuokime budizmą iš arčiau.
Gautama Buda turi titulą „Buda“, nes jis yra pirmasis atbudęs padaras mūsų eroje. Dėl šios priežasties jis yra vaizduojamas dievų, kaip ir žmonių bei kitų būtybių mokytoju. Budistai tiki, kad prieš jį buvo ir daugiau Budų – įvairias paskaičiavimais iki 28. Tačiau tik Gautama Buda yra istorinė asmenybė. Budistai taip pat tiki, kad era baigiasi tada, kai Buda pasiekia parinirvaną (nirvaną po mirties) ir visi jo mokymai ir tekstai yra išnykę. Budistai dabar skaičiuoja 2558 šios eros metus.
Budizme yra labai daug įvairių konceptų, tačiau keli iš jų yra svarbiausi, be kurių nebūtų įmanoma suprati Budos mokymų. Šie konceptai yra: samsara, karma, nirvana ir tuštuma.
Samsara budizme reiškia gimimo, mirties ir prisikėlimo ciklą. Samsaros egzistavimo priežastis yra žmonių neišmanymas. Yra šešios sferos kuriuose šis ciklas egzistuoja: 1. Dievų sfera. Dievai kaip ir visos kitos būtybės priklauso šiam ciklui. Jie gyvena ilgus gyvenimus, tačiau dėl savo neišmanymo dažniausiai prisikelia į žemesniąsias sferas. 2. Titanų (pusdievių) sfera. Šioje sferoje vyksta pastovūs mūšiai tarp titanų ir dievų. 3. Žmonių sfera. Šioje sferoje yra geriausios galimybės praktikuoti dharmą (Budos mokymą), nes tai vidurinė sfera. Viršutinėse sferose būtybės gyvena per linksmai ir nenori praktikuoti dharmos, o žemutinėse sferose jos yra per didelėse kančiose. 4. Gyvūnų sfera. Šioje sferoje egzistuoja tik medžiotojai ir grobis. 5. Alkanų vaiduoklių sfera. Šioje sferoje būtybės trokšta tik išorinių dalykų, nesusimąstydamos apie vidinius. 6. Pragaro sfera. Šioje sferoje egzistuoja tik kančios ir pyktis, ištrūkti iš jos beveik neįmanoma.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Karma yra galia, kuri varo samsarą. Paprastai aiškinant jei būtybė daro gerą, ji turi daugiau šansų prisikelti į aukštesnę sferą, ir atvirkščiai – jei daro blogą – į žemesnę sferą. Budizme kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, kuris įtakoja karmą, tačiau skirtingai nei kitose religijose šito proceso nereguliuoja Dievas, jis tiesiog egzistuoja savaime. Jeigu yra pasiekiamas absoliutus karmos supratimas, būtybė gali išsilaisvinti iš samsaros ir pasiekti nirvaną, arba likti samsaroje ir padėti kitoms būtybėms jų kelyje į nušvitimą.
Nirvana yra laikoma svarbiausiu tikslu budizme. Ji gali būti pasiekta kiekvieno. Pažodžiui išvertus tai reiškia „užpūsti“ neapykantos, iliuzijos ugnis. Kai šios ugnys yra užpučiamos būtybė yra išlaisvinama iš samsaros ir po mirties ji nebeprisikelia. Nirvana – tai ne rojaus pasiekimas, o verčiau niekada nesibaigiančios laimės. Skirtingose budizmo atšakose žiūrima skirtingai ne į pačią nirvanos koncepciją, tačiau į laiką, kada ji turėtų būti pasiekta. Daugumoje budizmo atšakų yra mokoma, kad nirvaną reikia pasiekti kuo ankščiau (teoriškai ją galima pasiekti per vieną gyvenimą). Tačiau didžiausioje budizmo atšakoje tikintieji priima bodhisatvos įžadą, kuris reiškia, kad jie nesiekia išsilaisvinti iš samsaros vieni, o lieka joje padėti, kol visos būtybės sugebės tai padaryti kartu.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Tuštumos konceptas yra vienas iš sudėtingiausių ir neretai klaidingai suvokiamas budizmu nesidominčių žmonių. Jis nereiškia nebūties, o turi net tris skirtingas prasmes: meditacinės būsenos, sąmoningumo išlaisvinimo ir daiktų tikrosios prigimties suvokimo prasmes. Vienas svarbiausių budizmo mokytojų apie tuštumą laikomas Nagarjuna, kuris įkūrė filosofijos mokykla Madhyamaka. Šioje filosofijoje teigiam, kad viskas yra tuščia, nes viskas turi tą pačią kilmę. Dėl neteisingo šio termino interpretacijos budizmas kartais yra pavadinamas nihilistine religija.
