Kiekvieną dieną kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys rizikuoja visiškai išnykti. Nors mes savo kasdieniniame gyvenime su šiuo faktu susiduriame retai, Kenijos „Ol Pejeta Conservancy“ saugomos teritorijos gamtosaugininkas James Mwenda su tuo gyvena kasdien. James Mwenda atlieka dviejų paskutinių šiaurinių raganosių globotojo vaidmenį. Tiesa, du likę paskutiniai šiauriniai baltieji raganosiai yra patelės – Najin ir Fatu, kurios negali susilaukti jauniklių.
Nuo 2013 metų James Mwenda rūpinosi trimis paskutiniais šiauriniais raganosiais, vienas iš jų buvo patinas Sudan. Jis buvo paskutinis savo rūšies patinas pasaulyje. Įdomus faktas tas, jog Sudan yra Najin tėvas, o Fatu – Najin duktė. Abi patelės nuo 2009 m. gyvena Ol Pedžetos draustinyje, į kurį buvo atgabentos oro transportu iš Čekijos. Kartu su jomis iš Čekijos buvo pervežti ir du patinai Sunis ir Sudan. Po transportavimo į Keniją, šie keturi raganosiai buvo nuolat stebimi specialistų ir darbuotojų, gyveno specialiai sukurtuose aptvaruose ir nuolat saugomi ginkluotų apsaugininkų. Raganosis Sunis nugaišo 2014 metais, dėl natūralių priežasčių. Mokslininkai ieškojo būdų, kaip padėti apvaisinti dvi pateles Najin ir Fatu naujomis dirbtinio apvaisinimo technologijomis, tačiau tai nepavyko. 2018 metais draustinio veterinarai buvo priversti užmigdyti paskutinį savo rūšies patiną. Į gyvūno koją įsimetė infekcija ir nepaisant visų įdėtų pastangų, jo būklė tik prastėjo. Raganosis buvo senas (45 metų, nors šie raganosiai gyvena apie 40metų), jis negalėjo atsikelti ir nuolat jautė skausmą.
Po jo mirties, James Mwenda liko draustinyje ir toliau rūpinasi Najin ir Fatu. James Mwenda užaugo šalia Kenijos ugnikalnio. Jį visuomet žavėjo drambliai, todėl jis po mokyklos baigimo tapo gamtosaugininku. Negalėdamas sau leisti studijuoti universitete, jis tiesiog ieškojo darbo, susijusio su jo svajone.
Gyvenimas rūpinantis paskutinėmis patelėmis
James Mwenda „My Modern Met“ portalui 2019 metais duodamas interviu, papasakojo, kaip atrodo įprasta jo diena. Vyras turi keltis 6 valandą ryto ir kiekvieną dieną patikrinti raganosių sveikatą. Nakčiai jos yra uždaromos kitoje, mažesnėje zonoje, dėl jų saugumo, o dieną išleidžiamos, kad turėtų pakankamai vietos. Raganosių ragai buvo patrumpinti, jog šios nesusižeistų bendraudamos viena su kita ir tai taip pat užtikrina saugumą, nes raganosių ragai juodojoje brakonierių rinkoje kainuoja labai daug.
Kiekvieną dieną gamtosaugininkas turi stebėti ir prižiūrėti aplinką, kad ši visuomet būtų švari. Tada, likusią dienos dalį, juos tiesiog stebi, prižiūri ir saugo. Draustinyje taip pat dirba savanoriai arba „Aš kiekvieną dieną matau šių raganosių akis ir man jų gaila“. Visi draustinio darbuotojai, stengiasi užtikrinti, jog jie gyvena sveikai, ramiai ir laimingai. James Mwenda sako, jog raganosiai tarsi jaučia, jog jie yra paskutiniai: „Jie suteikia mums pamokas, kurias turėtume išmokti ateityje“.
Ateities vizija
Paskutinio patino Sudan mirtis smarkiai paveikė gamtosaugininką, nes šis su gyvūnų turėjo artimą ryšį. Jo mirtis tapo įkvėpimu. James Mwenda pažadėjo daugiau kalbėti apie nykstančius augalus, bei gyvūnus, kad žmonės tai pastebėtų, jiems rūpėtų. Pradedant skleisti žinią pasauliui, galima sulaukti paramos ir palaikymo, bei atidesnio požiūrio į nykstančias rūšis. Tokiu būdu išauga galimybė rūšis išgelbėti ar bent jau užtikrinti jiems gerą gyvenimą dabar.
Šiauriniai baltieji raganosiai, kurie paprastai gyvena centrinėje Afrikoje, pradėjo nykti dėl nelegalios medžioklės ir pilietinių karų, kurie niokojo regioną daugelį metų.
„Mes turime kažką daryti ir turime tai daryti dabar“ – teigia vyras. Be likusių vyriškos lyties atstovų – IVF (apvaisinimas mėgintuvėlyje) yra paskutinė galimybė išgelbėti šiaurinius baltuosius raganosius, todėl mirus paskutiniam patinui Sudan buvo paimta genetinės medžiagos, tikint, kad ateityje bus įmanoma pratęsti populiacijos gyvavimą.
Taip pat skaitykite: Moterys rizikuoja gyvybe gelbėdamos raganosius ir dramblius nuo brakonierių
