“Pirmąjį” solinį albumą išleidusi Bjelle atvira. Jai tai didelis žingsnis į priekį ir begalinis pasitikėjimas savo kuriamu skambesiu, – “radau pusiausvyrą savyje, todėl dabar pristatau muziką taip, kaip ją girdžiu ir suprantu,” – sako ji. Kol pristatymo koncertai griaudėjo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, aš klausiausi šio albumo namų tyloje ir negalėjau patikėti – man jis nuoširdžiai patiko. Žinoma galvoje dar reikia turėti ir tai, jog mano muzikinis skonis aprėpia tik “man patinka ir ne” kategorijas, todėl tai nėra recenzija. Recenzijas rašys autoritetai. Apie tai, kad albumas nuoširdus, tačiau besvoris, ir išdėstys visus jo privalumus bei trūkumus. Tuo tarpu aš tegaliu atkreipti dėmesį į tai, kad nors šis muzikinis eksperimentas (ne)skirtas melomanui, jis tikrai ras savo klausytojus.
Muzikinis dienoraštis turintis vieną esminį trūkumą
Iš esmės albumas turi tik vieną trūkumą, jis per trumpas. Atrodo, jog dainos keičia dainas taip greitai, kad dar nespėjus įsigyventi į skambančią tuo metu baigiasi visas albumas! Šį muzikinį dienoraštį sudaro devynios dainos, kas iš esmės nėra mažai, tačiau jos groja tik 35-ias minutes, o tai reiškia, jog dainos trunka vos po tris-keturias minutes. O jei dar atmesime pirmąją albumo dainą, kuri buvo pristatyta šiek tiek anksčiau ir spėjo nusibosti, lieka tik pusvalandukas muzikos. Taigi, tai dar vienas mini albumas, tik įkvėptas naujų kelionių, eksperimentų ir atradimų. Vien ko vertos idėjos pristatyti albumą kaip komiksą ar pirmuosius albumo koncertus surengti Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Tam reikia ne tik ir ne tiek originalumo, tam reikia drąsos.
Naujas skambesys
Nors didžioji dalis albumo dainų buvo sukurta Islandijoje studijuojant elektroninę kompoziją, galutinio skambesio kryptį padiktavo Alvydas Mačiulskas. Talentingas prodiuseris, taip pat grojantis tokiose grupėse kaip Saulės kliošas ar Keymono, įnešė ritmo ir šis duetas suveikė. Dainos tapo dinamiškesnės, jose mažiau linguojamosios lyrikos ir daugiau šokio. Kitaip tariant Bjelle atrado daug žadančią stygą ir tinkamai ją suderino. Šiuo atveju įdomu ne tai, ar iš to kas nors gausis ateityje, o tai ar naują skambesį girdėsime ir koncertų metu, ar jis ir liks toks kaip anksčiau? Žinau, jog Bjelle sąmoningai atskiria šiuos du dalykus ir stengiasi jų nemaišyti.
Titulinė daina
Kaip jau minėjau anksčiau, šį albumą sudaro devynios dainos. Iš jų trys skamba anglų kalba, likusios – lietuviškai. Pirmoji, pavadinimu Vienas, klausytojams buvo pristatyta likus mėnesiui iki albumo pasirodymo ir yra skirta netikėliams atbaidyti, t.y. tiems, kurie ją išgirdę pirmą kartą numos ranka. Nesupraskite manęs neteisingai, ji tikrai patiks ištikimiems Bjelles gerbėjams, tačiau reikšmingai jų rato nepraplės. Daugeliui ji pasirodys pretenzinga ir nyki, todėl negali būti tituline daina. O rinktis tikrai dar yra iš ko, tai tikrai galėtų būti mažų mažiausiai viena iš keturių: Susiderinam, Lipu į kalną, Du po Vieną ar Gods are my friends.
