Su 32 metų Povilu susitikome pakalbėti apie jo veiklą kuri prasidėjo tiesiog kaip hobis. Šunų darželio įsteigėjas Povilas su žmona Silvija rūpinasi, jog keturkojis augintinis turėtų tokias pat nerūpestingas ir geras atostogas kaip ir jų šeimininkai.
Kiek šiuo metu pas jus svečiuojasi augintinių?
– Šiuo metu, neskaitant mūsų dviejų šunų svečiuojasi dar septyni keturkojai. Esame nustatę augintinių limitą, tam, jog ir jiems, ir mums būtų patogu draugauti. Darželio svečiai suskirstomi pagal dydį bei charakterį, pagal agresyvumą kitų atžvilgiu bei sutarimą su žmonėmis. Vadinamieji vienturčiai keturkojai visada reikalauja didesnio dėmesio nei tie šunys, kurie gyvena po du ar daugiau. Dažniausiai, darželis būna pilnesnis vasarą bei rudenio pradžioje, kuomet augintinių šeimininkai daugiau keliauja. Žiemos metu būna šiek tiek ramiau. Tačiau darželis niekada nebūna tuščias.
Kaip kilo idėja atidaryti šunų darželį?
– Idėja kilo prieš trejus metus, kuomet viena draugė paprašė pasaugoti jos du keturkojus augintinius. Tuo metu dar nebuvau susidūręs su svetimų šunų priežiūrą, bet kadangi mūsų namuose jau augo du mūsiškiai, su Silvija pamanėme, jog dar du tikrai nepamaišys. Tai ir buvo pirmasis kartas, kuomet susimasčiau apie šią idėją. Iš pradžių tai buvo tarsi hobis, kuriam skirdavau mažiau laiko nei dabar. Šiuo metu tai tapo mano pagrindine veikla bei neatsiejama gyvenimo dalimi.
Kodėl būtent šunų darželis?
– Pirminė idėja buvo atidaryti vaikų darželį. Daugiau nei pusę metų intensyviai planavome vaikų darželio steigimą – Rinkome informaciją, bandėme gauti reikalingus leidimus, tačiau po mūsų draugės prašymo pasaugoti jos šunį viskas apsivertė aukštyn kojomis. Paskaičiavus kiek visko reikia norint įsteigti vaikų darželį, priėjome išvados, jog su šunų darželiu bus kur kas paprasčiau. Šunis matau kaip kelerių metų amžiaus vaikus, kurie mėgsta žaisti, turi mėgstamus žaislus, jau supranta ne vieną žodį bei kartais atrodo, kad patys bando kažką pasakyti. O kur dar ne reti talentai sugebantys manipuliuoti savo šeimininkais, kad gautų tai ko užsigeidę.
Kuo skiriasi jūsų šunų darželis nuo kitų šunų viešbučių esančių Kauno miesto rajone?
– Pirmiausia tuo, jog šunų darželyje skatiname gyvūnų bendravimą tarpusavyje, neuždarinėjame į voljerus ir jie gyvena namų aplinkoje. Iš pradžių, apžiūrėjęs kitus šunų viešbučius buvau sumastęs laikytis panašaus principo bei jų politikos – name padariau keturiolika voljerų, tačiau neilgai trukus šios idėjos atsisakėme. Šunys, prieš tai gyvenę jaukiuose namuose, paprasčiausiai juose kankinasi. Dalis šunų yra išvis nepratę prie tokių mažų ir uždarų erdvių. Tai jiems sukelia nereikalingą stresą. Teko girdėti, kad jautresni pradeda plikti, nusigriaužia uodegas. Taip pat daug skiriame dėmesio šunims, kurie iš pradžių būna nusiteikę agresyviai. Juo stengiamės laikyti atskirai, su jais daugiau žaisti bei po truputį pratinti prie kitų darželinukų.
Pilnai suprantu, jog žmonės palikę savo augintinius nori jaustis ramūs dėl jų. Išvykusius nuraminame trumpais vaizdo reportažais bei pokalbiais telefonu. Neretai šeimininkai pergyvena labiau nei patys keturkojai. Stengdamiesi šunims apsilankymą padaryti kuo malonesnį. Tuo pačiu nuraminame ir šeimininkus: stengiuosi visada perspėti augintinių šeimininkus apie galimus nutikimus bei nelaimingus atsitikimus. Džiugu, jog žmonės supranta, jog kaip ir vaikų darželyje, taip ir čia būna įvairiausių nutikimų. Jeigu gyvūnai kažkaip susižeidžia ar patiria kokią nors traumą, vežame pas patikimiausius veterinarus Kaune ir gydome iš savo lėšų.
Kaip atrodo jūsų bei darželinukų diena?
– Dažniausiai stengiuosi pamiegoti kiek įmanoma ilgiau, tačiau praktiškai visada pabundu apie 7 valandą ryto nuo darželinukų prašymo išeiti pasivaikščioti. Tuomet keliuosi bei susirinkęs šunis keliauju į rytinį pasivaikščiojimą. Jeigu tuo metu darželis pilnas, keliaujame grupėmis. Po to pusryčių metas. Po jų mažieji žaidžia, o didesni šunys eina pietų miego. Po pietų būna dar vienas išėjimas atlikti visus reikalus. Taip pat einame iki šalia esančio Nemuno. Ten drąsesni bei nealergiški šunys gali atsigaivinti bei padūkti vandenyje. Prieš einant miegoti išvedame šunis dar kartą. Vakarais man padeda žmona Silvija.
Ar žmona neprieštaravo šunų darželio steigimui?
– Ne. Tuo metu ji dar nebuvo mano žmona, tada mes dar draugavome. Silvijai yra labai rūpestinga bei mylinti gyvūnus. Ji dirba slauge, o laisvu laiku padeda man su darželio rūpesčiais. Kartu dalinamės gyvūnų teikiamu džiaugsmu bei iškilusiomis problemomis. Praėjusią vasarą kartu su keliavome į povestuvinę kelionę po Šiaurės Ameriką. Apkeliavome daug, pamatėme dar daugiau. Tuo pačiu susipažinome su šios veiklos tradicijomis, principais bei pasisėmėme idėjų mūsų darželiui. Vienas labiausiai nustebinusių dalykų yra tai, jog į paiešką suvedus užklausą apie šunų priežiūros centrus bei galimybę palikti augintinį ilgesniam laikui, žemėlapyje pasirodė begalės tokių vietų visuose mieste.
O kam paliekate darželinukus kuomet reikia išvykti trumpam ar ilgesnėms atostogomis?
– Dažniausiai atostogas planuojamės gerokai iš anksto. Kuomet ateina atostogų metas, tomis dienomis svečių nepriimame. Per minėtą povestuvinę kelionę išvykom mėnesiui. Gaila, tačiau Kaune ir aplink jį neradau vietos, kur būčiau ramus dėl savo augintinių, tad palikome juos pas draugus kaime. Tačiau grįžę sužinojome, jog už neklausymą bei kovojimą su vištomis mūsų šunys buvo pririšti grandinėmis. Tai mus labai nuliūdino.
Jeigu reikia išvykti kelioms valandoms, tuomet šunys būna pavedžiojami bei paliekami aprūpinti vandeniu bei maistu. Iš pradžių buvo labai daug streso, tačiau dabar jau ramiau.
Ar esate baigęs kokius mokslus susijusius su gyvūnų priežiūra?
– Taip, esu baigęs gyvūnų prižiūrėtojo mokslą. Iš pradžių apie tai rimtai negalvojau, tačiau kelionė po Šiaurės Ameriką mane įkvėpė gilinti žinias bei tęsti mokslus. Visgi jaučiu, jog būtent su šunimis noriu sieti savo darbinę veiklą. Tai man teikia džiaugsmo. Norėčiau studijuoti kinologiją.
Kaip į šunų darželį reaguoja jūsų kaimynai?
– Džiaugiuosi, jog kaimynai į visą tai žiūri labai gerai. Jei jų požiūris būtų buvęs kitoks, ko gero darželio idėjos būtų tekę išvis atsisakyti. Galima sakyti, jog su kaimynais pasisekė. Jie yra geri žmonės mylintys šunis. Triukšmas jiems nemaišo, nes kaip jie patys sakė, nuo judrios gatvės būna daugiau triukšmo, nei iš darželio. Dauguma aplinkinių žmonių laiko šunis, todėl problemų praktiškai nebūna.
Ar planuojate savo veiklą plėsti?
– Taip, minčių ir idėjų daug. Šiuo metu po truputį plečiame mūsų namus tam, jog jie būtų geriau pritaikyti keturkojų reikmėms. Kai pasieksime namo galimybių ribą svarstysime ir galimybę steigti naują darželį. Idėjų yra, o per laiką tikiuosi, jog išgyvensime visus planus.
Šunų darželis įsikūręs Panemunėje Tilto gatvė 13. Šalia esančio Panemunės tilto bei tekančio Nemuno. Apie juos galite daugiau sužinoti jų facebook puslapyje – „Šunų darželis“ arba puslapyje sunudarzelis.lt
Taip pat skaitykite: Neįtikėtini gamtos stebuklai – kaip vilkai keičia upes?
