Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui prakalbus apie poreikį permąstyti Lietuvos saugumo koncepciją, kariuomenės atstovai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvai svarbiausia tęsti su krašto gynyba susijusius projektus – divizijos vystymą, karinės įrangos įsigijimą ir karių treniravimą.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo J7 už karinį rengimą ir pratybas atsakingos valdybos viršininkas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas, kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą grėsmėms atremti, pažymi poreikį stiprinti kariuomenės valią bei įgūdžius gintis, tobulinti gebėjimą veikti kartu su sąjungininkais bei glaudinti visuomenės ir institucijų įsitraukimą į gynybą.
Pasak karininko, pasiruošimo galimam kariniam konfliktui pamokų Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų šalių karo patirčių – pavyzdžiui, Izraelio. Nors, kaip pažymi E. Lastauskas, visoms Izraelio karo prieš „Hamas“ teroristus pamokoms suprasti dar reikia laiko, esminiai dalykai jau yra aiškūs.
„Yra identifikuota pamoka, kad netikėta ataka gali užklupti net ir gerai, atrodytų, pasiruošusią šalį. Bet kol kas visi teroristų „juokeliai“ – RPG (granatsvaidžiai – ELTA), snaiperiai ir tuneliai – nieko negali padaryti prieš rimtus pėstininkus su artilerija ir aviacija“, – Eltai teigė E. Lastauskas.
„Tai viena iš pamokų Lietuvai – jei norime būti saugūs, reikia rimtos artilerijos, rimtų mechanizuotų pėstininkų ir rimtų štabų, ryšio priemonių. Tokios priemonės bus puikus atgrasantis pavyzdys visiems teroristams, kai Izraelis baigs šitą operaciją. O jei tokia ataka įvyktų, tai šitos priemonės leistų labai greitai visus tuos teroristinius elementus neutralizuoti ir sunaikinti“, – sako E. Lastauskas.
Kitąmet regione – didžiausios NATO pratybos nuo Šaltojo karo laikų
Todėl, kaip atkreipia dėmesį karininkas, siekiant patikrinti sąjungininkų sąveiką įgyvendinant gynybos planus, regione, taigi, ir Lietuvoje, kitąmet NATO vykdys didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų. E. Lastauskas sako, kad dalis Lietuvos gyventojų praktinį karių ir technikos judėjimą šalyje išvys jau balandį.
„Ką išvys Lietuvos žmonės – tai nuo balandžio antros pusės vis didėjantį mūsų, Lietuvos, karinės technikos ir karių kiekį įvairiose teritorijose. (…) Tai finalizuosis krūva mokymų – „Geležinis vilkas“, „Austere Challenge“. (…) Bus išbandoma teritorijos gynyba, darbas su sąjungininkais ir parama civilinei administracijai. Šitas procesas jau pradėtas šiais metais ir apskritai vyksta jau keletą metų iš eilės, tai jis toliau tęsis ir kitąmet. Tik visko bus daugiau, geriau ir greičiau“, – sakė E. Lastauskas.
„Kalbame apie NATO jungtinės vadavietės „Joint Force Command“ organizuojamus mokymus, kurių metu testuojami gynybiniai planai, kaip apsaugoti NATO regioną ir Aljanso šalių teritorijas. Šitos pratybos yra „Steadfast“ serijos dalis. Jų tikslas yra gynybinių planų testavimas ir treniravimas. Kaip dalis šių pratybų vyks mūsų nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, kurių metu bus mobilizuojami vienetai, treniruojamas sąjungininkų pajėgų atėjimas“, – pažymi karininkas.
Pasak jo, šiuo metu vyksta pratybų derinimo ir organizavimo etapas, kurį apibendrinti Aljansas turėtų jau gruodį vyksiančioje pradinio planavimo konferencijoje, kurios metu ir bus tvirtinami siekiniai bei pratybų mastas.
„Bus treniruojamas nacionalinių vienetų gebėjimas pereiti į karo meto struktūrą, naudojant aktyvųjį rezervą, taip pat planuoti ir vykdyti gynybines operacijas. Bus treniruojamasi ir dėl pagalbos ekstremaliųjų situacijos atveju paremti kitas valstybines institucijas, karinių komendantų rolė“, – sakė karininkas.
Pasak E. Lastausko, planuojama, kad „Steadfast“ pratybų serijos metu vykstančiuose pratimuose per šalį ir kitus operacinius rajonus judės amerikiečių, vokiečių ir, tikėtina, lenkų pajėgos, o galimai prisijungs ir daugiau sąjungininkų.
„Visa tai bus daroma vadinamojoje multi agency (liet. tarpinstitucinėje) aplinkoje – nuo aukščiausios strateginės vadavietės, ginkluotųjų pajėgų ir komponentų vadavietės, sąveikaujant su sąjungininkų jungtinėmis vadavietėmis, darant tai tarptautiniame ir MDO (multi dimentional concept – liet. 5 dimensijų operacijų) koncepte. (…) Šitie planai yra realių veiksmų treniravimasis“, – pažymi E. Lastauskas.
Jo teigimu, NATO doktrina numato, jog multidimensinėmis operacijomis vadinamos tos operacijos, kurios vienu metu vyksta penkiose dimensijose ir kurių tikslas yra tam tikrų efektų prieš oponentą siekimas.
„Operacijos iki I pasaulinio karo vyko dviejose dimensijose – žemėje ir jūroje. Techninis progresas atvedė operacijas į trečiąją dimensiją – orą. Šaltasis karas ir po jo išsivystęs technologinis progresas atvedė į ketvirtąją dimensiją – kosmosą. Penktoji dimensija susijusi su interneto išpopuliarėjimu – tai kibernetinė dimensija. Kai kurie dar įvardina kognityvinę dimensiją – tai mūsų percepcijos ir situacijos suvokimas.
Tai mes, multidimensinės operacijos vadavietė, treniruojamės vienu metu veikti ir vykdyti savo pajėgomis arba, koordinuojant sąjungininkų pajėgas, atakuoti priešininką, jį paveikti ir sukelti tam tikrus efektus“, – sako E. Lastauskas.
Mažiausiai pažabotose srityse – sąjungininkų pagalba
Visgi E. Lastauskas pripažįsta, kad Lietuva veikti vienodai gerai visose penkiose terpėse dar nėra vienodai gerai įgudusi. Dėl to labai svarbu, kad Lietuva turi sąjungininkus, pažymi karininkas.
„Lietuvos nacionalinis pajėgumas yra toks, koks yra. Kas unikalu, kad Lietuva, šiuo atveju, yra ne viena, tai to pajėgumo, kur galvotume, kad reikėtų daugiau – tam yra sąjungininkai. Jų pagalba galime užpildyti mūsų kompetencijų, žinių ir įgūdžių spragas. (…) Be abejonės, kosmosas yra turbūt didžiausią iššūkį kelianti dimensija ir ta, kur kompetencijos turime galbūt mažiau“, – sako E. Lastauskas.
Todėl, kaip atkreipia dėmesį karininkas, Lietuvai siekiant tobulinti savo gynybinę parengtį, labai reikšmingas yra ir sąjungininkės Vokietijos brigados atsikėlimas į šalį. Anot E. Lastausko, vokiečių kariuomenės gebėjimai ir žinios „smarkiai“ prisidės prie Lietuvos saugumo stiprinimo.
„Manau, tai labai smarkiai prisidės prie saugumo. Vokietijos kariai, jei žiūrėsime istoriškai, turi labai profesionalios ir puikiai pasiruošusios kariuomenės kokybės ženklą. (…) Labai gražu, kad galime šnekėtis viename lygmenyje – aš, pulkininkas leitenantas, galiu kalbėtis viename lygmenyje ir suprasti – ne kalbiškai, bet kompetencijų prasme – ką sako vokiečių pulkininkas leitenantas. Ir jis mane supranta. Tai vienareikšmiškai yra labai didelė nauda ir šaunus dalykas visai Lietuvos valstybei“, – sako E. Lastauskas.
Diskusijas dėl šalies gynybos inicijavo G. Landsbergis
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.
Visgi, tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.
Diskusijas paskatino ir išsiskyrusios G. Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicijos – pastarasis kolegos perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje nėra.
Panašios pozicijos laikėsi ir Prezidentūra – vertindamas G. Landsbergio įspėjimus, šalies vadovas palinkėjo Vyriausybės atstovui „atsisėsti ir nusiraminti“. Taip pat Gitanas Nausėda nurodė, kad politikams nereikėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą ir aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį.
„Ką mes tuo norime pasakyti? Kad prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko į Vilnių ir sakė, kad 5-asis straipsnis yra šventas, prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris išsireiškė panašiais žodžiais, ir kancleris Olafas Scholzas, kuris taip pat sakė apie šio 5-ojo straipsnio svarbą ir šventumą, yra melagiai? Ar tiesiog plepiai? Aš manau, kad taip nėra, ir tikrai nesukelkime abejonių NATO kaip organizacija, nes 5-asis straipsnis yra NATO organizacijos šerdis“, – sakė G. Nausėda.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
