Didžiosios Britanijos princas Haris savo naujuose memuaruose, kuriuose atskleidžiami keli privatūs jo ir kitų vyresniųjų karališkosios šeimos narių susidūrimai ir aprašomas jo išsiskyrimas su šeima, pažėrė daug uždegančių kaltinimų savo šeimos nariams.
Pažvelkime į knygą, pavadintą „Atsarginis“, – tai nuoroda į Sasekso hercogo, kaip „atsarginio monarchijos įpėdinio“, vaidmenį. Jau kelias dienas daugelį stebina stulbinantys teiginiai, kurie pasirodė iš memuarų knygos po to, kai apie juos pranešė britų spauda.
Antradienį visame pasaulyje pasirodžiusioje autobiografijoje pateikiama daugybė priekaištų, kritikos ir nuoskaudų iš Hario, kaip vyresniojo karališkosios šeimos nario, laikų, taip pat detalių apie jo itin plačiai nuskambėjusį atsiskyrimą nuo karališkosios šeimos 2020 metais.
Kensingtono rūmai ir Bakingamo rūmai nekomentavo knygoje, kurią 38-erių metų karališkasis asmuo reklamavo daugelyje televizijos transliuotų interviu, pateiktų kaltinimų.
Štai ką sužinojome iš „Atsarginio“:
Haris sako, kad Viljamas jį užpuolė
Vienas iš labiausiai sprogdinančių teiginių yra Hario kaltinimas, kad princas Viljiamas, jo vyresnysis brolis, per ginčą dėl Sasekso hercogienės Megan jį parbloškė ant grindų.
Tariamas susistumdymas įvyko po abiejų brolių ir jų žmonų pokalbio, kurio metu Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis Viljimas pavadino Megan „aikštinga“, „grubia“ ir „įkyria“, rašoma knygoje.
Konfrontacija paaštrėjo, kai Viljamas „griebė mane už apykaklės, nuplėšė mano grandinėlę ir … parbloškė mane ant grindų“, rašo Haris.
Jis išsamiai aprašo savo įvykių versiją, kuri prasidėjo, kai Viljamas atvyko į tuometinius Hario ir Megan namus, Notingemo kotedžą Kensingtono rūmų teritorijoje Londone, aptarti „visą griaunančia katastrofą“, susijusią su „jų santykiais ir kova su spauda“.
Haris teigia, kad Viljamas jį užpuolė po to, kai jis padavė vyresniajam broliui vandens ir pabandė atvėsinti karštą žodinį apsikeitimą.
„Jis pastatė vandenį, pavadino mane kitu vardu, tada puolė prie manęs. Viskas įvyko taip greitai. Taip labai greitai. Jis griebė mane už apykaklės, nuplėšė mano grandinėlę ir parbloškė ant grindų. Nusileidau ant šuns dubens, kuris sudužo po mano nugara, gabalai įsirėžė į mane. Akimirką gulėjau apstulbęs, tada atsistojau ant kojų ir liepiau jam išeiti.“
Haris knygoje teigia, kad Viljamas ragino jį smogti atgal, bet jis atsisakė tai padaryti. Pasak jo, Viljamas išėjo, bet vėliau grįžo „atrodydamas apgailestaujantis“ ir atsiprašė.
Interviu britų ITV, kuris buvo parodytas sekmadienį, kunigaikštis išsamiai papasakojo apie šį konfliktą ir prisiminė, kad matė, kaip Viljamą užtemdė „raudona migla“.
„Čia buvo kitoks nusivylimo lygis, ir aš kalbu apie raudoną miglą, kurią mačiau tiek daug metų, ir aš mačiau šią raudoną miglą jame“, – sakė jis ir pridūrė: „Jis norėjo, kad jam smogčiau atgal, bet aš nusprendžiau to nedaryti.“
Karaliaus Karolio prašymas kariaujantiems sūnums
Knygos pradžioje Haris prisimena, kaip pirmą kartą po pasitraukimo iš vyresniojo karališkojo asmens pareigų 2021 m. balandį grįžo į Jungtinę Karalystę į karalienės vyro princo Filipo laidotuves.
Ši niūri proga buvo pirmas kartas, kai hercogas vėl susitiko su savo tėvu, dabar karaliumi Karoliu III, ir Vilijamu nuo tada, kai jis ir Megan kalbėjosi su Oprah Winfrey.
„Taigi, nors namo skridau specialiai ir tik dėl senelio laidotuvių, ten būdamas paprašiau šio slapto susitikimo su savo vyresniuoju broliu Vilijamu ir tėvu pasikalbėti apie padėtį. Ieškoti išeities“, – rašo jis knygoje, kurios išankstinę kopiją gavo CNN.
Haris tęsia: „Bandžiau paaiškinti savo pusę. Nebuvau pačioje geriausioje savo būsenoje. Pirmiausia, vis dar nervinausi, kovojau, kad suvaldyčiau savo emocijas, kartu stengdamasis būti glaustas ir tikslus.“
Tačiau, sako Haris, jis sužinojo, kad jo brolis ir tėvas „atėjo pasiruošę kovai“. Hario pasakojime teigiama, kad įtampa su Viljamu išliko didelė, ir cituojamas Čarlzas, maldavęs sūnų „nepaversti mano paskutiniųjų metų kančia“, rašoma memuaruose.
Ištrauka taip pat atskleidė, kad broliai vienas kitą vadina atitinkamai „Viliu“ ir „Haroldu“.
Haris memuaruose taip pat teigia, kad Čarlzas kartą taip pat pajuokavo apie tai, kas iš tikrųjų yra Hario tėvas.
Princas paaiškino, kad jo tėvas „mėgo pasakoti istorijas“, ir prisimena, kaip jo tėvas, tuometinis princas Čarlzas, juokavo apie jo motinos Dianos romaną su majoru Džeimsu Hjuitu.
Haris rašo, kad jo tėvas juokaudavo: „Kas žino, ar aš tikrai esu Velso princas? Kas žino, ar aš apskritai esu tikrasis tavo tėvas? Galbūt tavo tikrasis tėvas yra Brodmure, mielas berniuk!“
Hariui tai pasirodė „nejuokingas pokštas, turint omenyje kaip tik tuo metu pasklidusius gandus, kad mano tikrasis tėvas buvo vienas iš buvusių mamos meilužių: majoras Džeimsas Hjuitas.“
Buvusi Velso princesė Diana patvirtino, kad turėjo penkerių metų romaną su Hjuitu duodama liūdnai pagarsėjusį interviu žurnalistui Martinui Bashirui BBC laidoje „Panorama“. Ji sakė, kad santykiai prasidėjo 1986 m. – praėjus dvejiems metams po Sasekso hercogo gimimo.
„Viena iš šio gandų priežasčių buvo majoro Hjuito liepsnojantys rusvi plaukai, tačiau kita priežastis buvo sadizmas. Bulvarinių laikraščių skaitytojus džiugino mintis, kad jaunesnysis princo Čarlzo vaikas nėra princo Čarlzo vaikas“, – rašo Haris. „Nesvarbu, kad mano motina su majoru Hjuitu susipažino tik gerokai po to, kai gimiau, ši istorija buvo tiesiog per daug gera, kad jos būtų galima atsisakyti.“
Princas Haris pridūrė, kad jei karalius ir turėjo kokių nors minčių apie majorą Hjuitą, „jis jas pasiliko sau“.
Broliai ragino tėvą nevesti Camillos
Kitame autobiografijos skyriuje Haris sakė tėvui, kad šis nevestų Camillos, kuri dabar yra karalienė konsortė, ir baiminosi, kad ji bus „pikta pamotė“.
„Prisimenu, kad prieš pat arbatą galvojau, ar ji man bus pikta. Ar ji bus kaip visos piktosios pamotės iš pasakų knygų. Bet ji tokia nebuvo. Kaip ir Vilis, aš už tai jaučiau tikrą dėkingumą“, – rašė jis.
Pasak knygos, ir Viljamas, ir Haris ją vadino „kita moterimi“.
Viljamas „ilgai puoselėjo įtarimus“ dėl tėvo romano, „kurie jį glumino, kankino, o kai tie įtarimai pasitvirtino, jis jautė didžiulę kaltę, kad anksčiau nieko nepadarė, nieko nepasakė“, – rašo Haris.
Kai jų tėvas norėjo „viešai paskelbti“ apie savo santykius su Camilla, broliai pirmą kartą oficialiai susitiko su ja atskiromis progomis, rašo Haris.
„Jis (Viljamas) tik leido suprasti, kad kita moteris, Camilla, dėjo pastangas, kurias jis vertino, ir tai buvo viskas, ką jis norėjo pasakyti“, – sako Haris. Vėliau susitikimą su ja jis lygina su skiepais ir knygoje rašo: „Užmerk akis, baigsis anksčiau, nei spėsi“.
Haris atskleidė savo nužudymų Afganistane skaičių
Princas Haris teigia, kad tarnaudamas britų kariuomenėje Afganistane nužudė 25 žmones, sakydamas, kad mūšio įkarštyje į savo taikinius žiūrėjo kaip į „šachmatų figūras“, o ne žmones.
Princas Afganistane dalyvavo dviejose kelionėse: viena jų truko 2007-2008 m., o kita – 2012-2013 m.
Technologijų pažanga „Apačių ir nešiojamųjų kompiuterių amžiuje“ leido Hariui pasakyti, „kiek tiksliai priešo karių nukoviau“, ir pridūrė, kad „man atrodė, jog labai svarbu niekada nevengti šio skaičiaus“.
„Taigi, mano skaičius: Dvidešimt penki. Tai nebuvo skaičius, kuris man teikė kokį nors pasitenkinimą. Tačiau tai nebuvo ir skaičius, dėl kurio man buvo gėda“, – rašo jis.
Haris taip pat sako, kad „nelaikė tų dvidešimt penkių žmonėmis. Negalima žudyti žmonių, jei galvoji apie juos kaip apie žmones. Negalite iš tikrųjų pakenkti žmonėms, jei galvojate apie juos kaip apie žmones. Jie buvo šachmatų figūrėlės, pašalintos nuo lentos, Blogiukai, pašalinti prieš tai, kai jie galėjo nužudyti Geruosius. Aš buvau išmokytas juos „kitoniškai“ vertinti, gerai išmokytas. Tam tikru lygmeniu suvokiau, kad šis išmoktas atsiribojimas yra problemiškas. Tačiau taip pat mačiau jį kaip neišvengiamą kareivystės dalį.“
Šios pastabos sukėlė kai kurių Didžiosios Britanijos saugumo ir kariuomenės veikėjų kritiką – ir piktą Talibano atkirtį.
Jo atsisveikinimas su karaliene
Viena Hario gyvenimo istorijos dalis, kuria daugelis svarstė, ar jis pasidalys, buvo jo močiutės, mirusios karalienės Elžbietos II, mirtis. Iš tiesų jis atskleidė, kad būtent jo tėvas Čarlzas praėjusių metų rugsėjį pirmasis paskambino jam ir pasakė, kad karalienės sveikata „pakrypo į blogąją pusę“. Memuaruose Haris pasakoja, kad iškart po to nusiuntė Vilijamui trumpąją žinutę, norėdamas paklausti, ar jis ir Keitė skris į Balmoralą, kada ir kaip.
Haris sako, kad iš Viljamo negavo jokio atsakymo.
Jis rašo, kad tada sulaukė dar vieno skambučio iš Čarlzo, kuris pasakė Hariui, kad jis yra laukiamas Škotijos rezidencijoje, bet jo žmona Megan – ne.
Haris sako, kad didžiąją laiko dalį skrydžio į Škotiją dalį praleido žiūrėdamas į debesis ir prisimindamas, kaip paskutinį kartą kalbėjosi su savo močiute.
„Prieš keturias dienas, ilgas pokalbis telefonu. Buvome palietę daugybę temų. Žinoma, apie jos sveikatą. Apie neramumus 10-ajame numeryje“, – prisimena Haris.
Lėktuvui pradėjus leistis, Haris sako gavęs Megan SMS žinutę su prašymu jai paskambinti ir tada patikrinęs BBC svetainę.
„Senelės nebėra. Tėvas karalius“, – rašo jis.
Jis taip pat atvirauja apie akimirką, kai pamatė karalienės kūną Balmoralio pilies kambaryje.
„Aš pasirąžiau, įėjau į vidų. Kambarys buvo menkai apšviestas, nepažįstamas – jame buvau buvęs tik kartą gyvenime. Netikėtai žengiau į priekį, o ten buvo ji. Stovėjau sustingęs ir žiūrėjau. Žiūrėjau ir žiūrėjau. Buvo sunku, bet vis tiek ėjau toliau, galvodamas, kaip gailėjausi, kad nemačiau savo motinos pabaigoje. Metų metus gailėjausi, kad trūksta įrodymų, atidėliojau savo sielvartą dėl įrodymų trūkumo. Dabar pagalvojau: Įrodymas. Atsargiai su norais.“
Haris sako, kad tada pašnibždėjo jai, jog tikisi, kad ji yra laiminga, kad ji yra su savo mirusiu vyru princu Filipu.
Megan komentaras apie Keitės „kūdikio smegenis“
Kitoje memuarų dalyje atskleidžiama, kad Sasekso kunigaikštienė neva supykdė Velso princesę sakydama, kad ji turi turėti „kūdikio smegenis“ dėl savo hormonų po gimdymo ir ruošiantis karališkoms vestuvėms 2018 m.
Haris aprašo 2018 m. įvykusį susitikimą su Vilijamu ir Keite jų rezidencijoje – anot hercogo, tai buvo bandymas išvalyti orą tarp abiejų porų.
Pranešama, kad princas Haris teigia, jog Keitė pareikalavo Megan atsiprašyti už tai, kad ją įžeidė.
Keitė esą pasakė Megan, kad „mes nesame pakankamai artimos, jog galėtum kalbėti apie mano hormonus!“, teigiama knygoje.
Haris toliau teigė, kad Megan sakė, jog taip kalbėjo su visais savo draugais.
Haris pasakojo, kad Velso princas pavadino Megan „nemandagia“ ir parodė pirštu, sakydamas, kad „čia, Britanijoje, taip nedaroma“, į ką Megan esą atsakė: „Maloniai patrauk pirštą nuo mano veido“.
„Meg pasakė, kad niekada tyčia nedarytų nieko, kas galėtų įskaudinti Keite, o jei kada nors tai padarytų, paprašė Keite tiesiog pranešti jai, kad tai nepasikartotų“, – rašo Haris.
„Mes visi apkabinome. Lyg ir.“
Haris prisimena keletą bulvarinių skandalų
Autobiografijoje taip pat grįžtama prie prieštaringai vertinamo incidento, kai 2005 m. vakarėlyje vilkėjo nacių kostiumą. Haris teigia, kad jo sprendimui dėvėti kostiumą įtakos turėjo princas Viljamas ir jo žmona Katerina, kurie jį paskatino tai padaryti.
2005 m. Jungtinės Karalystės laikraščio „Sun“ pirmajame puslapyje Haris buvo nufotografuotas vakarėlyje su svastikos apyranke ant vokiško karinio kostiumo striukės.
Tuo metu Haris prisiėmė atsakomybę už šį incidentą ir per Klarenso rūmų spaudos tarnybą paskelbė atsiprašymą, kuriame teigė, kad „labai atsiprašau, jei ką nors įžeidžiau ar įskaudinau“. „Tai buvo prastas kostiumo pasirinkimas ir aš atsiprašau“.
Ši tema buvo dar kartą aptarta neseniai pasirodžiusiame „Netflix“ dokumentiniame filme „Harry and Megan“, kuriame Sasekso kunigaikštis sakė, kad tai buvo viena „didžiausių klaidų“ jo gyvenime, ir pridūrė, kad po to jautėsi „labai susigėdęs“.
Naujasis Hario teiginys, kad prie to prisidėjo jo brolis ir svainė, kontrastuoja su ankstesniais viešais atsiprašymais, kuriuose jis prisiėmė atsakomybę už incidentą vienas.
Sasekso kunigaikštis naujoje knygoje grįžta prie to laiko, kai svarstė, kokį kostiumą apsirengti, ir paskambino princui Vilijamui ir Katerinai paklausti jų nuomonės, į ką jie esą liepė jam vilkėti nacių uniformą, o ne piloto kostiumą.
„Paskambinau Vilui ir Keitei, paklausiau, ką jie mano. Jie pasakė, kad nacių uniformą“, – sako Haris. „Išsinuomojau ją, plius kvailus ūsus, ir grįžau į namus“.
Hariui ją pasimatavus, Viljamas ir Keitė „išsižiojo“. „Blogiau nei Vilio trikotažo apranga! Kur kas juokingesnis!“
Tai, kas sekė po to, kai žiniasklaidoje pasirodė jo su kostiumu nuotrauka, jis apibūdino kaip „ugnies audrą, kuri, maniau, kartais mane užgrius“.
„Ir aš jaučiau, kad nusipelniau, kad mane užgriūtų. Per kelias ateinančias savaites ir mėnesius buvo akimirkų, kai maniau, kad galiu mirti iš gėdos“, – priduria jis.
Savo nuosprendį jis vadina „greitu, griežtu“ ir sako: „Buvau arba kriptonacistas, arba psichiškai nesveikas. Kreipiausi į Vilį. Jis mane užjautė, bet nelabai ką galėjo pasakyti“.
Haris baigia sakydamas, kad „gėda niekada neišnyks. Ir neturėtų.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į 2009 m. kilusį skandalą, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame jis rasistiniu keiksmažodžiu apibūdina kolegą karį iš Pakistano.
Haris prisimena, kad jis nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame jis ir keli jo bendražygiai kadetai leido laiką oro uoste.
„Filmavau grupę, komentavau kiekvieną vaikiną ir, priėjęs prie savo kadeto draugo ir gero draugo pakistaniečio Ahmedo Raza Kahno, pasakiau: Aha, mūsų mažasis draugas P*ki…“ Haris rašo prieš pridurdamas, kad nežinojo, jog šis žodis yra įžeidimas.
„Augdamas girdėjau daugybę žmonių vartojant šį žodį ir niekada nemačiau, kad kas nors susirauktų ar sugėdintu, niekada neįtariau, kad jie yra rasistai“, – aiškina jis. „Taip pat nieko nežinojau apie nesąmoningą šališkumą. Man buvo dvidešimt vieneri, buvau apsvaigęs nuo izoliacijos ir privilegijų, ir jei apskritai ką nors galvojau apie šį žodį, maniau, kad jis panašus į „Aussie“. Nekenksmingas.“
Jis rašo, kad filmuota medžiaga buvo nusiųsta vienam kadetų kolegai, kad jis galėtų ją nufilmuoti metų pabaigoje, tačiau vėliau ji buvo išplatinta ir „galiausiai atsidūrė kažkieno rankose, kuris ją pardavė laikraščiui „News of the World“. “
Haris pasakoja, kad po to, kai vaizdo įrašas buvo paviešintas, tėvo biuras jo vardu paskelbė atsiprašymą ir kad jis taip pat norėjo paskelbti pareiškimą, bet „dvariškiai patarė to nedaryti“, nes tai „nebuvo geriausia strategija, pone“.
„Man nerūpėjo strategija. Man rūpėjo, kad žmonės nemanytų, jog esu rasistas. Man rūpėjo nebūti rasistu“, – rašo jis ir priduria, kad kreipėsi tiesiai į savo draugą, norėdamas atsiprašyti, ir jam buvo atleista.
„Jis pasakė, kad žino, jog nesu rasistas. Nieko tokio“, – baigia Haris. „Bet taip ir buvo. Ir jo atleidimas, jo lengva malonė tik privertė mane pasijusti dar blogiau“.
