Gebėjimas lanksčiai taikyti universitete įgytas žinias, praktinė patirtis ir tarptautinio konteksto matymas. Tokį sėkmingos darbinės karjeros receptą studentams pateikia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais neseniai vykusiose tradicinėse „KTU Karjeros dienose“ susitikusio R. Dargio teigimu, Lietuvoje yra puikios darbo perspektyvos, ypač – pramonės sektoriuje. Jis pabrėžė, kad gamyba dabar yra labai pasikeitusi. Šiam sektoriui reikalingi įvairių sričių specialistai, ne tik inžinieriai.
„Dabar nebereikia stovėti su plaktukais ir atsuktuvais prie staklių. Taip pat svarbu paminėti, kad šiandien gamyba sudaro tik 10-15 proc. produkto vertės. Be išimties visose mūsų šalies įmonėse stokojame rimtų rinkodaros specialistų, kurie išmanytų produktą, rinkas, ekonomiką“, – sakė Įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas R. Dargis.
Žinomas lyderis pasidalino mintimis apie tai, kaip jaunam žmogui siekti sėkmingos karjeros, ar teisingas „tiksliukų“ ir humanitarų supriešinimas, kokios yra Lietuvos pramonės perspektyvos ir kodėl savo 16-metį sūnų išleido mokytis į Didžiąją Britaniją.
Verslininkų teigimu, sėkmingos darbinės karjeros pradžia – studijų metais. Kaip ją pradėti kurti?
Reikėtų ne tik kaupti mokslo žinias, bet ir ugdyti save atsakingu žmogumi – pavestus darbus atlikti gerai, iki galo. Kitas svarbus momentas – darbas komandoje: reikia gebėti jausti socialinę aplinką, kitus darbuotojus, sukurti įkvepiančią ir bendradarbiaujančią atmosferą. Tai labai svarbūs psichologiniai dalykai, kad ir ką žmogus kurtų – paslaugas ar produktus.
Visa tai studentai gali pajusti atlikdami praktiką įmonėse. Jie realybėje pamato besiklostančius žmogiškuosius santykius, kylančias problemas, gerus ir blogus dalykus.
Universitetą baigęs žmogus turėtų būti ne žinių prikimštas kompiuteris, o gebantis jas lanksčiai taikyti, pasiūlyti sprendimus, užburti kolektyvą darbui. Šios savybės yra labai svarbios gyvenimui ir darbinei karjerai. Niekas jų baigtinių nesuteiks, tai yra žmogaus rankų ir proto kūrinys.
Absolventai, rinkdamiesi savo ateities kelią, dabar tarsi atsiduria tarp kūjo ir priekalo: „Rinksiesi socialinius arba humanitarinis mokslus – būsi bedarbis, rinksiesi technologinius – turėsi labai daug ir sunkiai mokytis, o nežinia, ar tavo specialybė bus paklausi po penkerių ar dešimties metų“. Kaip tokį „tiksliukų“ ir humanitarų supriešinimą vertinate jūs?
Tai iš esmės yra neteisingas supriešinimas. Negalime sakyti, kas yra blogai, o kas yra gerai. Tačiau norėtųsi keisti susiklosčiusią tendenciją, kai žmonės, ypač – jaunimas, mėgsta eiti, kalbant medžiagų atsparumo dėsniu, lengviausio pasipriešinimo keliu.
Be abejo, tikslieji mokslai reikalauja daug daugiau pastangų – reikia mokytis daugiau, ilgiau sėdėti prie knygų, o pasikeitusi aplinka, ore tvyrantis hedonizmas, natūraliai nukreipia žmogui ten, kur reikia įdėti mažiau pastangų, energijos.
Prieš priimant sprendimą, reikėtų užduoti sau klausimą: „O kas bus penkerių ar dešimties metų?“. Apie 60 proc. moksleivių papildomai mokosi socialinių, humanitarinių mokslų. Pagal Darviną, išlieka tik stipriausieji arba sugebantys prisitaikyti, todėl šiandien reikėtų plačiau matyti kas vyksta rinkoje.
„Plačiau matyti“ reiškia eiti į gamybos sektorių?
Šiandieninės pramonės perspektyvos Lietuvoje yra geros ir stiprios. Pramonė mūsų šalyje yra gerai diversifikuota. Neturime vienos gerai išvystytos pramonės šakos, o turime visą gamybos spektrą. Tai suteikia puikias galimybes save pritaikyti.
Gamyba dabar yra pasikeitusi. Nebereikia stovėti su plaktukais ir atsuktuvais prie staklių. Daug ką padaro kompiuteriai, todėl šiandien žmogaus prie staklių vaizdinys kokybiškai yra visiškai kitoks. Kaip minimum universitetą baigęs žmogus turi ne tik gebėti programuoti stakles, bet ir prisitaikyti prie labai greitai besikeičiančios gamybos – kiekvieną kartą gali tekti gaminti vis kitokius produktus.
Svarbu paminėti, kad šiandien gamyba sudaro tik 10-15 proc. produkto vertės, kitos dalys – rinkodara ir t.t. Be išimties visose mūsų šalies įmonėse stokojame rimtų rinkodaros specialistų, kurie išmanytų produktą, rinkas, ekonomiką. Jie turi pastebėti kaip keičiasi rinkos, kurioms galime pateikti savo produktus.
Tai – didelė ir plati galimybių puokštė, tik reikia ją išnaudoti. O mes dažniausiai viską supriešiname pačiu primityviausiu būdu: staklės ir istorikas. Tai labai siauras žvilgsnis. Kiekvienas pagal savo polinkius, žinias tikrai gali rasti savo vietą.
Kitaip tariant, jaunam žmogui būtina suprasti tarpdiscipliniškumo svarbą?
Taip, tarpdiscipliniškumas, horizontalumas yra labai svarbus. „KTU Karjeros dienose“ studentams užsiminiau apie kalbėjimo būtinybę, apie buvimą spiečiuje. Reikia suprasti, kad pasirinkimų yra daug daugiau nei gali atrodyti žmogui sėdinčiame prie stalo vienoje vietoje. Todėl reikia bendrauti, būti spiečiuje žmonių, kuriuos vienija darbiniai interesai, pomėgiai ar kitokia veikla.
„KTU Karjeros dienose“ studentams taip pat pasakojote, kad savo sūnų 16-os metų išleidote mokytis į Didžiąją Britaniją. Vėliau joje jis ir dirbo trejus metus, o dabar beveik perėmė iš jūsų verslo valdymą. Kuo svarbi kitose šalyse įgyjama gyvenimiška, darbinė patirtis?
Tarptautiškumas žmogui plačiau atveria akis. Būdamas Vakarų šalyse, pamatai demokratiją iš vidaus – pakantumą kitam žmogui, kitai nuomonei, supratimą, kad yra ir kitos odos spalvos žmonių, kad ne primityviais nurodymais bandoma spręsti problemą, bet kalbėjimusi, sutarimo radimu, o tada vėl judama į priekį.
Jei grįžti prie mano sūnaus pavyzdžio, jis Škotijoje dirbo prie multifunkcinio centro statybos projekto, kurio vertė – apie 1,5 mlrd. svarų (virš 6 mlrd. litų). Kiek tokių projektų yra Lietuvoje? Jų tiesiog kol kas nėra. Dirbdamas su tokiais projektais, supranti jų sluoksniškumą, problemų ratą, jų sprendimo galimybes, finansavimo šaltinius. Šios žinios, konteksto supratimas, galimybių matymas yra labai svarbus atrandant savo veiklą Lietuvoje ir joje pritaikant užsienyje įgytą patirtį.
