Rusai nebe pirmą kartą eina į gatves protestuoti. Ne tik dėl Navalno, bet ir dėl socialinių nuoskaudų bei korupcijos. Tam yra pakankamai priežasčių, bet jos yra pernelyg sudėtingos plačiam protesto judėjimui.
Po žiemos mitingų keliuose Rusijos miestuose, kur buvo areštuota šimtai žmonių, įkalinto opozicijos politiko Aleksejaus Navalno komanda paskelbė tolesnius gatvės protestus. Kai tik tam specialiai sukurtoje svetainėje užsiregistruos daugiau nei pusė milijono dalyvių, organizatoriai paskelbia tikslią protesto datą.
Ekspertai mano, kad Navalno bado streikas, kurį jis vykdo nuo kovo pabaigos, gali būti skatinti tolesnius protestus. Remiantis neseniai atlikta nuomonės tyrimo instituto „Levados centras“ apklausa, Navalnas daro įtaką daugiausiai 20 procentų rusų. „Jiems bado streikas yra rimta priežastis išeiti į gatvę“, – teigia rusų sociologas Aleksejus Titkovas. Tačiau didžioji dauguma rusų yra gana abejingi Navalno likimui.
Rusų noras protestuoti silpsta, nepaisant Navalno bado streiko
Navalno komanda dirba organizuodama „didžiausią mitingą Rusijos istorijoje“ nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau pagrindinės sąlygos tam yra prastos. Anot „Levados centro“, rusų noras protestuoti stabiliai mažėjo nuo 2021 metų pradžios. 2020 m. Pavasarį maždaug 30 proc. apklaustųjų teigė norintys dalyvauti mitinguose per ateinančius du ar tris mėnesius. Dabar norinčiųjų liko tik apie 20 proc.
“Tai pirmiausia lemia antrosios pandemijos bangos pabaiga. Susilaikymas nuo protestų gali sumažinti naujų užsikrėtimų skaičių, o tai leistų rusams vėl grįžti prie daugmaž įprasto gyvenimo”, – analizuoja sociologas Denisas Volkovas iš „Levados centro“. Remiantis jo pastebėjimais, pagrindiniai Navalno šalininkai yra jaunimas nuo 25 iki 35 metų, ir šiuo metu jie šiek tiek pasyvūs todėl, nes valdžia labai griežtai reagavo į žiemos protestus.
„Levados centro“ duomenimis, tik maždaug vienas procentas apklaustųjų iš tikrųjų protestavo. „Yra du skirtingi dalykai: sakyti, kad nori išeiti į gatvę, o tada iš tikrųjų tai padaryti policijos lazdų akivaizdoje“, – sakė sociologas Aleksejus Titkovas.
Demonstracijos vyksta daugiau regionų
Nors šiuo metu noras protestuoti Rusijoje mažėja, tačiau mitingai yra labiau paplitę visoje šalyje. Nuo 2017 m. ekspertai fiksavo demonstracijas vis daugiau ir daugiau Rusijos regionų, įskaitant ir miestus, kurie anksčiau buvo laikomi gana ramiais. Geografinis protestų paplitimas atspindi ir Aleksejaus Navalno fondo struktūrą. Kur buvo įvykių, susijusių su Navalnu, ten žmonės išėjo į gatves. Pasak sociologo Deniso Volkovo, tai įvyko ne tik dėl Navalno. Rusai taip pat protestavo ir prieš kitus valdžios piktnaudžiavimus, tą parodo ir mitingas dėl 2018 m. pensijų reformos.
Dažnai pasitaikydavo ir kitų, vietinio regiono priežasčių išeiti į gatves, pavyzdžiui, protestai prieš prieštaringai vertinamų toksinių atliekų sąvartyno statybą Archangelsko srityje, demonstracijos Chabarovske prieš gubernatoriaus Sergejaus Furgalo areštą ar protestai prieš planuojamą kalkakmenio kasybą ant Kuštau kalno, gamtos paminklo Baškirijos respublikoje. Tačiau šie protestai tebėra vietiniai, pasak Titkovo, „jie nesilaiko bendros darbotvarkės“.
Skirtingos protesto stovyklos
Sociologai taip pat nemano, kad skirtingos grupės vieną dieną susivienys. Jie turi skirtingas pajamas, atsiduria skirtingose gyvenimo situacijose, taip pat labai skiriasi savo politine nuostata. Dauguma tų, kurie protestavo sausio mėnesį, yra iš Rusijos viduriniosios klasės. Dauguma rusų užjaučia Navalną, bet ne visi jie yra jo pasekėjai.
„Tačiau yra ir kitų žmonių, kurie galėtų išlieti savo pyktį“, – sako Volkovas. Dauguma jų yra ekonomiškai silpnesni. „Jie labiau linkę palaikyti komunistų partiją, tame tarpe yra ir daug pagyvenusių žmonių, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais ir tiki valstybine televizija. Navalnas vis dar negali pasiekti šios socialinės grupės, nepaisant to, kad bandė diskusijas dėl teisingumo ir gerovės. Šiems žmonėms jis lieka apgaviku“, – sakė Volkovas.
Nepasitenkinimas kaip pagrindinis motyvas
Net jei protesto stovyklos skiriasi, jas vienija nepasitenkinimas gyvenimu, pabrėžia sociologai. “Žmonės pavargo nuo nežinomybės. Protestuoti juos skatina ateities baimė ir jausmas, kad viskas juda neteisinga linkme”, – sako Volkovas.
Andrejus Kolesnikovas iš Karnegio centro sako, kad demonstrantų nebevaldo iliuzijos ir euforija, kaip buvo 2011–2012 m. protestų metu. „Žmonėms aišku, kad yra represijos ir kad valstybės valdžia nėra pasirengusi nei dialogui, nei kompromisams“, – teigė ekspertas.
Jaunimas nėra varomoji jėga
Daug apie rusų jaunimo sujudimą, susijusį su sausio mėnesio protestais, ypač daug buvo kalbėta socialiniame tinkle „TikTok“. Tačiau nei 2017 m., nei šiais metais sociologai nepastebėjo jaunimo dalyvavimo protestuose didėjimo. „Žymiai daugiau žmonių nuo 20 iki 40 metų išeina į gatves“, – pabrėžia Aleksejus Titkovas.
Rusijoje sklandė „TikTok“ vaizdo įrašas, kuriame studentas ėjo protestuodamas prieš Aleksejaus Navalno mitingus ir taip pat paragino kitus žmones išeiti į gatves. Tačiau šį vaizdo įrašą sukūrė valdžios institucijos, norėdamos diskredituoti protestus, sakė Volkovas. “Didelė visuomenės dalis, ypač vyresnioji karta manė, kad tai buvo tik studentų protestas. Šie žmonės netgi reiškė nepasitenkinimą Navalnu už tai, kad jis įtraukė vaikus į šį reikalą. Rusijos propaganda dirbo šiuo klausimu”, – sakė Volkovas.
