Rusijos legiono archyvo nuotr.

Rusijos laisvės legionas – tai Ukrainos ginkluotojų pajėgų dalinys, kurį sudaro tiek Rusijos piliečiai, tiek asmenys iš kaimyninių šalių. Jų tikslas – kovoti, siekiant sustabdyti rusus ir jų karo nusikaltimus bei pakreipti Rusijos ateitį demokratijos linkme. Jis susiformavo dar kovo mėnesį, tačiau apie jį informacijos yra iš ties nedaug. Legiono nariai, kurie sutinka duoti interviu naujienų portalams, dėvi kaukes ir naudoja slapyvardžius – taip siekia apsaugoti savo tapatybes ir šeimos narius.

Šio legiono pradžios istorija prasidėjo kovą, kai daugiau nei šimtas Rusijos karių pasidavė Kijyvo ginkluotosioms pajėgoms. „Aš vis tiek atsidūriau šiame kare. Galvojau, kad mirsiu arba kaip okupantas ir žudikas, arba mirsiu su ramia sąžine“ – sakė 26 metų buvęs Rusijos karys, kuris prisijungė prie legiono, Arni. Karys prašė į jį kreiptis žurnalistų būtent šiuo slapyvardžiu. Tiksli informacija, kiek šiuo metu yra narių, yra slapta, tačiau Arni teigimu, per dieną yra gaunama apie 300 prašymų prisijungti. Nors ir norinčiųjų daug, visi savanoriai yra patikrinami ir atsakingai atrenkami.

Rusijoje yra abejojama ar šis legionas iš vis egzistuoja. Valstybės kontroliuojama žiniasklaida teigia, kad kalbas apie šį legioną sukūrė Ukrainos žvalgybą ir vadina jį netikru. Tačiau tuo pat metu Rusijoje yra griežtinamos bausmės už išdavystę ir asmenys kovojantys prieš šalį „ginkluoto konflikto, karo veiksmų ar kitų veiksmų metu“, dabar gali būti įkalinti iki 20 metų.

Tarnyba Tarptautiniame legione yra visiškai oficiali ir teisėta. Užbaigus visus vizų susitarimus, įdarbintas asmuo taip pat turi pateikti paraišką dėl savanoriškos tarnybos Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pagal Ukrainos gynybos atašė nurodymus, teigia The Kyiv Independant.

Rusijos legiono archyvo nuotr.

Kiek žinoma, į šį legioną asmenys prisijungia trimis pagrindiniais būdais. Pirmas – kaip savanoriai. Įvairių šalių piliečiai, kurie nepritaria Vladimiro Putino karui, gali prisijungti vardan kilnaus tikslo kovoti Ukrainos pusėje. Antrasis – Rusijos kariai, nusprendę kovoti kitoje fronto pusėje. Trečiasis – karo kaliniai. Tai kareiviai, kurie buvo sugauti arba pasidavė Ukrainos karo pajėgoms. Yra nuomonių, kad kaip kurie kariai tai daro norėdami padidinti savo išgyvenimo tikimybę. Prisijungdami prie Ukrainos karinių pajėgų asmenys yra geriau aprūpinami maistu, geresniais ginklais ir padoriomis gyvenamosiomis sąlygomis. Tačiau, kaip teigiama, dauguma prisijungia dėl moralinių priežasčių. Nepritardami vykdomiems karo nusikaltimams, nepasitikėdami savo vadovais ir aukštesnes pareigas užimančių karininkų kompetencijos stoka motyvuoja karius keisti pusę, už kurią kovoja.

Vienas iš žinomiausių šio legiono narių – buvęs Gazprombank vadovas Igoris Volubuevas. Jis gimęs Ukrainoje, tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleido Rusijoje. Prasidėjus karui jis paliko Rusiją ir netrukus po to prisijungė prie Ukrainos karinių pajėgų dalinio Rusijos laisvės legiono. „Kai prasidėjo karas, aš iš karto žinojau, kad noriu eiti ginti Ukrainos“, – sakė I. Volubuev.

The Wall Street Journal dar birželį rašė, kad kariai buvo priversti kovoti nors nenorėjo karo. Buvo bandoma samdytis ir advokatus, tačiau šie bandymai buvo greitai sustabdyti. Priversti kariauti rusai neturėjo jokio kito pasirinkimo. Tokiems kariams Rusijos laisvės legionas yra puiki išeitis norint vėl kontroliuoti savo likimą.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: