Tikriausiai daugelis matėte internete sparčiai plintančią ir jau išpopuliarėjusią popiežiaus Pranciškaus nuotrauką su dideliu baltu pūkiniu paltu ir sidabriniu kryžiumi ant kaklo.
Ši nuotrauka atrodo be galo realistiška, tikra, tačiau tiesa yra kitokia. Šį vaizdinį sukūrė dirbtinis intelektas (AI), dar vadinamas „Midjourney“.
Būtent ši programa sugeneravo daugybę kitų kontraversiškų vaizdų, tokių kaip: Donaldo Trumpo ar Emanuelio Makrono sulaikymą sąvartyne.
„Midjourney“ programai įdiegtas tik penktasis atnaujinimas, esame pusiaukelėje, taigi galime tik spėlioti kokie pažangūs bus kiti patobulinimai.
Kiekvienas nesunkiai gali įžvelgti tokių dirbtinų, netikrų vaizdų platinimo sukeliamą nedemokratinę žalą, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir tai, kad šis popiežiaus atvaizdas yra tik viena iš antidemokratinio dirbtinio intelekto panaudojimo formų.
Nuo 2020 m. spalio pirmininkauju specialioje užsienio šalių kišimąsi tiriančioje komisijoje. Mėnesiai darbo privedė prie įdomių radinių. Įmantrios strategijos, t. y. netikri profiliai, vadinamosios trolių fermos, dezinformacijos kūrimas ir skleidimas, slaptos operacijas, per jas pasaulyje manipuliuojama informacinėmis kampanijomis ir bandoma kištis į užsienį. Už viso to slypi dirbtinis intelektas (AI), kuris tapo manipuliacijos kampanijų pagrindu.
Nevalstybiniai veikėjai, tokie kaip Izraelio kampanija „Team Jorge“, ar priešiškai nusiteikusios valstybės, kaip Kinija ar Rusija, taip pat plačiai naudoja dirbtinį intelektą, kad suklastotų, apgautų, paveiktų jūsų rinkimų pasirinkimus, sustiprintų ginčus, sukeltų nesantaiką, skaldytų, poliarizuotų, išnaudotų mūsų kaip visuomenės pažeidžiamumą ir skleistų neapykantą.
„Team Jorge“ kilusio skandalo dalį, sudaro slapti „Forbidden Stories“ žurnalistai, kurie geba išmatuoti dirbtinio intelekto efektyvumą manipuliuoti piliečiais. „AIMS“ įrankis ne tik aprūpina dirbtine asmenybe, bet ir slaptiems žurnalistams pristatytame naujausiame leidinyje taip pat siūlo kurti automatizuotą turinį. Naudodamas reikšminius žodžius, dirbtinis intelektas per kelias sekundes gali pateiktį įrašus, įkelti straipsnius, komentarus, tarkim į „Twitter“ programą. Pasirenkama ne tik reikiama kalba, bet ir kalbos tonas (teigiamas, neigiamas, neutralus). Pavyzdžiui, įvedus žodžius: Čadas, prezidentas, brolis, Deby, Jorge, į dirbtinio intelekto programą, slaptiems žurnalistams sukuriama dešimt neigiamu „tviterių“ apie Čado galią. Jau po dvylikos sekundžių pasirodo komentarai: „Gana, turime užbaigti prezidento Čado brolio Deby nekompetenciją ir nepotizmą“, „Čado žmonės pakankamai nukentėjo valdant prezidento broliui Deby“ ir t. t. Taigi, vienas operatorius gali valdyti, net iki 300 netikrų profilių, todėl per dvi valandas visa šalis kalbės apie „Jiems“ norimą naratyvą. Tai greita, baisu ir labai efektyvu.
Tokios įmonės, priešiškai nusiteikusios valstybės daro tai, kad vadinama „kompiuterine propaganda“, t. y. naudoja dirbtinį intelektą, algoritmus, informacijos automatizavimą, kad sąmoningai skleistų melagienas socialiniuose tinkluose.
Viskas, kas poliarizuoja mūsų debatus, palaiko sumaišties bei pilietinio karo atmosferą tarp mūsų, yra sveikintina. Nesvarbu ko siekiama, ar kokiais radikaliais veiksmais, toks dirbtinio intelekto turinys yra nepaprastai ginamas ir praplečia privačių ir valstybinių manipuliacijų galimybes.
AI, derinamas ir su kitomis strategijomis, pavyzdžiui, leidžia piktavaliams veikėjams skleisti savo sukurtą melą, tuo pačiu užtikrindamas visišką anonimiškumą, kas yra kompiuterinės propagandos pagrindas:
1. Anonimiškumas skatina netikrų, automatinių paskyrų kūrimą, kurios gali būti nudojamos skleisti klaidinančią informaciją ir opozicijos tildymui.
2. Socialinių tinklų vartotojų stebėjimas ir profiliavimas leidžia piktavaliams veikėjams nukreipti įrašus į auditorijas, kurios gali būti ypač imlios dezinformacijos kampanijoms.
Taigi, AI gali būti galingas chaoso sąjungininkas, o šis informacinis chaosas tampa tironų ginklu. Daugelis mano, kad jei kažkas neaišku ar nežinoma, su tai nusikaltimais kovoti nėra priežasties.
Tačiau, aš parlamente kovoju už tai, kad skaitmeniniai milžinai valdytų ir finansuotų tiriamąją žurnalistiką bei pilietinės visuomenės grupes, kurios kovoja su dezinformacija. Iš kur visa tai atsirado?
Mes mokame valstybėms šitokią kainą, kurios manipuliuoja mūsų viešais debatais ir kišasi į mūsų demokratinį gyvenimą.
Raphaël Glucksmann – Europarlamentaras, kovos su dezinformacija komiteto narys
