Įsivaizduokite pasaulį, ateitį, kur mūsų sūnų nebebijos, o dukterims nereikės bijoti. Kultūra, kur mes nebūsime apibrėžti etiketėmis prilipdytomis prie pavienių tapatybių konservatyviuose rėmuose. Kiekvienas galės laisvai visapusiškai išreikšti save; atnešti savo talentą į pasaulį ir pasirinkti daryti tai, kas atrodo turininga ir vertinga sau, todėl ir visai visuomenei.
Dalyvaudama seminare, kuriame atsivėrė stebėtinai neišnaudotos erdvės pasikeisti patyrimu, patyriau, viso to skonį. Per sąžiningą bendravimą tarp vyrų rato ir moterų rato, atsivėrė dialogas apie tai, koks iš tikrųjų jausmas augti pasaulyje, kuriame vyrauja gniuždantis lyčių stereotipų spaudimas. Norėdama aptarti pavienės tapatybės klausimą bei žalingą vyriškumo ir moteriškumo stereotipų poveikį, aš visame straipsnyje vartosiu terminus vyras/moteris ir berniukas/mergaitė. Tai grindžiama to seminaro patirtimi, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad yra daug žmonių, kurie gimę, arba pasirinkę būti apibrėžti kaip nei „vyras“, nei „moteris“.
Norėčiau su jumis pasidalinti šia patirtimi, atpasakodama keletą iškilusių temų, su viltimi, kad apsvarstysite svarbą erdvių, kuriose galimi atviri pokalbiai tarp lyčių. Žinoma, vyrai ir moterys nėra tokie skirtingi; reikalo esmė yra tai, kad mes turime bendrą žmogaus patirtį. Tai ideologinės patriarchato konstruojamos lyčių sąvokos, dalijančios ir pastatančios mus vienas prieš kitą.
Šiuo metu mes gyvename patriarchalinėje visuomenėje, kurioje pirmaujantis būgnas muša kartu su „vyriškomis“ sistemomis. Kiekvienas asmuo yra paveiktas patriarchato nevienodai, nesvarbu, ar jis apibrėžia save kaip vyrą, moterį, belytį, transseksualą ar bet kokia kita savęs identifikavimo forma. Siekiant suderinti tikrus pokyčius pasaulyje, turime subalansuoti svarstykles tarp vyriškumo ir moteriškumo. Yra daug spręstinų problemų tokių kaip smurtas prieš moteris, darnesnės ateities šalia gamtos sukūrimas ar žmogaus teisė į vandenį. Nepriklausomai su kuo mes susiduriame, turime dirbti kartu.
Ideologijos supančios lytį gali būti patirtos dar prieš vaikui gimstant. Stereotipinė mėlyna berniukui ir rožinė mergaitei. Žaislai priskiriami lyčiai nuo pat mažens, aktyvios veiksmo herojų figūrėlės berniukams ir pasyvios seksualizuotos „Barbie“ lėlės mergaitėms. Šie paprasti pavyzdžiai atkreipia dėmesį į platesnę problemą visoje visuomenėje, kuri paveikia berniukus ir mergaites, kai jie auga į vyrus ir moteris. Kaip mes pradėsime spręsti tokius giliai įsišaknijusius skirtumus tarp lyčių bei skirtingus lūkesčius iš kiekvienos lyties, svarbu suprasti su kuo susiduria jauni žmonės šiandien, eidami per uolingą lyčių konstrukcijų reljefą.
Bendravimas ir sąžiningumas yra svarbiausias. Tačiau kokiose erdvėse berniukai ir mergaitės, vyrai ir moterys yra pakviesti bendrauti sąžiningai vienas su kitu apie tai, ką reiškia būti šiandienos visuomenės Vyru, Moterimi ar bet kuo kitu?
Moterų rate mes kiekviena aptarėme, ką mums reiškia būti moterimis, ką mes šventėme ir kas mus sužeisdavo. Laiptais į viršų, buvo vyrų ratas, kur jie aptarė, ką jiems reiškia būti vyru. Tada atsitiko kažkas tikrai įkvepiančio. Kiekvienas ratas atėjo kartu ir stebėjo kito diskusiją, prieš tai išsakydamas savo nuomonę ir pastebėjimus vienas kitam.
Pirma, moterys sėdėjo savo ratelyje bei dalinosi patirtimi, o vyrai sėdėjo ratelio išorėje ir klausėsi. Vėliau apsikeitėme, ir moterys klausėsi vyrų. Galimybė atsiverti vyrams apie problemas, su kuriomis moteris susiduria visuomenėje šiandien ir susidūrė per visą istoriją bei matyti juos besiklausančius, suteikė išlaisvinanti jausmą. Moterys kalbėjo, jog yra pavargusios prisiimti atsakomybę už patriarchato žalą. Bet besibaigiant užsiėmimui, jautėsi taip, lyg mes nešame naštą ne vienos, bet dalijamės ja kartu su vyrais, kurie buvo čia, kad paimtų dalį svorio ir eitų kartu su mumis.
Kitos temos, kurias iškėlė moterys, tai patvirtinimas, slypintis kūne, kuris, kaip mus dažnai mokino, priklauso vyrų visuomenei, kur moterų kūnai yra ypač stebimi. Kai kas pasidalijo patirtimi, kad su ja naktiniame klube elgiamasi kaip su „mėsos gabalu”, ar kad jaučia baimės jausmą bei sunkumą pasitikėti vyrais. Daugelis moterų patyrė kūno gėdos jausmą ar vis didėjanti nesaugumo jausmą bei nusivylimą, jog yra priverstos jaustis suobjektintos. Aptarėme pornografiją ir kaip ji paveikė mus visus, tiesiogiai ar netiesiogiai. Išreiškėme poreikį, kad žmonijos bendros žaizdos turi būti gydomos kartu, bei svarbumą šviesti jaunimą ir paauglius apie lytinius santykius, seksualumą ir lyties sąvoką.
Kai kalbėjo vyrai, taip pat jautėsi palengvėjimas, mes pamatėme su kiek daug problemų susiduria vyrai, kaip jie bando tapti tikrais vyrais, tokioje painioje, žalingoje visuomenėje, kuri moko, kad “tikri vyrai neverkia”. Vyrai aptarė viso to jausmą, jog lengviau atsiverti šalia moterų bei jausmą, kad jie gali save daug laisviau išreikšti su moterimis nei su vyrais. Jautėsi bendras nesaugumo jausmas nesugebėti sutilpti į visuomenės stereotipines vyriškumo savybes (stiprus, rimtas, bejausmis). Jie kalbėjo apie „vyrukų“ subkultūrą (lad culture) kuri formuoja berniukus į mažiau savimi pasitikinčius žmones, kurie nežino, ką reiškia būti vyru.
Dėl griovimo, kurį skleidžia vyrai piktnaudžiaujantis savo galia, kai kurie jaučia norą atsiriboti nuo savo, kaip vyrų, įgaliojimų. Kiti jautė gėdą būti vyrų ar pasišlykštėjimą savimi. Jie kalbėjo apie didžiulę atsakomybę būti vyru, tačiau nėra tam tikrų gairių, kas su tuo ateina. Kai kurie jautė didelį poreiki vyrų erdvėms, kur juos palaiko bei kur jie gali bendrauti su savo autentišku vyriškumu ir kartu pagerbti moteriškumą.
Kai savo jausmus atvėrė dar vienas vyras, ir buvo tikrai atviras bei sąžiningas, viena moteris iš stebinčiųjų rato pravirko. Vienas dalyvis iš vyrų rato aptarė kaip jis mato moterų paramą viena kitai ir būvimą atsakingai viena už kitą, jis pasakė: „Tai mūsų, jei mes to norime“.
Tai jaudinanti akimirka matyti tokį autentiškumą ir patirti stiprų ryšį viduje ir tarp moterų ir vyrų rato. Asmeniškai aš verkiau ir už visus tuos laikus, kai ryšys nebuvo realizuotos arba buvo prarastas, ir visus tuos laikus, kai vyrai ir moterys smurtavo vienas prieš kitą ar buvo užgauliojami ir trūko reikalingo supratimo bendravime. Už kiekvieną moterį visame pasaulyje, kuri yra arba buvo traktuojama kaip objektas, priklausantis vyrui, kurios kaip žmogaus autonomija buvo paneigta.
Moteriškumas ir vyriškumas neapsiriboja vienu konkrečiu apibrėžimu; tiek vienas, tiek kitas buvo išvedžiotas, panaudotas ir padarytas taip, kad tilptų į konservatyvius patriarchato rėmus. Tačiau mes galime susigrąžinti moteriškumą ir vyriškumą. Mes galime suvienyti įgimtas žmogaus gerąsias savybes visame lyčių spektre. Jei norime pamatyti ateitį, kurioje etiketės mūsų neapriboją kur mes pripažįstame pavienės tapatybės žlugimą, o vyriškumas ir moteriškumas švenčia savo sąjungą, o ne atskirtį, tada mes turime išmokti augti kartu. Turime atsiverti ir klausytis vienas kito, priimdami sąžiningą bendravimą, nes tik kartu mes galime išgyti nuo bendros patriarchato žalos.
Belle Jar
belle-jar.com
