Pasaka ,,Gražuolė ir pabaisa“ turėtų būti visiems labai gerai žinoma. Milijonai žmonių yra įsimylėję originalų ,,Disney“ filmuką ir šiuo metu kino teatruose rodomą kino filmą – tačiau vienetai iš jų žino, jog ši istorija yra paremta tikrais įvykiais. Prancūzų autorių sukurti šią pasaką įkvėpė Petrus Gonsalvus ir jo nuotakos Katerinos meilės istorija.
Petrus gyveno 1537 metais Tenerifėje, ir su tuo metu nepagydoma liga – hipertrichoze (dar kitaip vadinamu ,,vilkolakio sindromu“), kurios metu auga plaukai ant viso kūno ir veido. Mažai yra žinoma apie jo šeimą, tačiau ši išvaizda kėlė baimę, susižavėjimą bei prietaringą požiūrį. Daugelis žmonių jį lygino su monstru – ,,nešventu blogio įsikūnijimu“ bei kūrė istorijas apie jį. Viena iš jų – apie Wildmeno miškus, kuriame jis naktį valgydavo kūdikius.
Tokie keisti išsigimimai tai pat buvo vaizduojami ant karalių ir didikų simbolių, monetų. Kai Petrus sulaukė 10 metų, jis buvo įkalintas bei išsiųstas į Prancūziją kaip dovana karaliui Henriui II ir Katerinai de Medici. Kai jis atvyko, į jį badė pirštais karaliaus gydytojai bei mokslininkai norėdami pamatyti jo riaumojimą. Tačiau visi stebėtojai nustebo išgirdę kaip Petrus šnibždėjo savo vardą. Vėliau su juo buvo atliekami ir kiti eksperimentai.
Jis gimė kaip Pedro Gonzalez, tačiau pasikeitė savo vardą ir pavarde į lotynišką atitikmenį, nes tik taip buvo leista. Taip Petrus pradėjo gyventi karališkoje prancūzų šeimoje. Jis gavo švarių drabužių bei išsilavinimą. Karalius Henris II norėjo pamatyti ar įmanoma iš ,,laukinio padaro“ jį paversti džentelmenu.
Petrus Gonsalvus ir jo nuotaka
Petrus greitai išmoko tris užsienio kalbas ir liko dirbti karaliaus apsauginiu. Tai pat jis padėdavo su užsienio lankytojais. Pamatę neregėtą vaizdą, lankytojų vis daugėdavo, dažniausiai atvykdavo tapyti bei piešti Petrus portretus bei sužinoti daugiau apie jį.
Italų istorikas Roberto Zapperi, kuris parašė knygą apie Petrus Gonsalvus teigia, jog jis buvo bajoras. Jis rengėsi kaip kiti Prancūzijos bajorai ir turėjo poziciją teismo salėje. Tie, kas gyveno pagal tuometines taisykles privalėjo būti susituokę. Tačiau tai buvo didelis iššūkis rasti moterį, kuri būtų norėjus tuoktis su tokios išvaizdos vyru.
1559 metais karalius buvo nužūdytas kovos turnyre. Našlė Katerina perėmė karaliaus poziciją ir 1573 metais nusprendė tęsti savo eksperimentą ieškant žmonos Petrus. Tad ji pradėjo ieškoti pakankamai stiprios moters, kad išvydus prie altoriaus iš šoko nepabėgtų. Tai buvo nežinomo teismo tarnautojo dukra Katerina, kuriai nebuvo pasakyta apie jaunikio plaukuotumą.
Kaip vyko vestuvės nėra žinoma, tačiau buvo galima numanyti, jog jie privalėjo praleisti vestuvių naktį kartu ir buvo šnipinėjami. Karalienės gydytojai laikė tai žvėries poravimosi ritualu, ir norėjo tai išvysti savo akimis. Kad ir kaip bebūtų, gražuolė Katerina išgyveno tai, kartu apsigyveno ir sukūrė laimingą santuokinį gyvenimą.
Kino filmo “Beauty and the Beast” kadras
Praėjus metams po vestuvių, Katerina susilaukė pirmagimio berniuko, kuris nebuvo plaukuotas. Jie iš viso susilaukė septynių vaikų, iš kurių keturi vaikai gimė plaukuoti. Ši šeima tapo tarptautinė sensacija ir jiems buvo leista keliauti po Europą bei gyventi su kitais bajorais. Jie apsigyveno Ispanijoje su Parmos kunigaikščio globa.
Petrus savo plaukuotus vaikus išleido kaip dovanas tarnauti kunigaikščiams aplink Parma. O viena iš dukrų – Antoinetta tapo savo kunigaikščio meiluže. Tai buvo didelis smūgis tėvams.
Po kelionių Petrus ir Katerina rado ramybę persikraustę ant ežero kranto Capodimontėje, netoli vieno kunigaikščio dvarų Italijoje.
Jie buvo laikomi paprastais, tačiau gerbiamais piliečiais. Petrus mirė 81 metų, o jo žmonos mirtis buvo užfiksuota 1623 metais. Atrodo, jog pagal pasakos motyvus reali istorija negalėjo turėti tokios laimingos pabaigos.
Petrus įrodė, jog jis buvo labai rūpestingas ir mylintis vyras. Tačiau mirties patale jis nebuvo pateptas šventuoju aliejumi, ir dėl to jo kūno nebuvo galima laidoti ,,šventojoje žemėje“. Tai pat jo vardas nebuvo įrašytas į Capodimontės mirčių registracijos knygą. Vieta, kur buvo palaidotas Petrus ir Katerina nėra žinoma, bet jų portretai yra išlikę. Deja, bet ir mirus Petrus jis buvo laikomas gyvūnu.
Nėra žinoma ar tikrai Gabrielle-Suzanne de Villeneuves pasaką ,,Gražuolė ir pabaisa“ įkvėpė ši istorija, bet daugelis pritaria, jog tai galėjo padaryti didelę įtaką kuriant herojus.
Taip pat skaitykite: „Gražuolė ir pabaisa“ – klasikinė prabanga bei meile spinduliuojanti Disnėjaus istorija
