Kam galėtų nepatikti detektyviniai trileriai? Filmai, kurių sudedamosios dalys tarsi dėlionės gabėliai priveda prie siužeto kulminacijos?
Detektyvo bruožai puikiai atsispindi siaubo, mokslinės fantastikos, mistiniuose ir kriminaliniuose veiksmo trileriuose. Tikrais įvykiais ir nusikaltimais paremtos ekranizacijos, kuriose gausu neaiškių pagrindinių veikėjų pėdsakų, be jokių konkrečių atsakymų išvados paliekamos žiūrovų interpretacijai.
Intriga ir neaiškumai priverčia mus mąstyti ir skatina mūsų smalsumą ne tik ekrane, bet ir už jo, tad pateiksime dešimt geriausių mistiškumo rėmus atspindinčių kino juostų.
10. „From Hell“ (Iš pragaro)
Londone viena po kitos žūsta laisvo elgesio merginos. Policija nesidomėtų šių merginų iš visuomenės dugno mirties aplinkybėmis, tačiau visos merginos nužudytos labai neįprastu būdu. Gandas apie Džeką skerdiką netrunka pasklisti po visą miestą.
Merginų medžioklė nesiliauja. Žudiko ieško detektyvas (aktorius Johny Depp‘as), galintis matyti ateitį. Tyrimas pasisuka netikėta linkme, kai policininkas pamilsta vieną iš laisvo elgesio merginų.
Merė Keli (aktorė Heather Graham) pasiryžta jam padėti. Netrukus paaiškėja, kad žudikas gali būti… Didžiosios Britanijos princas. Tačiau ar ši detektyvo teorija pasitvirtins?
&
9. „Willow Creek“ (Gluosnių įlanka)
Nors svarbų vaidmenį šiame filme atlieka viena iš „Policijos akademijos“ žvaigždžių (Bobcat’as Goldthwait’as, pravarde “snarglys”), spėjam, kad ne vienas žiūrovas po šio juostos gali likti nustebtintas šio aktoriaus amplua „Gluosnių įlankoje“.
Tai juosta apie entuziastingą jaunuolį Jim‘ą (aktorius Bryce‘as Johnson‘as), kuris su savo mergina nusprendžia vykti į šiaurinės Kalifornijos dalį ieškoti legendinio sniego žmogaus. Atrodo, kad siužeto linija jau ne kartą buvo realizuota daugumos kitų režisierių, tačiau paieškos „apsėsta“ pora gali sugriauti žiūrovų lūkesčius pamatyti eilinę banalaus scenarijaus juostą.
8. „Open water“ (Palikti vandenyje)
1998-siais Australijoje be žinios dingo į atvirą vandenyną nardyti išplaukę sutuoktiniai Tomas ir Eileen Lonergan. 2004-ųjų sausį šia istorija paremtas filmas pašiurpino nepriklausomo kino festivalio “Sundance” publiką ir daugelį pasaulio žiūrovų.
Įsimylėjelių porelė tikėjosi ramių, gražių ir įspūdingų atostogų, bet patyrė patį siaubingiausią gyvenimo nuotykį.Suzan (akt. Blanchard Ryan) ir Danielis (akt. Danielis Travisas) pagaliau išsiruošia į ilgai planuotą kelionę ir tikisi bent trumpam pamiršti kasdienius darbus. Jie išvyksta į Havajus ir jau sekančios dienos rytą nusprendžia išmėginti ekstremalią atrakciją – nardymą atvirame vandenyne. Mažas laivelis nugabena 20 povandeninio nardymo entuziastų apie 25 kilometrus nuo kranto. Grupės vadovai nustato 45 minučių laiką povandeninio pasaulio grožybių stebėjimui ir sutaria, kad maždaug tuo metu visi nuotykių ieškotojai išners į vandens paviršių, bet…
7. „The White Ribbon“ (Baltasis kaspinas)
Filmas nukelia į 1913 m., nedidelį Vokietijos kaimelį. Ramų bendruomenės gyvenimą sukrečia žiaurūs, paslaptingi įvykiai. Gydytojo žirgas parkrinta užsikabinęs už kelyje ištiestos vielos, kažkas dalgiu iškerta visą lauką kopūstų galvų, pagrobiamas ir sadistiškai nubaudžiamas barono sūnus. Ko siekiama tokiu elgesiu? Kaimelio vaikai viską stebi ir patys tampa šios istorijos dalyviais. Sustabdyti plintantį žiaurumą nesėkmingai mėgina gydytojas, baronas ir pastorius.
„Baltasis kaspinas” buvo pagerbtas didžiausiu prizu Kanuose. Filmas pasakoja apie pirmojo pasaulinio karo išvakarių protestantišką kaimo bendruomenę bei joje vykstančią keistą ir paslaptingą nusikaltimų virtinę, kurią filmo eigoje bandoma išnarplioti. Režisierius mažo kaimo bendruomenės vaizdavimu bando perteikti visos Vokietojos laikmečio problemas, teigdamas, jog tai yra „kiekvieno terorizmo tipo ištakos“.
6. „The Black Dahlia“ (Juodoji orchidėja)
1947 m. sausio 15 d. Los Andželo priemiestyje rastas subjaurotas jaunos moters lavonas. Tirti šį žiaurų Juodosios Orchidėjos (taip auką praminė laikraščiai) nužudymą imasi du patyrę policininkai draugai ir varžovai, įsimylėję tą pačią moterį.
Netrukus abu vyriškiai it apsėsti pasineria į naująją bylą: Elizabet Šort gyvenimo ir mirties paslaptis neduoda jiems ramybės. Ieškodami atsakymo jie priversti pereiti tikrą pragarą, pasinerti į patį pokarinio Holivudo dugną, atskleisti žmogaus dvasios tamsiąsias bedugnes ir akis į akį susidurti su savo sielų demonais.
5. „Blow-Up“ (Fotopadidinimas)
Jaunas, bet jau sėkmingai Londono mados pasaulyje įsitvirtinęs fotografas Tomas (aktorius David’as Hemmings’as) nuolat sukinėjasi tarp gražių merginų. Nors grožis ir marihuanos dūmas jį maloniai svaigina, tačiau toks gyvenimas tampa nuobodus. Kartą ryškindamas vieną iš savo fotografijų, Tomas pastebi, kad visai atsitiktinai užfiksavo žmogžudystės momentą.
Šiame filme Antonioni neprikišamai atskleidžia vaizdo prigimtį: tai, ką jis rodo filme, yra realistiškai tikras Londono gyvenimo dokumentas, bet kartu visas filmas yra metafora apie menininko pastangas užfiksuoti tiesos apie pasaulį akimirką. 1967 m. Kanų kino festivalyje filmas pelnė „Auksinę palmės šakelę“.
4. „The Vanishing“ (Dingimas)
George’o Sluizerio filmas yra daugiau trileris, nei siaubo filmas. Bent jau du trečdalius kelio. Vyras ieško savo dingusios žmonos ir per kelis metus jo nepailstantis noras išsiaiškinti kaip ji pradingo vidury baltos dienos pranoksta net jo neapykantą pagrobėjui.
Čia nėra nieko sukto, nieko netikėto – priešingai, „Dingimo“ siaubas yra jo natūralumas bei paprastumas. G.Sluizeriui nereikia nei kraujo nei žarnų, kad pamažu judėdamas link išvados jis sukurtų vieną šiurpiausių, beviltiškiausių istorijų kine. Širdį virpinančios ir pamokančios istorijos apie žmogiškumo puoselėjimą čia neaptiksite.
3. „Zodiac“ (Zodiakas)
„Zodiakas“ – tai kiek pakoreguota istorija apie realią 1970-ųjų bylą. Serijinis žudikas erzina San Francisko policiją be paliovos siuntinėdamas laiškus ir paslaptingas žinutes, o bylos tyrėjus ir reporterius, atkakliai ieškančius žudiko, byla tiesiog apsėda. Filmas yra sukurtas pagal Roberto Greismito knygą ir pasakoja apie detektyvų ir žurnalistų, susijusių su šia garsia byla, gyvenimus ir karjeras.
Zodiakas visuomet būdavo vienu žingsniu priekyje – detektyvai nuolat lipo ant kulnų, bet jiems nepavykdavo pergudrauti žudiko. Greitai tai tapo labai asmeniška. Pelės ir katės žaidimas įtraukė detektyvus, pakeitė jų gyvenimus. Bylos tyrimas pasiekė 10.000 puslapių; buvo apklausiama šimtai liudininkų, spendžiami spąstai. Įtariamaisiais galėdavo tapti kiekvienas. Pirmuoju įtariamuoju buvo mokyklos mokytojas, netrukus pašalintas iš mokyklos ir įkalintas už mokinių persekiojimą, tačiau tikrasis žudikas liko laisvėje.
2. „Memories of Murder“ (Žmogzudystės prisiminimai)
„Memories of Murder“ (originalus pavadinimas: Salinui chueok), tai 2003 metų Pietų Korėjos kriminalinė drama/detektyvas, režisuota Bong Joon-ho. Kitaip, nei dažnoje detektyvinėje istorijoje, siužetas koncentruojasi visai ne apie žudiką, ar jo atliekamus nusikaltimus, ne apie motyvus ir juolab ne apie aukas, o apie pačius policijos pareigūnus, kurie slegiami didelės atsakomybės.
Milžiniškas visuomenės dėmesys sukuria didelį spaudimą detektyvams, kurie priverčiami bylą išspręsti kuo greičiau. Režisierius puikiai žinojo, kokiu keliu jis nori pasukti šią juostą. Visas veiksmas filme dėliojasi labai iš po lėto ir kuo puikiausiai jaučiama po mažu didėjanti įtampa, bei bejėgiškumas, kai pareigūnams užsikabinti nėra už ko, o aukų skaičius vis didėja. Filmas apie tai, kaip ši byla paveikia šiuos pareigūnus, bei jų gyvenimus.
1. „L’Avventura“ (Nuotykis)
M. Antonioni „Nuotykis“ („L’avventura“, 1960) prasideda turtingų italų grupelei jachta išplaukus į jūrą. Pasiekę salą, jie nusprendžia ją apžiūrėti. Po kiek laiko pasigendama kartu keliavusios Anos. Jos draugė Klaudija baiminasi, kad jai kažkas atsitiko, ir nori likti saloje, kol ją ras. Anos sužadėtinis Sandro ilgai nedelsęs ima asistuoti Klaudijai. Nors Sandro ir patinka Klaudijai, ji negali pamiršti dingusios draugės. Tačiau meilės ilgesys atveda moterį į Sandro glėbį.
Juosta nepelnė pagrindinio Kanų kino festivalio prizo, bet buvo įvertinta festivalio žiuri ir sulaukė daugelio žymių žmonių, kino kritikų, žurnalistų, rašytojų pripažinimo. Martin‘as Scorsese apie filmą: „Tai viena iš tų juostų, kurios tave persekioja tavo pasąmonėje ir visoje kino industrijoje. Antonionis įskiepijo kai ką unikalaus: didžiausias skausmas kyla vien iš buvimo gyvu.“
Taip pat skaitykite: TOP 10 filmų, kuriuose laimi blogiukai
