Aktoriai filmą gali iškelti į aukštumas arba nutempti žemyn. Nesvarbu, ar vaidina kino žvaigždės, ar tik keletas puikių artistų, kurie leidžia scenarijui sušvisti. Tačiau, nerasime daug filmų galinčių sužibėti tik su vienu aktoriumi ir vedančiu visą istoriją.
Andy Warholas eksperimentavo su šia idėja 1963 m. anti-filme „Miegas“, kurį sudarė 321 minutės ilgio filmuota medžiaga apie visą laiką miegantį artimą draugą. Praėjus metams, į Gineso rekordų knygą įtrauktas Hindi filmas „Yaadein“, kurį sukūrė ir kuriame vaidino tik Sunil Dut. Tai buvo pirmasis Indijos filmas, kuriame dalyvavo mažiausias veikėjų skaičius.
Vieno aktoriaus filmas tampa tam tikru eksperimentu, kurio tikslas – pamatyti kaip vienas veikėjas gali vystyti istoriją, ir kaip gera vaidyba bei siužetas gali atsverti personažų stoką.
Taigi, neilgai trukus ši idėja išpopuliarėjo ir įrodė, kad filmo sėkmė priklauso ne nuo aktorių kiekybės, o nuo jų kokybės.
10. „Lokas“ / Locke (2013)
Šios dramos scenarijų parašė ir režisavo Stevenas Knightas. Filmas pasakoja apie statybų meistrą Ivaną Loką (aktorius Tomas Hardy), kai jis viską metęs važiuoja į Londoną. Nors jis ir turi prižiūrėti savo darbą Birmingeme, o sūnus su žmona namuose laukia jo sugrįžtant - tai, kas jo tyko Londone, yra neišvengiama. Lokas priima svarbų sprendimą nuvykti į Londoną, nes jo kolegė Bethan‘i, su kurią jis turėjo vienos nakties nuotykį prieš septynis mėnesius, šiuo metu patiria priešlaikinį gimdymą.
Žinodamas ką reiškia augti be tėvo, jis yra pasiryžęs atskleisti visą tiesą, įtikinti Bethan‘i, jog nors ir vaikas gimsta anksčiau – viskas bus gerai. Na, ir užtikrinti, kad Birmingeme trumpam paliktas darbas nesugriaus jo karjeros. Išskyrus filmo atidarymo kadrą, kur Lockas patenka į savo BMW automobilį, filmas yra vieno žmogaus pasirodymas.
Veikėjo padėtis lėtai atsispindi per beveidžius balsus pokalbių telefonu metu. Net ir šie balsai buvo atsargiai išrinkti: Olivia Colman („Brodčarčas“, „Nakties vadybininkas“), Ruth Wilson („Romanas“, „Liuteris“), Andrew Scott („Šerlokas“), Ben Daniels („Kortų namelis“, „Kraujas ir kaulai“) ir pan.
Didžioji filmo dalis vyksta BMW X5 automobilyje. Filmavimas vyko realiu laiku, o filmų kūrėjai ilsėdavosi tik tada, kai reikėdavo pakeisti kamerų atminties korteles.
9. „Slapta garbė“ / Secret Honor (1984)
Robert Altman‘o režisuotas filmas pasakoja istoriją apie girtą, potencialiai savižudišką Ričardą Niksoną (aktorius Phillip Baker Hall). Filmo veiksmas – uždaras kambarys. Na, o istorija yra paremta išgalvotu Donald Freed‘o ir Arnold M. Stone’o spektakliu. Prezidentas monologizuoja užklydusius apmąstymus apie visą savo karjerą į vieną magnetofoną. Jis, neorganizuotais sakiniais atskleidžia savo vidų su intensyvumu, leidžia ilgai slopintom skandalingom paslaptim išlįsti į viešumą.
Tai, ką jis sako, gali būti tiesa (arba ne). Jis sukelia šokiruojančius spekuliacinius apreiškimus – „Watergate“ buvo surežisuotas, kad atkreiptų dėmesį nuo rimtesnių veiklų, CŽV nužudė Marilyn Monroe ir pan. Režisierius Altman‘as šias teorijas susieja su oficialiais faktais iš Niksono biografijos.
Baker Hall‘as neimituoja prezidento, bet paprasčiausiai tampa žmogumi, kuris darė tiek daug ir nebegali to daugiau išlaikyti savyje
8. „Viskas prarasta“ / All is Lost (2013)
J. C. Chandor’o „Viskas prarasta“ seka istoriją, kurioje veikėjas žino savo neišvengiamą likimą. Režisierius pasiima vieną legendinį aktorių, kelias ekonomiškas eilutes, ir daugybę techninių gebėjimų. Išgyvenimo drama pasakoja apie neįvardintą vyrą (Robertas Redfordas), kuris atsibunda savo užtvindytoje valtyje po susidūrimo su laivybos konteineriais.
Veikėjas bando pataisyti skylę ir sugeba atsikratyti vandens iš salono – bet žala jau padaryta. Valties navigacijos ir ryšių sistemos buvo pažeistos sūraus vandens įsiskverbimo. Kai jis pakyla ant stiebo antenos laido remontui, pastebi artėjančią tropinę audrą.
Nėra didelės trauminės priešistorės, jokių atsiminimų apie lengvus laikus, nėra nesąmonių – tiesiog vėsus ryžtas, stipri valia išgyventi, ir suvokimas kada paleisti.
7. „Miegantis žmogus“ / The Man Who Sleeps (1974)
Ši kritikų pripažinta prancūzų drama, vadovaujama Bernard Queysanne ir Georges Perec, yra pagrįsta Perec‘o 1967 m. romanu „A Man Asleep“.
Filmas rodo nutolusį jauną studentą (Jacques Speisser) klaidžiojantį Paryžiaus gatvėmis, ir nusprendusį atsisakyti pasaulio, kurį pažįsta. Staiga, jis atsitiktinai sutikta moterį (Ludmila Mikaël).
Minimalistinėje kinematografijoje daugiausia dėmesio yra skiriama veikėjų kasdieniniams ritualams, paliekant auditorija stebėti veikėją realiu laiku, kad ir kur jis eitų.
6. „127 valandos“ / 127 Hours (2010 m.)
Danny Boyle biografinė išgyvenimo drama yra paremta realios gyvenimo istorijos apie Aron Ralston‘o kelionę į izoliuotą žygį Blue John kanjone, Jutos valstijos pietryčiuose. Išgyvenimai buvo aprašyti ir jo prisiminimų knygoje „Tarp uolos ir kietos vietos“. Lemtinga kelionė įvyko 2003 m. balandį, kuomet nuotykių ieškotojas Ralston’as (aktorius James Franco) pasileido pėsčiomis per siaurą tarpeklį. Besileidžiantis žemyn, jis netyčia paslysta ir nukrenta. Riedulys prispaudžia ranką prie tarpeklio sienos, ir jis įstringa.
Veikėjo bandymai pašalinti akmenį ir šauktis pagalbos – bevaisiai. Taigi, jis pradeda įrašyti vaizdo dienoraštį savo fotoaparate tam, kad galėtų palaikyti nuolatinį dialogą su auditorija. Vėliau, pradeda naudotis savo kišeniniu peiliu, jog sutrupintų akmenį dalimis ir išlaisvintų sužalotą ranką.
Nors šiame filme yra ir kitų veikėjų, kaip kad pora turisčių (Kate Mara ir Amber Tamblyn), prisiminimų apie savo seserį (Lizzy Caplan) ir merginą (Clémence Poésy), dauguma filmo laiko užima tik pats James Franco. Filmas tapo pripažintas kritikų ir auditorijos, nominuotas šešiems Akademijos apdovanojimams.
5. „Palaidotas gyvas“ / Buried (2010)
Trilerio istorija yra genialiai paprasta – vienas karstas, vienas žmogus įstrigęs jame, ir keletas daiktų, kurie gali išgelbėti jam gyvybę. Filmas prasideda ir baigiasi karste, ir niekas daugiau šalia Ryano Reynoldso nepasirodo ekrane.
Paul‘as Conroy (Ryan Reynolds) yra sunkvežimių vairuotojas, dirbantis privačiam rangovui Irake. Po to, kai jo sunkvežimis buvo užgrobtas, jis atsibunda visiškoje tamsoje ir įstrigęs karste. Taigi, veikėjas suranda mobilųjį telefoną ir supranta, jog jis buvo pagrobtas. Jo sulaikytojai nori, kad jis naudotųsi telefonu, įrašytų vaizdo įrašą, ir jį nusiųstų ambasadai reikalaujant išpirkos. Mobilusis telefonas leidžia jam pasikalbėti su kitais veikėjais. Tačiau, dauguma jų yra užsiėmę arba laiko jį kitu asmeniu. Tad, veikėjui tenka eikvoti brangų orą, ir vis iš naujo paaiškinti savo situaciją.
Nėra kadrų su žmonėmis atsakančiais į telefono skambučius, ar kokių kitų prisiminimų. Vienintelis asmuo, kurį auditorija tikrai žino – Paul‘as. Rodrigo Cortes įvairių šviesų panaudojimas, peteikia veikėjo nusivylimą, situacijos neatidėliotinumą ir jos baimę. Vieną minutę jis rėkia ir šaukia pagalbos, o kitą – stengiasi kontroliuoti save, galvoti logiškai nepaisant artėjančios mirties. Ryanas Reynoldsas turi ribotą erdvę dirbti, tačiau jo įsikūnijimas įtikina, ir palaiko tolimesnę filmo eigą.
4. „Gravitacija“ / Gravity (2013)
„Gravitacija“ – stulbinantis mokslinės fantastikos trileris su dramos elementais. Tai išlikimo kova, kurioje kovojama ne su demonais, žudikais ar prievartautojais, tai kova, kurioje pagrindinis priešas – neaprėpiama kosmoso didybė.
Pagrindiniai filmo aktoriai Sandra Bullock ir George Clooney‘s (ekrane jis matomas itin mažai) įkūnija astronautus, bandančius išgyventi kosmoso platybėse jų erdvėlaiviui patyrus avariją po susidūrimo su kosmoso šiukšlėmis. Įdomu tai, jog filme aktorių daugiau beveik nėra, išskyrus jų kolegą, kuris apsireiškia pirmosiomis filmo minutėmis ir balsus, kuriuos girdime per radijo ryšį.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti dar viena išgyvenimo istorija, tačiau taip nėra. Visgi „Gravitacija“ tai herojės kelionė atgimimo link. Tai kelionė į nežinomybę, baimę, skausmą, kurioje jai tenka susidurti akis į akį su savo vienatve, kurią ji stengėsi užgožti vaikščiodama žemės paviršiumi. Tai nuostabi istorija apie išlikimą, sukaustanti iki kaulų smegenų ir neleidžianti atsikvėpti net akimirkai.
Kiekvienas momentas filme – nepakartojama patirtis. Žmonėms kenčiantiems nuo klaustrofobijos, ar priešingai – agorafobijos gali pradėti trūkti oro ar be perstojo prakaituoti delnai. Šios dvi pagrindinės baimės persipina filme – arba liksi įkalintas savo ankštame kostiume, su mažu likučiu deguonies arba skrajosi po atvirą kosmosą, kaip tikrų tikriausia adata šieno kupetoje.
3. „Prarastasis“ / Cast Away (2000)
Šiame filme yra ir kitų aktorių, be Tomo Hanks‘o, nepaisant to, jį turime sąraše, nes Tomas apie du trečdalius viso filmo laiko vaidina visiškai vienas. Na, ir tie papildomi veikėjai beveik ir neprisideda prie pačios istorijos.
Taigi, Hanks‘as vaidina dėl punktualumo pakvaišusį „FedEx“ kompanijoje aukštą vietą užimantį darbuotoją Chucką Nolandą. Veikėjas, vieno su darbu susijusio skrydžio metu išgyvena lėktuvo katastrofą, ir taip patenka į nežinomą salą. Chuckas skaldo kokosus, gaudo žuvis, stato pagalbos laužus, ir bando išnaudoti „FedEx“ dėžių turinį vardan išgyvenimo.
Vėliau, radęs tinklinio kamuolį, jis nupiešia ant jo veidą ir duoda Wilson‘o vardą. O tai – genialus istorijos įrankis, kuris suteikia filmui priežastį įtraukti dialogus ir iliustruoti Chuck susvetimėjimą, bei draugystės poreikį.
Filmas nebuvo filmuojamas eiliškumo tvarka. Iki gamybos pradžios, Hanks‘as privalėjo priaugti 50 svarų (23 kg), kad atrodytų kaip eilinis vidutinio amžiaus vyras. Tik po to, kai buvo nufilmuotos reikalingos scenos, filmo gamyba buvo sustabdyta ištisus metus tam, kad Hanks‘as atsikratytų priaugto svorio ir užsiaugtų plaukus bei barzdą.
2. „Kioskas Niujorke“ / Man Push Cart (2006)
Filmas pasakoja apie Ahmadą (Ahmadas Razui). Jis uždirba pragyvenimui stumdamas savo nerūdijančio plieno vagoną vienišomis Manheteno gatvėmis, ir pardavinėdamas lojaliems klientams riestainius, cigaretes, užkandžius ir kavą. Kažkada jis buvo Pakistano roko žvaigždė, bet dabar jo gyvenimas sukasi tik aplink vagonėlį.
Ne daug kalbama apie tai, kodėl jis atvyko į Ameriką, ar kas atsitiko jo muzikos karjerai Pakistane. Tačiau paaiškėja, kad jo žmona mirusi, o giminės neleidžia matytis su savo sūnumi. Jo gyvenimas yra varomas poreikiu pragyventi. Jis yra pernelyg užimtas ir išsekęs kažkam kitam. Istorijos paprastumas yra gaivus ir judinantis. Filme pagrindinis dėmesys skiriamas sunkiam darbui ir kasdienėms kovoms, nesistengiama atgauti tai, kas buvo prarasta.
Rašytojas ir režisierius Ramin Bahrani, per mažiau nei tris savaites, nufilmavo savo mažo biudžeto debiutinį filmą Manheteno gatvėse. Jo darbas buvo priimtas į „Sundance“ filmų festivalį, bei užfiksuotas Roger Ebert‘o dėmesio centre, taip patenkant į jo geriausių 2006 m. filmų dešimtuko sąrašą.
1. „Mėnulis“ / Moon (2009)
Netolimoje ateityje, Žemės užterštumo krizė išsprendžiama pasitelkus Helium-3, kuris suteikia nekenksmingus energijos išteklius naudojant branduolines sintezes. Energija yra išgaunama ir apdorojama iš mėnulio uolienų. Procedūrą prižiūri įgulos narys, kuris net trejus metus gyvena vienas Mėnulyje. Filmas pasakoja istoriją apie Samo Bell’o (Samas Rockwellas) paskutines trejų metų kontrakto dienas. Vienintelis draugas kurį turi – robotas Gerty (įgarsinta Kevino Spacey).
Nepaisant Spacey balso ir poros haliucinacijų, bei kai kurių vaizdo intarpų apie savo žmoną, Rokvell’as veikia vienas. Jis puikiai išlaiko dėmesį su savo intensyviais, individualistiniais dialogais ir painiavomis, kurios iš lėto pasireiškia nuo vienišumo per pastaruosius trejus metus. Kosmose vienišo Sam‘o komunikacijos poreikis, Lunar Industries korporacijai nekelia didelio susidomėjimo.
Režisieriaus Duncan Jones‘o debiutas nustebino kritikus ir žiūrovus. Mokslinės fantastikos drama buvo itin nedidelio biudžeto – apie 5 milijonus dolerių. Na, o uždirbo gerokai daugiau. „Sundance“ debiutavęs filmas iškovojo nominacijas ir apdovanojimus įvairiuose festivaliuose, taip pat BAFTA apdovanojimą.
Taip pat skaitykite: TOP 10 protingiausių visų laikų kino piktadarių
