BBC Television (British Broadcasting Corporation) – didžiausias pasaulio transliuotojas. Pirmoji pasaulyje nacionalionė transliavimo organizacija BBC įsikūrusi Jungtinėje Karalystėje įkurta 1922 m. Transliuotojas gauna dotacijų iš britų vyriausybės, todėl negali jokiose savo žiniasklaidos priemonėse Jungtinės Karalystės ribose (nei televizijoje, nei radijuje, nei internete) rodyti komercinės reklamos. BBC pirmauja tarp Jungtinės Karalystės transliuotojų savo biudžeto dydžiu. Jos valdymo išlaidos sudaro virš 4 milijardų svarų sterlingų per metus. Vien Jungtinėje Karalystėje .BBC turi 28 500 darbuotojų. Pažvelkime į tai ką BBC turi pasiūlyti geriausio serialų rinkoje.
10. „Taboo”
XIX a. pradžią perteikiantis serialas „Taboo“ itin greitai sau vardą užsitarnavusi drama, prie kurios prisidėjo vienas geriausių naujosios kartos aktorių Tom Hardy. Verta paminėti, kad Hardy prie šio projekto prisideda ne tik kaip aktorius, bet ir kaip scenaristas.
Prieš pradedant žiūrėti šį serialą, reikia būti pasiruošusiam didžiąją serialo laiko dalį stebėti Tom Hardy, nes tai vienos žvaigždės šou. Jei nemėgstate šio aktoriaus, nepatartina žiūrėti šio serialo. Didžioji šios dramos laiko dalis ir kameros yra nukreiptos būtent į šį aktorių.
Tom Hardy seriale atlieka James Keziah Delaney vaidmenį, kuris buvo laikomas išprotėjusiu ir mirusiu kažkur Afrikoje, iki kol visų nuostabai jis pasirodo savo tėvo laidotuvėse taip sukeldamas tam tikrą sumaištį. Itin nustebinti lieka James sesuo Zilpha ir jos vyras Thorne, kadangi jie tikėjosi pasiglemžti tėvo palikimą ir jiems jau buvo pažadėtas didelis užmokestis už itin pavojingą Nootka Sound salą, kuri randasi Kanados vakarų pakrantėse. Šią salą jie būtų paveldėję ir rytų Indijos kompanija būtų už ją dosniai sumokėję, tačiau išnyra netikėtasis faktorius – James ir sugadina jų planus pasirodydamas gyvas ir sveikas. Tėvo testamente, visas likęs tėvo turtas užrašytas būtent jo sūnui.
„Taboo“ stipriai intriguoja mistika ir pavojais, kurie supa paslaptijgają Nootka Sound salą ir James ryšius su jo seserimi Zilpha, tačiau kiek vėliau pereinama prie pačio James istorijos, jo netikėto sugrįžimo ir užsispyrimo parduoti nelemtąją salą, dėl kurios rytų Indijos kompanija pasiruošusi net žudyti.
Įdomi šio serialo pusė yra užslėptoji James Keziah Delaney vaidmens antžmogiški pusė. Jis nėra vaizduojamas lyg paprastas mirtingasis. Jis gali būti miręs, galbūt apsėstas dvasių. James mato mirusių žmonių įskaitant savo mirusios motinos vaizdinius. apie jį sklinda įvairios istorijos, kaip žudymas, kanibalizmas, prisikėlimas iš numirusių, išprotėjimas ir neaiškus vaidmuo Afrikoje. „Taboo“ iš šalies gali pasirodyti kiek gluminantis. Taip yra dėl to, kad naratyvo aspektai yra vienu metu ir intriguojantys ir blaškantys. Kad ir koks geras aktorius yra Tom Hardy, bet netgi jis turi problemų atskleidžiant antgamtinę šio serialo pusę.
9. „The Fall”
Gillian Anderson, kurią turbūt dauguma prisimena, iš kultinio serialo “X- failai”, šiame seriale taip pat vaidina detektyvę, tik šį kartą ji bandys išaiškinti žmogžudystę. Stela (Gillian Anderson) iš Londono atvyksta į Belfastą, Šiaurės Airijoje, kaip gerbiama policijos pareigūnė – tyrėja, kuriai kaip tikimasi pavyks išsiaiškinti, kas nužudė jauną merginą, nes vietiniai policijai to padaryti nepavyksta.
Tačiau mes – žiūrovai jau pirmojoje serijoje galime gana plačiai susipažinti su Paulu Spektoru – žmogžudžiu. Paulas yra niekuo neišsiskiriantis (be to, kad nužudė ne vieną jauną merginą),dviejų vaikų tėvas, terapeutas, kuris “padeda”, su skaudžiomis netektimis susidūrusiems žmonėms. Iš pažiūros jis atrodo idealus terapeutas, puikiai mokantis išklausyti, surandantis idealias progas įsiterpti bei pasakantis, tai kas jo klientus nuramina ir paguodžia. Tačiau mes žiūrovai matome visai kitą medalio pusę. Paului jo klientų išgyvenimai visiškai nerūpi, jis nesistengia analizuoti jų jausmų. Ir tai puikiai iliustruoja scena: jauna pora sėdi jo kabinete ir išsipasakoja apie savo vaiko netektį, tačiau Paului, kur kas įdomiau piešti nuogą klientės kūną. Žinoma, šį nejautrumą ir išskrypėliškas fantazijas jis moka puikiai užmaskuoti ir likti nesučiuptu.
Paului būdingas nuoseklus planavimas, atsargumas, jo žmogžudystės nėra kažkoks staigus agresijos antplūdis ar tam tikras psichinis priepolis. Jis kruopščiai renkasi aukas, visos jos panašios išvaizda ir amžiumi. Kai eina į aukų namus jis dėvi pirštines. Jis knaisiojasi po jų apatinius juos uosto, vagia daiktus. O po kelių dienų sugrįžta ir lėtai jas pasmaugia, po to maudo, uosto jų oda, skalbia jų rubus, nulakuoja nagus bei fotografuoja, kad vėliau galėtų masturbuotis žiurėdamas į jų nuotraukas. Nors, kaip ir minėjau, jis nesukelia jokių įtarimų nei savo žmonai, nei vaikams, nei aplinkiniams. Atvirkščiai, jis sudaro mylinčio ir rūpestingo tėčio ir vyro vaizdą. Netgi tada, kai išeina šniukštinėti būsimų aukų namų, jis savo žmonai meluoja, jog turi naktinį darbą ir tai tik dar labiau atitolina jį nuo iškrypėlio žmogžudžio įvaizdžio.
Pirmose dvejose serijos žiūrovas gali mėgautis trileriui būdinga siužetine linija. Jose galima išvysti, kaip yra nužudoma dar viena Paulo auka, stebėti jo fetišus bei iškrypusį elgesį. Taip pat visiškai netikėtai užsimezgusį pareigūnės Stelos ir eilinio pareigūno meilės nuotykį, kuris žiūrovui leidžia susipažinti su šia heroja iš arčiau ir tik patvirtina, jog ji šalta, konkreti, stipri, tiesmuka moteris. Geriausiai ją atskleidžia jos pačios pasakyti žodžiai: “Man fucks woman. Man subject. Woman object. That’s fine for you. Woman fucks man. Woman subject. Man object. That’s not so comfortable for you, is it?” – ir ji, tai pasako savo viršininkui.
Serialas gana originalus, įtraukiantis, su įtemptu siužetu, tačiau taip tėra tik pirmose dvejose serijose, po šių seka bene penki epizodai, kuriuose neįvyksta jokia žmogžudystė. Bet žiūrovą intriguoja ne tik dar žmogžudystės laukimas, bet ir noras išvysti, kaip vystis Stelos ir pareigūno “santykiai”. Ir ne tik tai šį serialą daro patraukliu. Norisi jį žiūrėti ir dėl to, kad suprastum, kodėl Paulas taip puikiai sugeba gyventi dvigubą gyvenimą, kodėl jis apskritai taip iškrypėliškai elgiasi, kas jį, atrodytų iš tiesų mylintį ir rūpestingą tėvą, skatina žudyti, kodėl jis renkasi viena į kitą panašias aukas ir dar begalės kitų galvoje iškilusių klausimų.
8. „The Bodyguard”
„Asmens sargybinis“ (angl. „The Bodyguard“) – 2018 metų politinis trileris, pranokęs pačių didžiausių optimistų lūkesčius ir britų televizijoje tapęs populiariausiu draminiu serialu. „World Productions“, sulaukę daugiau negu 17 milijonų žiūrovų Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, nusprendė prieš mėnesį serialą paviešinti pasauliniu mastu, „Netflix“ platformoje.
Kritikai giria britų scenaristės Jed Mercurio parašytą siužetą, kuris žiūrovą įtraukia nuo pirmųjų politinio trilerio minučių. Policijos procedūros, psichologiniai žaidimai, politinis sąmokslas, konspiracijos, lytiniai santykiai tarp valstybės tarnautojų, teroristai – tai tik keletas elementų, kuriuos Jed Mercurio sudėliojo į pavykusį istorijos pasakojimą. Siužeto eigą stengiamasi nuslėpti kiek įmanoma ilgiau, todėl serialo istorija yra sunkiai nuspėjama. Taip pat pagirtina, jog atskirti gerus ketinimus turinčius veikėjus nuo piktadarių yra be galo sudėtinga.
Pagrindinį serialo vaidmenį atliko škotų aktorius Richard Madden. Talentingo aktoriaus rimtą veido mimiką žiūrovai prisimena iš tarptautinį pripažinimą pelniusios „HBO“ maginės fantastikos serialo „Sostų karai“. Šį kartą Richard Madden atiteko kiek kitoks amplua. Aktorius įsikūnijo į policijos seržantą David Budd, nusipelniusį Britų armijos veteraną, kuris yra kamuojamas potrauminio streso sutrikimo ir dirbantis asmens sargybiniu specialiosios apsaugos skyriuje. David Budd buvo paskirta saugoti vieną iš įtakingiausių politikių Julia Montague. Nors asmens sargybinio personažas ir buvo sudėtingas suvaidinti, tačiau, anot kritikų, Richard Madden susitvarkė su iššūkiu ir susilaukė pagyrimų. Julia Montague vaidmenį atliko britų aktorė Keeley Hawes.
Įtakingų politikų apsaugoje dirbęs Scotland Yardas pasipiktino, jog asmens sargybinis seriale pateikiamas kaip paklusnus ir nusižeminantis žmogus, kuris kartoja „ma‘am“ (tokių būdų Britanijos saugumo tarnybose kreipiamasi į aukšto rango moteris). Scotland Yardas žiūrovus patikino, kad vadovės su asmeniniais apsauginiais bendrauja pagarbiau ir neliepia vartoti šio kreipinio.
„Asmens sargybinis“ sužavėjo netgi Amber Rudd, kuri iš tikrųjų yra praeityje užėmusi serialo personažo Julia Montague šalies saugumo pareigas Britanijos valdžioje. Politikė, duodama interviu „The Independent“, prisipažino, jog serialas tiksliai atspindi sudėtingą darbo specifiką, nors lytiniai santykiai tarp valstybės tarnautojų yra perspausta ir neatitinka realybės.
7. „Doctor Who”
„Daktaras Kas“ – unikalus atvejis televizijos istorijoje. Pradėtas transliuoti 1963-aisiais, žiūrovus jis džiugino daugiau nei du dešimtmečius, net iki 1989-ųjų, taip tapdamas ilgiausiai rodyta mokslinės fantastikos žanro programa.
1996-aisiais „Fox“ bandė serialą atgaivinti, tačiau šis bandymas nebuvo sėkmingas. Antrą kartą, 2005 m., tai pabandė „BBC“, ir šįkart pasisekė – serialas transliuojamas iki dabar. Taigi, pastaruosius penkiolika metų kuriamas serialas pasakoja Daktarą, ekscentrišką mokslininką, kilusį iš Galifrėjaus planetos, Laiko Valdovų tėvynės. Jis keliauja laiku ir erdve unikaliu laivu TARDIS, kurio vidus – keliskart didesnis ir erdvesnis nei išorė. Pastaroji atrodo kaip mėlyna britų policijos būdelė. Savo kelionėse jis susiduria ir kovoja su įvairaus plauko priešais: robotais, monstrais ir blogiečiu Laiko Valdovu, o susidūrimuose jam talkina iš Žemės kilę bendrakeleiviai.
Per daugybę serialo sezonų, ne kartą keitėsi Daktarą vaidinę aktoriai. Trečiajame sezone serialo kūrėjai nusprendė parodyti, kad Laiko Valdovai, atsidūrę ant mirties slenksčio, geba pakeisti savo pavidalą, išsaugodami visus savo gebėjimus ir prisiminimus. Šis siužeto posūkis leido kūrėjams laisviau varijuoti aktoriais, taigi net 13 skirtingų žmonių per visą serialo istoriją vaidino pagrindinį herojų. „Daktaras Kas“ sėkmingai išplito ir į kitas medijas – kurti komiksai, filmai, apsakymai ir kiti serialai, susiję su žymiąja istorija.
6. „Killing Eve”
Serialo ,,Žudant Ievą“ žanrą vienu žodžiu nusakyti nepakanka. Jame persipina trilerio, juodojo humoro dramos ir nuotykių serialo žanrai. ,,Žudant Ievą“ buvo kuriamas, remiantis britų rašytojo ir žurnalisto Luke Jennings novelių rinkiniu ,,Vilanelė“. Pagrindinė serialo siužeto linija persipina tarp dviejų pagrindinių herojų.
Pirmoji – Didžiosios Britanijos žvalgybos tyrėja Ieva Polastri, kurios pagrindinė darbo užduotis – išaiškinti paslaptingas žmogžudystes. Ieva gyvena saugų ir laimingą šeimyninį gyvenimą, kuris, panašu, moteriai pradeda įgristi. Didžiausias Ievos domėjimosi objektas – serijinės žudikės moterys, jai įdomi jų psichologija, žudymo motyvai ir metodai. Vis daugiau laisvo laiko skirdama šiam domėjimuisi Ieva susiduria su moterimi, pasivadinusia Vilanelės vardu. Dėl savo įgaliojimų viršijimo Ieva yra atleidžiama iš savo pareigų, tačiau ją pasamdo slaptoji žvalgyba ir Vilanelė tampa svarbiausiu jos darbo objektu ir vis didesne obsesija.
Vilanelė atitinka visus psichopatams būdingus bruožus: ji narcisistiška, negailestinga žudikė. Žudymas jai kelia malonumą, tą ji daro išradingai ir itin entuziastingai. Ievos intensijos susekti Vilanelę tampa daugiau asmeninės nei darbinės, tarp jų pradeda megztis keistas ryšys. Tarpusavio ryšys tik auga ir abi moterys tampa vis labiau aplaidžios tiesioginiams savo darbams ir vis labiau domisi viena kita.
Šis serialas kelia itin daug klausimų: ar psichopatais gimstama, ar tampama? Ar psichopatas gali jausti empatiją? Ar normalu simpatizuoti psichopatui? Ar simpatizavimas psichopatui yra Stokholmo sindromas ar tai natūrali trauka? Ar blogis gali simpatizuoti gėriui ir ar gėris – blogiui? (aut. Povilas Krupavičius)
5. „Luther”
Niūrus ir šokiruojantis britų BBC One kurtas serialas „Liuteris“ suteikia žiūrovams progą pasinerti į tamsiąją kasdienybės pusę, su kuria kovoti tenka pagrindiniam serialo herojui, įžvalgiajam detektyvui, Džonui Liuteriui (Idris Elba).
Liuteris – visiškai savo darbui atsidavęs vyriausiasis detektyvas Londono sunkių tyrimų būryje. Valdomas stiprių emocijų ir nuolat į galvą plūstančių minčių, jis nuolat laviruoja tarp genialumo ir pražūties. Tiesa, gyvybė ir meilė yra didžiausios detektyvo vertybės, o savo darbo svarbą jis traktuoja tuo, jog gyvenimą turime tik vieną, tad nesvarbu kas ir kieno gyvybę atima, jie privalo už tai sumokėti.
Būtent nuo šios minties ir prasideda serialas, kuomet detektyvas pakliūna į kontraversišką situaciją. Už atbrailos vos keliais pirštais besilaikęs kelių mergaičių žudikas, šaukęsis Liuterio pagalbos, nuslysta ir nukrenta žemyn į tamsą, kai tuo tarpu pats detektyvas lieka abejingai žiūrėti į juodą ertmę. Tą akimirką jis suvokia, jog galėjo ir turėjo jam padėti, bet tuo pat metu, giliai širdyje, šventai tiki, jog nusikaltėlis to nusipelnė. Toks vidinis konfliktas visiškai apvertė Liuterio gyvenimą aukštyn kojomis, jis prarado ko ne viską, kas jam buvo svarbiausia, nes prieš šitaip pasielgdamas, suvokė, jog prarado ir save patį.
Nusikaltimai, kuriuos Liuteris mato kasdien – žmogžudystės, prievartavimai, kankinimai – dažniausiai nesuvokiami ir neįsivaizduojami paprastiems protams, jam pakankamai lengvai įkandami. Tačiau toks pasišventimas ir atsidavimas darbui patį Liuterį panardina į tamsą. Norint išaiškinti genialių protų sukurptus nusikaltimus, tenka ir pačiam perimti jų mąstymo būdą. Po to kai jam nekilo ranka padėti ant mirties slenksčio svyruojančiam žmogui, kuris, nepaisant jo košmariškų nusikaltimų, vis dėlto yra žmogus, Liuteris laikui bėgant pradeda svarstyti, kad galbūt jis nebesugeba grįžti iš kitos, tamsiosios, pusės, ir bijo galutinai tapti tokiu, kurių nusikaltimus jis narplioja.
Pirmojoje serijoje detektyvas sutinka savęs vertą, o gal ir vertesnę, įtariamąją – Alisą Morgan. Ji – dieviško proto savininkė, mokslininkė, tačiau tas protas apsėstas pragariškų sumanymų. Ji meistriškai, nepalikdama nė trupinėlio įrodymų, nužudo savo tėvus ir šunį, ir šitaip varo Liuterį iš proto, kadangi jis kuo puikiausiai, nuo pat pirmosios akimirkos, žino, jog būtent ji tai padarė, tačiau neturi kaip tai įrodyti. Jos visiškas abejingumas gyvenimui ir gyvybei kelia šaižią trintį su Liuterio tikėjimu gyvenimo svarba. Tačiau susipažinę kaip aršiausi priešai, ir norėję vienas kito galo, galiausiai du genialūs protai savaime pripažįsta vienas kitą.
Serialo kūrėjas Neil‘asCross‘as yra pasakęs, jog Džono Liuterio personažą įkvėpė Šerlokas Holmsas ir Kolumbas, tačiau serialo gerbėjai mėgsta detektyvą tapatinti ir su paslaptinguoju Gothamo miesto sergėtoju vienišiumi Betmenu.
4. „Monty Phyton‘s Flying Circus”
„Monti Paitono skraidantis cirkas“ – anglų komikų grupės „Monty Phyton“ kurtas serialas, kuris transliuotas 1969-1974 m. Šis komiškas TV skečų šou sulaukė didžiulio pasisekimo ne tik gimtojoje Britanijoje, bet ir anapus Atlanto.
Jokių atitikmenų iki tol neturėjęs serialas žiūrovus žavėjo savo kūrėjų, „Pitonų“, subtiliu, kartais – pernelyg drąsiu humoru. Dėl to vėlesniuose sezonuose šou pradėtas cenzūruoti. Grahamas Chapmanas, Johnas Cleese‘as, Ericas Idle‘as, Terry Jonesas, Michaelas Palinas ir Terry Gilliamas kūrė komiškas situacijas, kuriose pagrindinius vaidmenis dažniausiai atlikdavo patys. Jų kurti pasirodymai nebuvo lėkštas humoras – įterpdami nuorodų į garsių filosofų ir kitų literatų darbus bei mintis, „Pitonai“ sukūrė unikalų šou, skirtą kokybiško turinio trokštančiai auditorijai.
Tiesa, serialo istorija nesibaigė ties paskutiniuoju sezonu, pasirodžiusiu 1974-aisiais. Sėkmingas šou tęsėsi turų ir scenos spektaklių pavidalu, taip pat jį lydėjo ir keturi pilnametražiai filmai, kurie laikomi kino klasika. „Mončio Pitonai“ neabejotinai istorijoje paliko žymę savo šmaikštumo, išradingumo ir puikaus laiko mišinio. Nepaisant to, kad buvo tranliuojamas prieš penkis dešimtmečius, šis šou ir šiandieninėje visuomenėje randa savo žiūrovą – kokybiškas humoras niekada nepasens.
3. „Fleabag“
Šis TV šou pasakoja apie aukštą, iki skausmo vidutinėje klasėje užstrigusią moterį, kuri patiria sunkumus šeimoje bei darbe. Darbas jos nuomone nepakankamai apmokamas, kad galėtų pilnai aprūpinti laisvą gyvenseną.
Iš pirmo žvilgsnio turbūt net neturėtų kilti noras žiūrėti šio serialo, kadangi ši maža istorija yra apie nesisekantį gyvenimą. Pagrindinei serialo veikėjai priklauso kavinė, kuri baigia bankrutuoti. Jos vaikinas ją vis palieka, dėl jos keisto įpročio masturbuotis žiūrint Baracko Obamos kalbas, o savo seksualinę tuštumą ji papildo bereikšmiais lytiniais santykiais su baisiais žmonėmis. Mirus jos mamai, tėvas išsikėlė gyventi su baisia pamote. Jos geriausia draugė ką tik mirė pusiau tyčinėje avarijoje. Pagrindinė veikėja vis prisimena šiuos įvykius, kurie ją žlugdo ir traumuoja iš vidaus.
Jeigu turėsite drąsos pradėti žiūrėti šį serialą, tai atsipirks su kaupu. Phoebe Waller Bridge, yra ne tik šio serialo pagrindinė aktorė, bet ir šio serialo pagrindinė kūrėja ir rašytoja, kuri sukūrė kažką tikrai nepamirštamo. Nei vieno iš veikėjų rimtai neįmanoma pamėgti.
Neskaičiuojant jos mirusios draugės, kuri seriale matoma tik prisiminimuose, nei vienas iš veikėjų neatrodo laimingas. Visi veikėjai atrodo palaužti ir nugalėti, o jų energija išnaudojama mėginant apsiginti nuo to ką gyvenimas jiems iškrės toliau.
Aktorių grupė, įskaitant Olivia Colman, Bill Paterson ir Brett Gelman yra pagirtinai atsidavę šiam serialui. Na, bet be abejo, labiausiai išsiskirianti aktorė yra pati Waller Bridge. Jos neapykanta sau yra neapsakomai stipri ir pasireiškia pačiais netikėčiausiais būdais. Ji atrodo tokia šmaikšti ir žavinga – tai lyg nepadorumo ir garbingumo mišinys, kurį sunku žodžiais apibūdinti, tikriausiai būtent todėl, taip sunku atplėšti akis nuo šios aktorės.
2. „Sherlock”
Kultinė istorija apie garsųjį detektyvą Šerloką Holmsą ir jo padėjėją daktarą Vatsoną. Tiesą, šįsyk ji pateikiama per šiuolaiknės visuomenės prizmę. Daktaras Džonas Vatsonas rimtai sužeidžiamas kariaujant Vietname, todėl paleidžiamas iš kariuomenės. Grįžęs į Londoną, jis ieško kambario, kuriame galėtų apsistoti. Paieškos jį atveda prie buto, kuriuo tenka dalytis kartu su Šerloku Holmsu – genialiu, tačiau ekscentrišku privačiu detektyvu.
Kartu jiedu sprendžia sudėtingiausius uždavinius ir tiria mįslingiausius nusikaltimus. Vatsonas jųdviejų nuotykius aprašo bloge, kuris netrunka išpopuliarėti, ir Holmsas tampa garsenybe. Žurnalistai seka ir aprašo tiek jo tyrimų rezultatus, tiek ir asmeninį gyvenimą. Jo pagalbos prašo ir eiliniai gyventojai, ir Britanijos valdžia. Nors skirtinguose epizoduose narpliojama daugybė skirtingų nusikaltimų, visą istoriją lydi Holmso konfliktas su genialiu nusikaltėliu, Džimu Moriarčiu.
Šiuolaikinė Arturo Konano Doilio detektyvo ekranizacija pavergė daugybės žiūrovų širdis. Prieš dešimtį metų pradėtas kurti serialas sulaukė žiūrovų palankumo ir sukaupė nemenką gerbėjų auditoriją. Susižavėjimą keliantys legendinio detektyvo dedukciniai metodai nepaliks abejingų, o prieš kiek daugiau nei šimtmetį sukurtas personažas, su kuriuo augo net keletas mūsų protėvių kartų, serialo kūrėjų puikiai pritaikomas šiuolaikinio pasaulio konceptui. „Šerlokas“ apdovanotas daugybe įvairių apdovanojimų, ir kiekvienas iš jų – neabejotinai pelnytas. Šis serialas – puikus pasirinkimas tiems, kurie pavargo nuo lėkšto ir tiesmuko humoro bei mėgsta pasukti galvą narpliojant kebliausias situacijas ir nusikaltimus.
1. „Peaky Blinders“
Tikriems serialų apie nusikalstamą pasaulį mėgėjams serialas „Birmingemo gauja“ paliks neišdildomą įspūdį ir įtrauks nuo pat pirmosios serijos. Akivaizdžiu brutalumu garsėjančio serialo siužetas sukasi apie nelegalų verslą 20-ųjų Birmengeme įkūrusią Šelbi šeimą.
Veiksmas prasideda 1919 metais, iš kart po Pirmojo Pasaulinio Karo. Pasakojama istorija apie Birmingemo gatvėse siautėjančią mafijos grupuotės, vadintos „smailiais akintojais“ (angl. Peaky Blinders) veiklą. Įdomu tai, kad serialas paremtas iš dalies tikrais faktais – tarpukario Birmingeme iš ties veikė vieną žiauriausių ir įtakingiausių nusikalstamų grupuočių, kuri garsėjo savo šaltakraujiškumu, vertėsi nelegalia veikla. Tokį pavadinimą gauja gavo dėl to, kad savo kepurių snapeliuose būdavo prisisiuvę aštrius peiliukus.
Gaujos centre – visa Šelbi šeima – Tomas (akt. Cillian Murphy), jo teta Poli (akt. Hellen McCroy), sesuo Ada (akt. Sophie Rundle), broliai Artūras (Paul Anderson) ir Džonas (Joe Cole).
Šelbi šeima be galo užsispyrusi, siekia išplėsti savo veiklą už Birmingemo ribų. Tačiau serialas nėra vien apie verslą, kontrabandą ir smurtą, jame pasakojama ne viena meilės istorija, rodomos šeimos dramos bei gilios psichologinės problemos, kurios gali sugraudinti net kiečiausią žiūrovą.
„Birmingemo gauja“ parodo tikrąjį tarpukario Birmingemo veidą, atskleidžia, koks gyvenimas tada buvo iš tiesų. Jis vaizduoja tamsiąją, pavojingąją miesto pusę, tą, kurioje neegzistuoja jokie įstatymai, yra tik išgyvenimas arba mirtis. Žiūrint serialą ateina suvokimas, jog tuometiniame Birmingeme žmogaus gyvybė nebuvo daug verta, pilni aukų susišaudymai rodomi labai dažnai. Serialas neslepia nieko, nei žiaurių smurto, žudynių, nei sekso scenų. Šis serialas nėra skirtas vaikams, kaip jau buvo minėta, jame pilna visko: personažai nesigėdija keiktis, rūkyti, gerti beveik kiekvienoje scenoje. Čia galima išvysti tai, kas galbūt nėra malonu žmogaus akiai, tad ir jautriems žiūrovams serialas gali pasirodyti per daug šokiruojantis.
Pagrindinis veikėjas Tomas Šelbi – drąsus, užsispyręs ir ambicingas. Jo nepavadinsi pasakoje veikiančiu princu, ar visišku blogiuku. Tomas yra kupinas kiekvienam žmogui būdingų emocijų, būdo bruožų. Tai be galo tikras ir gyvas personažas. Serialo pradžioje sužinome, jog Tomas grįžo iš Pirmojo Pasaulinio Karo, kuris jį labai paveikė, sugniuždė. Galbūt šį personažą būtų galima priskirti ir „Prarastajai kartai“, vis gi, kare patirti žiaurumai palieka randus sieloje visam gyvenimui. Beveik kiekvienoje scenoje Tomas pasirodo su cigarete vienoje rankoje ir taure alkoholio kitoje. Tai rodo, koks sudėtingas ir įskaudintas jis yra. Tačiau, nepaisant to, Tomas – labai žavingas vyras, galintis gauti bet kurią moterį, kurios užsigeidžia.
Serialas gerėja su kiekviena serija, o kiekvienas naujas sezonas vis labiau įtemptas, persmelktas brutalaus smurto bei nutikimų priverčiančių žiūrovo širdį plakti greičiau.
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausi HBO serialai
