Serialų ir kino mėgėjams karantino laikotarpis turėtų būti tarsi aukso amžius. Galybė laiko mėgautis naujais šedevrais ir laiko jau patikrintais kultiniais kūriniais. JAV kabelinės televizijos kanalas „HBO“, šiandien pasiekiamas daugeliui interneto naudotojų, per savo gyvavimo laikotarpį išleido daugybę milžiniško populiarumo ir pasaulinio pripažinimo sulaukusių kūrinių. „HBO“ kanalo kūryba laikoma viena vertingiausių visame pasaulyje, ir neretas jų kūrinys kasmet sulaukia tiek didžiulio naujų žiūrovų susidomėjimo, tiek ir senų gerbėjų peržiūrų. Šiandien kviečiame susipažinti su TOP 10 geriausių „HBO“ serialų, kurių ne vienas yra tapęs tikra televizijos klasika:
10. Sausas įstatymas: mafijos gimimas (Boardwalk Empire)
Prieš dešimtmetį pasirodęs serialas, kurio transliacija tęsėsi beveik penkerius metus, pasakoja apie prohibicijos laikotarpį Altantik Sityje, JAV. Istorinės dramos centre – politinis veikėjas Enochas Thompsonas, dar žinomas kaip Nucky. Tiek asmeniniame, tiek ir politiniame gyvenime jį supa daugybė įvairių istorinių personažų – gangsteriai, žinomi politikai, vyriausybės agentai ir jo dominavimą gerbiantys pasekėjai. Vyriausybė susidomi Atlantik Sityje vystoma nelegalia veikla, ypač nelegalių alkoholio prekeivių, butlegerių, veiksmais. Nepastebėtas nelieka ir kaip politikui pernelyg prašmatnus miestą valdančio Nuck‘io gyvenimas. O šis, savo ruožtu, mažų mažiausiai kelia įtarimą: politiką supantys įtakingi nusikalstamo pasaulio atstovai ir vadeivos – ne ta kompanija, kuri keltų pasitikėjimą, o kur dar prabanga dvelkiantys apartamentai ir kostiumai, ne itin pritinkantys sunkmečio ištiktos šalies politikams. Siunčiami agentai, turintys ištirti mafijos ryšius visoje teritorijoje. Paskutiniame serialo sezone veiksmas peršoka į 1931-uosius, kai „Sausasis įstatymas“ jau buvo atšaukiamas, ir žymiojo Nuck‘io dominavimui nusimatė pabaiga.
Artimesnė pažintis su XX a. pirmosios pusės Amerikos nusikaltėlių gyvenimu ir įstatymų laužymu sužavės daugelį – legendinių „Sopranų“ autoriai puikiai pasidarbavo ir šiame projekte. Vaizduojamas politiko bandymas žaisti dviem frontais, kuris baigiasi nesėkmingai – jis suvokia negalįs būti pusiau politiku arba pusiau nusikaltėliu. Nors serialo pradžia gali nepasirodyti įspūdinga, tačiau jau po keleto serijų veiksmas ima smarkiai įsibėgėti ir vis labiau įtraukti. Autentiški nusikaltėlių pasaulio vaizdai, leidžiantys pajusti trečiojo dešimtmečio dvasią, puikiai papildo tikrais faktais paremtą istoriją apie kriminalinio pasaulio atstovą Enoch L. Johnson. Pirmoji, pilotinė, serialo serija kainavo net 1 mln. JAV dolerių, ir yra laikoma brangiausia pilotine serija televizijos istorijoje.
9. Carnivale
„Prieš visa ko pradžią, po didžiojo karo tarp rojaus ir pragaro, Dievas sukūrė Žemę, ir atidavė ją valdyti klastingai beždžionei, kurią vadino žmogumi. Kiekviena karta sulaukdavo tiek šviesos būtybės, tiek tamsumų padaro. Ir didžiausios armijos nakty susiremdavo, senovės kare tarp gėrio ir blogio. Magija, kilnumas ir neįsivaizduojamas žiaurumas tuomet viešpatavo. Taip ir buvo, kol netikra saulė susprogo virš Trejybės ir žmogus amžiams iškeitė stebuklą į supratimą.“
„HBO“ – televizija, neabejotinai užsitarnavusi kokybiškos pramogos statusą, 2003-2005 metais pristatė du sezonus trukusį Daniel Knauf kurtą serialą „Carnivàle“, kerintį savo nežemiška fantazija. 1930-tųjų Amerikos „Didžiosios depresijos“, skurdo, nepritekliaus ir nevilties fone iškyla amžina kova tarp gėrio ir blogio. Rojaus ir pragaro konfliktas tiek individualiai asmenine, tiek visuomenine prasme.
Dviejų skirtingų pusių reprezentacijomis tampa du pagrindiniai veikėjai. Pirmasis jų – Benas, netikėtai prie keistuolių, apsigimėlių ir šiaip nepritapėlių karnavalo prisijungęs vaikėzas, savo sumišusioje sąmonėje beieškantis atsakymų, kuriuos nepažįstamieji jo pakeleiviai, panašu, gali suteikti. Antrasis – charizmatiškasis pastorius Džastinas, taip pat palaipsniui suvokiantis turįs išskirtinių gebėjimų, bei besąlygiškai tikintis, jog tie gebėjimai yra Dievo siųsti. Tiesa, kuris iš jų priklauso šviesiajai, o kuris tamsiajai pusei, taip ir lieka miglotai nutylėta.
Purvina pastelė tampa nepaaiškinamų nutikimų, intrigų ir paslapčių fonu, pagardintu pernelyg neišsišokančiu muzikiniu takeliu, netikėtai išnyrančiomis vizijomis ir iki šiurpų gąsdinančiais sapnais. Kaip ir įprasta, neretam žiūrovui dėl efektingo veiksmo trūkumo siužetas gali pasirodyti kiek ištęstas, tačiau žiūrovas subtiliai įtraukiamas į metaforų ir simbolių perpildytą labirintą, kuriame, iš tiesų, klausimų žymiai daugiau negu atsakymų.
8. The Leftovers
JAV televizijos giganto HBO žiūrovams pristatytas serialas ,,The Leftovers“ – pasakojimas apie netektis ir paslaptingus įvykius, klausiantis ar tikrai galima po didelių sukrėtimų gyventi taip, kaip anksčiau.
„The Leftovers“, kas išvertus iš anglų kalbos reikštų „likusieji“, pasakoja apie mažo Amerikos miestelio gyventojus praėjus trims metams po paslaptingo įvykio, kai staiga nuo žemės paviršiaus paslaptingai dingsta du procentai pasaulio gyventojų. Tiems, kurie liko, tenka susitaikyti ne tik su nežinia ir mylimųjų netektimi, bet ir gyventi šalia keisto miestelio bendruomenėje susiformavusio kulto, kurį išpažįstantieji tylos įžadais gerbia dingusiuosius ir persekioja su jais susijusius žmones.
Serialas sukurtas pagal po paties pavadinimo Tomo Perrottos romaną. Tiek knygos, tiek serialo nuotaika atitinka temą – jie depresyvūs, niūrūs, tamsūs. Čia svarbiausia ne veiksmas, o emocijos, kurių dauguma yra neigimas, pyktis, abejonės. Serialo sezono kone neįmanoma pažiūrėti vienu prisėdimu, sunku išsėdėti ir vieną seriją nepadarius pertraukėlės. Ir ne dėl to, kad serialas neįdomus ar ištęstas – tiesiog jame per daug slogių emocijų. Nors serialo herojai iš paskutiniųjų bando kabintis į gyvenimą po paslaptingo įvykio, visi puikiai supranta, kad taip, kaip anksčiau, nebebus niekada.
Įdomu tai, jog „The Leftovers“ kūrėjas – pats Damonas Lindelofas, prikišęs nagus prie vieno didžiausių visų laikų televizijos hitų – serialo „Dingę“ („Lost“). Kūrėjai orientuojasi ne į paslaptingo reiškinio, pradanginusio milijonus žmonių, priežastis – jie tiesiog parodo, kaip gyventi po pasaulinės katastrofos sekasi likusiems. Miestelio gyventojų dingimas tėra praeities įvykis, įtakojęs tai, kas vyksta seriale, o vyksta ne taip jau ir daug – iš esmės „The Leftovers“ neturi aiškios siužetinės linijos, tiesiog rodomos įprastų žmonių pastangos susitaikyti su savo artimųjų netektimi po masinio dingimo ir gyventi toliau. Vieniems susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis sekasi geriau, kitiems prasčiau, tačiau nelieka nė vieno, kurio paslaptingas įvykis nepaliečia.
Kadangi seriale beveik nėra veiksmo, jo varomąja jėga tampa veikėjai, už kuriuos kūrėjai nusipelnė aplodismentų. Seriale neišvysite didvyrių, jo veikėjai – paprasti žmonės su savo ydomis, klaidomis ir vidiniais demonais, kitaip tariant – žmogiški, todėl žiūrovui su jais lengva susitapatinti. Tai – serialas, kuris, nepaisant ganėtinai fantastinio siužeto, yra pateiktas labai realistiškai. Žiūrėdamas į iš pažiūros įprastą žmonių gyvenimą nejučiomis imi galvoti, kaip pats elgtumeisi būdamas jų vietoje.
7. Šešios pėdos po žeme (Six Feet Under)
Prieš beveik du dešimtmečius sukurtas serialas „Šešios pėdos po žeme“ pasakoja Fišerių šeimos, Los Andžele turinčios laidojimo namų verslą, gyvenimo istoriją. Šeimos tėvas ir verslo vadovas Natanielis netikėtai žūva, ir šeimos verslas atitenka sūnums Deividui ir Neitui. Pastarasis – neįpareigojančio gyvenimo būdo mėgėjas, tačiau nutikus nelaimei yra priverstas likti su šeima ir prižiūrėti paliktą turtą. Seriale nagrinėjami šeimos narių tarpusavio santykiai ir dažnai kylantys nesutarimai dėl religijos, taip pat įtraukiamos ir personažų antrosios pusės. Be abejo, daugiausia orientuojamasi į mirties temą, ji nagrinėjama keliais lygmenimis – asmeniniu, religiniu ir filosofiniu. Kiekviena serija prasideda kieno nors mirtimi, o jų priežastys – pačios įvairiausios: nuo širdies smūgio iki staigios kūdikių mirties sindromo. Serijos pradžioje parodoma mirtis suteikia foną visam serijos veiksmui, ir jis neretai sutampa su personažų sėkmėmis ir nesėkmėmis. Tuo tarpu patys veikėjai neretai įsivaizduoja pokalbius su mirusiaisiais, ypač Fišerių šeimos galva, Natanieliu.
Seriale gausu juodojo humoro ir siurrealizmo apraiškų. Dėl savo temos ir siužeto gana unikalus kūrinys savo svarbos ir populiarumo nepraranda net ir praėjus beveik dviem dešimtims metų nuo jo pasirodymo. Tris „Auksinius Gaublius“ laimėjęs serialas atskleidžia šeimos atradimus ir praradimus bei pabrėžia jos narių vertybes. Persmelktas mirties tema, jis parodo, kaip susipina gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai susidūrus su netektimi.
6. Vakarų pasaulis (Westworld)
Jungtinių Amerikos valstijų kabelinės televizijos tinklui HBO pavyko sukurtu žiaurų, įtikinamą, užburiantį robotų-kaubojų pasaulį. Serialas paremtas 1973 metų, Michael Crichton sukurtu filmu, tokiu pačiu pavadinimu. Siužetas sukasi apie vakarietišką teminį atrakcionų parką.
Androidai, vilkintys dulkėtais apdarais – pagrindinė atrakcija, jie gali tapti draugais, su jais galima išgerti, mylėtis ar net nužudyti. Robotai, arba kaip kūrėjai juos pristato – šeimininkai, parko svečiams negali padaryti jokios žalos. Plėtodami tokias plačias temas kaip: religija, moralė ir žmonių bei antžmogių smurtas, kūrėjai nepamiršta sudaryti dėmesį pritraukiančios atmosferos.
Serialas puikiai balansuoja tarp filosofijos, romano, žudynių ir paslapčių. Ir jeigu jums toks aprašymas jau kažkur girdėtas – nenustebkite. Be serialo kūrėjų Jonathano Nolano ir Lisos Joy, prie šio projekto prisidėjo ir serialo „Dingę“ prodiuseris D. D. Abramsas. Žiūrovus pasiekė išskirtinio turinio ambicingas vizualinis reginys, kuriame daugiau klausimų nei atsakymų. Šis projektas puiki galimybė pasinerti į personažus ir ilgalaikės formos mitologijos pasakojimą. Kūrinys yra tiesiog pripildytas smurto, žiūrovas net ir nenoromis turėtų užduoti sau klausimą: „Kodėl mes mėgstame smurto elementus visuose savo pramogose?“ Ar mes galėtume tapti „Vakarų pasaulio“ parko svečiais, kurie moka pinigus tam, jog pasotintų šį apetitą?
5. Černobylis (Chernobyl)
Lietuvoje filmuotas serialas pasakoja kraupiai realią istoriją apie katastrofą Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusi 1986-ųjų metų balandžio dvidešimt šeštąją. Iš sovietinių radijo bei televizijos kanalų (jų tada buvo vos keli) jokių pavojaus signalų nebuvo siunčiama, tik po kelių dienų buvo pasakyta, kad Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nedidelė avarija, situacija kontroliuojama, o Sovietų sąjungos vyriausybė sudarė specialią komisiją incidentui ištirti. Frankfurto miesto valdžia jau trečią avarijos dieną rekomendavo savo gyventojams neleisti vaikų žaisti į gatves, o tarybinė liaudis, praėjus penkioms dienoms nuo katastrofos miestų ir miestelių gatvėmis ramiausiai žygiavo gegužės pirmosios demonstracijoje. Maskvoje nuo Lenino mauzoliejaus šypsojosi Michailas Gorbačiovas, kuris tada tikrai žinojo tiesą apie katastrofos mastus ir buvo asmeniškai atsakingas už tai, kad liepė slėpti bet kokią informaciją apie mirtiną pavojų.
Iš pirmosios „Černobylio“ serijos sužinome, kad ir atominės elektrinės operatoriai (beje, visi diplomuoti fizikai) taip pat nesuprato, kaip reikia elgtis sprogus reaktoriui. Visi jie kaip mantrą kartoja jiems įkaltus žodžius: „Tarybiniai reaktoriai sprogti negali“.
Keturios pirmosios serijos skirtos detaliai katastrofos likvidavimo kronikai kai step by step principu stengiamasi kuo tiksliau restauruoti tragiškus įvykius, lemtingus sprendimus, cinišką politikų melą ir pasiaukojamus „likvidatorių“ žygdarbius, dėl valdžios pasirinktos taktikos paskui ilgam paliktus užmaršties zonoje.
Serialas prasideda vieno iš tikrųjų įvykių herojaus Valerijaus Legasovo (Jared Harris) žodžiais: „Kokia yra melo kaina? Mes stengėmės nepainioti melo su tiesa, tačiau jei pakankamai ilgai klausysimės melo, visai prarasime gebėjimą mokėti atpažinti tiesą.“ Praėjus dviem metams po katastrofos šis profesorius fizikas, nuo pirmų avarijos valandų buvęs pavojaus zonoje ir priiminėjęs svarbius sprendimus, nusižudė, bet paliko į buitinį magnetofoną įrašytus monologus. Šiuos įrašus tyrinėję specialistai dabar sako, kad minėtos citatos juose nėra. Tai niekaip nesumenkina paties serialo, siekiančio būti maksimaliai realistišku ir šio tikslo tikrai pasiekiančio visomis įmanomomis priemonėmis.
Aišku, nereikia pamiršti, kad „Černobylis“ nėra dokumentinis serialas, tačiau autorių siekis būti tikroviškiems kiekvienoje, net menkiausioje detalėje vertas visokeriopos pagarbos. Nemažai prie šio beveik dokumentinio tikslumo prisidėjo serialo autoriams talkinęs nemažas lietuvių konsultantų bei asistentų būrys. Visus serialo žiūrovus, ypač filmo vaizduojamų įvykių metu gyvenusios šioje „geležinės uždangos“ pusėje žiūrint „Černobylį“ apima skaudus atpažinimo jausmas, ir iš genetinės atminties klodų iškyla kažkada patirtos, tačiau nepamirštos emocijos.
Skubus pasitarimas įvyksta anuometinio partijos pirmojo sekretoriaus M. Gorbačiovo kabinete Kremliuje, po kurio fizikas Valerijus Legasovas ir viceministras Borisas Ščerbina skubiai siunčiami į Ukrainą stebėti įvykius iš arti ir organizuoti būtinus katastrofos likvidavimo darbus. Nuo šio momento serialo siužetas bus pasakojamas gretinant dvi fabulos linijas – realios avarijos likvidavimo kroniką ir Legasovo bei Ščerbinos tarpusavio santykių raidą nuo abipusės neapykantos iki profesinės pagarbos ir net šiltų žmogiškų jausmų. Partiniam „aparatčikui“ Ščerbinai Legasovas pradžioje atrodo kaip tipiškas inteligentas, be reikalo panikuojantis ir perdedantis pavojų. Mokslininkui gi jo porininkas tėra „pasipūtęs, bukas ir užsispyręs asilas“, nemėgstantis prieštaraujančių, nes taip partijos vadovybėje yra įprasta.
Legasovas avarijos epicentre yra vienintelis žmogus, kuris supranta ne tik katastrofos mastą, bet ir žino, kokios pasekmės laukia pasaulio: jei nepavyks užgesinti po reaktoriaus sprogimo kilusio gaisro, kitas sprogimas nušluos nuo Žemės paviršiaus kelias aplinkines valstybes, įskaitant ir visą Pabaltijį). Legasovą vaidinančiam aktoriui Jaredui Harrisui lemta čia būti tragiku, tarsi įkūnijančiu antikinę išmintį: „Per didelis žinojimas gimdo didelį liūdesį“. O Ščerbiną vaidinantis švedų aktorius Stellanas Skarsgårdas parodo plačią jo herojaus charakterio metamorfozę – nuo visažinio partinio vadovo ir sovietinės nomenklatūros šulo iki maištininko, išdrįsusio pasipriešinti aukštesnei valdžiai. (Gediminas Jankauskas)
4. Tikras detektyvas (True Detective)
Pritrenkianti vaidyba, tobuli dialogai, tamsūs vingiai, narpliojantys ne tik serijinio žudiko pėdsakus, bet ir pagrindinių serialo veikėjų gyvenimus, sukurią grandininę reakciją nuo kurios pašiurpsta oda ir sulėtėja kvėpavimas. Viskas prie ko prisiliečia HBO ranka paprastai tampa aukso vertės palaima pavargusioms akims. Šis serialas puikus to įrodymas.
Luizianos policijos detektyvai Rustas Cohlas (Matthew McConaughey) ir Martinas Hartas (Woody Harrelson) gauna iki šiol nematytą ir žiaurią ritualinės žmogžudystės bylą. Nužudyta jauna prostitutė ant kurios kūno nupieštas simbolis, o ant galvos uždėta ragų karūna. Pesimistiškas ir nuolatos savo mintyse paskendęs Rustas įsitikinęs jog tai nėra pirmoji žudiko auka, tad tyrimas įsibėgėja atskleisdamas vis naujų ir netikėtų detalių.
Serialo pirmasis sezonas apima septyniolika metų tyrimo. Rodydamas dabartį ir peršokdamas į detektyvų prisiminimus jis pateikia detales ir bendrą vaizdą kaip pasikeitė patys detektyvai ir kaip buvo gvildenama istorija. Nuo pat pirmųjų minučių suvokiame, jog McConaughey veikėjas stipriai pasikeitė – nevengia taurelės vidurį dienos, plaukai išsidarkę, drabužiai purvini, suprantame jog jo, kaip detektyvo karjera nesusiklostė. Mes nežinome kodėl taip pasisuko veikėjų gyvenimai, kas privertė itin savo darbui atsidavusį, tačiau didį pesimistą, mesti darbą ir griebtis tokio gyvenimo?
Antrajame sezone tiriama korumpuoto fiktyvaus Kalifornijos miesto valdytojo Beno Kaspero mirtis. Jis rastas sandorio dėl geležinkelio Kalifornijoje statybų sudarymo išvakarėse. Trys teisėsaugos pareigūnai iš skirtingų miestų ir skyrių paskiriami ištirti šį nusikaltimą. Greitai jie sužino, kad nusikaltimas yra gerokai platesnio masto, nei jie manė. 52-ų Kaspero palaikai randami Kitsch‘o, vieno iš pagrindinių serialo veikėjų, ant suolelio pakrantėje su satanistiniais simboliais ant jo krūtinės. Paaiškėja, kad jis turėjo potraukį šiurkščiam seksui ir galimai buvo įsitraukęs į kažkokį neaiškų reikalą.
Šiame sezone žiūrovai išvys Ray Velcoro (Colin Farrell), Ani Bezzerides (Rachel McAdams), Paul Woodrugh (Taylor Kitsch) ir Frank Semyon (Vince Vaughn), kurie tik pasirodžius pirmosioms sezono serijoms įrodė savo profesionalumą ir neabejotinai prikaustė žiūrovus prie ekranų sužavėdami savo unikalia vaidyba.
Velcoro yra detektyvas, kuris grumiasi su korupcija ir neteisybė bent dviem lygiais: jis blaškosi tarp korumpuoto policijos departamento valdybos ir jo veiksmus įtakojančio gangsterio, padėjusio jam surasti žmonos skriaudėją. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog jis yra tipiškas “gerietis”, be kurio neapsieinama nei viename seriale, giliau pasikapsčius po jo praeitį išaiškėja, jog kadaise jis buvo susijęs su jaunos moters išnaudojimo byla ir turi nuobaudų. Taip pat jis augina sūnų, dėl kurio garbės ji kovoja visais įmanomais būdais. Tiesa, vis pasikartojantys jo nervų priepuoliai įrodo, jog jo meilė sūnui yra ženkliai perdėta.
Anni Bezzeries yra “kieta” Ventura County šerifė, negalinti pasididžiuoti skaidria praeitimi: prireikė daug laiko kol ji atsikratė priklausomybės nuo azartinių žaidimų ir alkoholio. Jos sąmoninga, bekompromisė etika neišvengiamai susikerta su griežta sistema, kuriai ji tarnauja. Šerifė pasižymi šaltumo persmelktu ir kiek bauginančiu charakteriu: jai visiškai nerūpi. ką apie ją mano kiti, o apie pašalinių žmonių jausmus ji net negalvoja. Taigi, pasiruoškite pamatyti su kokiais iššūkiais ji susidurs dirbdama su visas moralės normas paisančiu detektyvu Farrell‘iu.
Kitsch‘as – jaunas, dar ne itin patyrės kelių policininkas. Kartą greitkelyje jis sustabdo jauną vairuotoją, kuri norėdama išvengti baudos pasiūlė jam sekso paslaugas. Naivus ir apie pasekmes nepagalvojęs pareigūnas neatsisako gražuolės pasiūlymo.Tačiau apie šį įvykį sužinojo visas policijos departamentas. Kitch‘ą ištinka vidinė krizė. Jam sunkiai sekasi bendrauti su žmona, jai dažnai meluoja, jį kankina nemiga, o savo pyktį bando išlieti autostradoje beprotišku greičiu skriedamas ant motociklo.
Ketvirtoji serialo dėlionės dalis – Vince Vaugh, kuris šiame seriale vaidina karjeristą Franką Seimoną. Ji rodosi geraširdis, tačiau susiduria su pavojumi prarasti savo verslo “imperiją”, kai sužino, jog jo verslo partneris yra žiauriai nužudytas.
Galima drąsiai teigti, jog serialas “Tikras detektyvas” yra tikrų tikriausias kino menas. Šis serialas turi išskirtinį prieskonį, kuris gali būti apibūdinamas kaip gilus, subtilus ir be galo įtraukiantis. Belieka pasidžiaugti autoriaus drąsa, kuris nepabijojo peržengti komforto zonos ribų ir suteikti galimybę žiūrovui ne tik žiūrėti į ekraną, bet tuo pat metu priversti jį mąstyti. Mąstyti kitaip.
Trečiajame serialo sezone kapstomės po senstančio policijos detektyvo Wayne Hays prisiminimus ir seną neišspręstą mįslę. „Žalios knygos” žvaigždė Mahershala Ali įrodo, kad į jį kino mylėtojų dėmesys atkreiptas ne be reikalo.
3. Blakė (The Wire)
“Blakė” 2002 metais išleistas serialas pasakojantis apie sunkų policijos darbą, kuris iš kitų dramų apie policijos darbą išsiskiria dėka jo kūrėjo – Davido Simono, žurnalisto, praeityje artimai dirbusio su policijos pareigūnais ir netgi parašiusio kelias knygas šia tematika. Seriale yra aptariamos kai kurios temos, kurios yra ir knygose. Davidas nenorėjo, kad serialas būtų panašus į kurį nors kitą, metus laiko jis atliko tyrimą tyrinėdamas Baltimorės policijos departamentą, žmogžudysčių skyrių, taip pat tyrinėjo narkotikų vartojimo ir prekiavimo kultūrą Baltimorės mieste. Būtent dėl šių priežasčių serialas yra labai tikroviškas, jame nėra momentų kai pagrindinis herojus tiesiog magiškai sugalvoja kaip išspręsti bylą. Kūrėjas Davidas Simonas, stengėsi kuo mažiau nukrypti nuo tikroviškumo, todėl vietą kurioje vyksta veiksmas pasirinko tą patį miestą kurį tyrinėjo.
Pagrindinis veikėjas Džimis Maknaltis (aktors – Dominikas Vestas) nėra joks įprastas televizijos herojus. Puikiai savo darbą išmanantis ir įžvalgus detektyvas, kurio asmeninis gyvenimas nepasisekęs. Džimis išsiskyręs su žmona, turi du vaikus, vis dar stengiasi susitaikyti su drauge, tačiau nevengia vienos nakties nuotykių. Maknaltis netradiciniais būdais auklėja savo vaikus, taip pat kartais piknaudžiauja alkoholiu. Maknaltis policininkas nesibodi purvino darbo, kuris garbingam policijos darbuotuojui būtų nepriimtinas, serialo autoriai, šio veikėjo tikrai nebando parodyti kaip herojaus į kurį reikėtų lygiuotis. Herojus sąmoningai nėra labai ryškus, išsiskiriantis iš savo komandos, tik laikas ekrane nurodo, kad būtent jis yra pagrindinis veikėjas. Jo komanda labai spalvinga ir atrodo nesuderinama, tiek požiūriu į darbą, tiek asmeninėmis charakterio savybėmis.
Kokia gi policijos drama be blogiukų, pirmo sezono siužetas sukasi apie slaptą jau minėtos komandos operaciją siekiant pričiupti didelės apyvartos narkotikų platintojus taip pat įtariamus ir žmogžudystėmis, žinoma visos grupuotės turi vadą, šiame seriale tai Avonas Barksdeilas (aktorius – Woodas Harisas), jis su niekuo nesidalina valdžia, stengiasi likti šešėlyje, šeima jam labai svarbi, tačiau jis savitai tai parodo.
“Blakė” išsiskiria iš kitų tokio pobūdžio serialų, nes rodomas ne tik policijos darbas, jo užkulisiai ar policininkų asmeninis gyvenimas ir jo charakteristika, nusikaltėliams laiko yra skiriama tiek pat. Piešiama jų charakteristika, požiūris į tam tikrus dalykus, žiūrėdami šį serialą ilgą laiką su personažais praleisite narkotikų prekiavimo vietose kur dauguma juodaodžių su prastu išsilavinimu, kurių kalba smarkiai pagražinama keiksmais. Šis serialas skiriasi nuo “CSI” ar “Bones” tuo, kad neverčia žiūrovų spėlioti, kai įvykdomas nusikaltimas, apklausiami įtariamieji, ir serijos pabaigoje vienas iš jų visada būna kaltas, šiame seriale nusikaltėliai yra aiškūs, labiau gilinamasi į socialinius aspektus, ko prireiks ir kas bus paaukota vardan jų sugavimo.
2. Sopranai: mafijos kronika (The Sopranos)
Kone vienu geriausių draminių serialų pasaulyje tituluojamas serialas „Sopranai. Mafijos kronikos“ savo populiarumo ir svarbos nepraranda ir šiandien. Kultine tapusi istorija neretai tampa kone „mafijos“ sinonimu, o šios šeimos istorija susidomi daugybė skirtingų kartų atstovų.
Sopranų šeima – Niu Džersio valstijoje gyvenanti mafijos šeima, o jos galva – Tonis Soprano, žiaurus ir klastingas nusikaltėlis, reikalus įpratęs tvarkyti mafijai įprastais metodais. Patirdamas asmeninių problemų, šis gangsteris priima jo aplinkos žmonėms itin nebūdingą sprendimą – jis nusprendžia lankyti psichoterapijos kursą. Nenorėdamas pasirodyti nusilpęs, šį savo užsiėmimą jis privalo slėpti nuo kitų, tačiau negana to, artimiausioje aplinkoje, šeimoje, patiriamas spaudimas Tonį vis labiau veda iš proto. Nuo pat vaikystės jį engianti motina sūnaus ramybėje nepalieka ir pasenusi – jos kaprizai ir priešgyniavimai viso siužeto metu vienaip ar kitaip persekiojo pagrindinį herojų, ir šio psichinė sveikata galiausiai pakimba ant plauko. Nusilpęs Tonio pirmtakas, dėdė Jaunėlis, pavydi sūnėnui pasisekimo pasiekus mafijos vadovo poziciją, ir pradeda organizuoti jo nužudymą. Federaliniai agentai taip pat mina ant kulnų, ir Tonis iš paskutiniųjų nusprendžia apsaugoti save ir savo šeimą.
Neįtikėtinai detaliai nupasakojamas mafijos vadeivos gyvenimas, kuriame – gausybė asmeninių dramų, keliančių svarbius gyvenimiškus klausimus. Išskirtinis serialo kūrėjų požiūris į amerikietiškos šeimos sampratą, mafijos veikimą ir gyvenimą, žmogaus emocinės būklės svarbą ir moralinių vertybių demonstravimą pritraukė galybę gerbėjų visame pasaulyje, o serialas pelnė 5 „Auksinius Gaublius“ bei dešimtis kitų apdovanojimų. Televizijos ir mafijos klasika laikomas kūrinys karaliauja daugybės įvairių topų viršūnėse, o Sopranų šeimą galima laikyti kone viena populiariausių televizijos pasaulyje.
George’o R. R.Martino romanai, tarp kurių ir nebaigta saga „Ledo ir ugnies giesmė“, yra nuostabūs ir labai įtaigūs. Rašytojo teigimu, Vesteroso karai, apie kuriuos pasakojama ,,Sostų Karuose“, atspindi skirtingų šeimų vargo perspektyvas. Būtent šis, didelio biudžeto fantastinis serialas, kurį HBO pristatė prodiuseriai Davidas Benioffas ir D.B.Weissas, daugumą išties galėjo šokiruoti. Šiame seriale dažnai vaizduojami žiaurūs mūšiai ir išsamūs smurto aktai (įskaitant smurtą prieš vaikus ir moteris), taip pat daugybė nuogybių ir seksualinio gyvenimo be tabu. Pastarasis vaizduojamas ypač keistai, aiškiai aptariant ir vaizduojant kraujomaišą, neištikimybę ir prievartavimus.„Sostų karai“ prasidėjo erotiškai ir baigėsi intriguojančiai. Pradžioje veikėją Tyrioną Lannisterį (Peterį Dinklage’ą) sutikome viešnamyje, kuomet jo kūną apžiūrinėjo prostitutės. Kitą veikėją Daenerys Targaryen (Emilia Clarke), pirmą kartą stebėjom maudynių metu, prieš pat jos priverstinę santuoką su raumeningu barbaru. Po aštuonių sezonų, maginės fantastikos serialas sujungė šiuos du personažus katastrofoje. Tuo metu kai Džonas Snow (Kit Harington) seriale sekė Jėzaus Kristaus ir tikro lyderio keliu, istorijos finalo sukrėstas Tyrionas vaikščiojo King’s Landing mieste ir stebėjo savo žuvusių seserų ir brolių kūnus. Kaip tik tuo momentu, Deneris triumfavo ir šventė savo didybę, pasiekusi neįtikėtą žudynių skaičių.
Būtent žiaurumo tema ,,Sostų karuose“ buvo vaizduojama itin ryškiai. Tai pastūmėjo žiūrovus gilintis į mūsų visuomenę ir į tai, kaip įvairūs išgyvenimai ją formuoja. Įtraukdami išžaginimus, negalią, prievartą, smurtą šeimoje ir kitas traumines situacijas, „Sostų Karų“ kūrėjai nuveikė svarbų darbą. Jie įtikino mus, jog negalime būti abejingi šioms problemoms, o priimti tai kaip gyvenimo dalį. „Sostų Karų “ atviras požiūris į išžaginimus ir brutalumą dažnai sukeldavo daug kritikų ir žiūrovų ginčų dėl to, kur gi yra žiaurumo ribos. Pavyzdžiui, daugelį sukrėtė epizodas, kuriame veikėja Sansa maitina Ramsay Boltoną medžiokliniams šunims ir tuo besimėgaudama šyposi.
Dar vienas stebėtinas žiaurumo proveržis buvo pastebėtas ir veikėjos Sersėjos Lanister elgesyje. Ji visus kontroliavo ir buvo itin brutali, tačiau tokį elgesį galima būti paaiškinti. Jos vyras girtuoklis ir smurtautojas, o jos tėvas ją dar paauglę pardavė santuokai. Kitas personažas, Arya Stark, taip pat buvo negailestinga. Ji keršijo savo priešams jų pačių pamėgtais būdais. Vienoje serijoje, ji tyčiojosi iš Polivero tol, kol jį nuginklavo. Tačiau, nereikėtų iškelti vien seriale vaizduotų moterų elgesio, juk savo žiaurumu neatsiliko ir vyrai. 6 sezone Ramsay ir Didysis Žvirblis tiesiog linksminosi kankindami ir žudydami kitus personažus.
Visgi, pamirštant seriale ryškią smurto temą ir pereinant prie serialo pabaigos apibendrinimo, reiktų pabrėžti Deneris Targarian mintį, jog visi gauna tai, ko nusipelno. Serialas mus taip pat supažindino su viena tiesa: galia priklauso nuo to, kokius sąjungininkus pasirenki, tačiau, net patys galingiausi žmonės gali bet kada paslysti ir būti sunaikinti.
Taip pat skaitykite: TOP 10 nauji dėmesį kaustantys serialai
