Ne veltui sakoma, kad šaukštas deguto gali sugadinti statinę medaus. Ne vienas režisierius Holivude nusipelno pagyrų už nepaprastą talentą ir jau sukurtų visiems žinomų ir mėgstamų filmų sėkmę, tačiau kartais nesekmės ištinka ir laiminguosius.
Kai kurios iš jų gali ne juokais atsirūgti – ypač jei ištinka žymiausius kino filmų režisierius Holivude. Šiame dešimtuke pateikiami dešimt filmų, kurie tapo tuo deguto šaukštu žinomiems ir gerbiamiems režisieriams.
10. Oliverio Stono „Aleksandras“
Kai „Aleksandras“, Oliverio Stono epinis biografinis filmas, pasakojantis Aleksandro Didžiojo gyvenimo istoriją ir pasiekimus, pasiekė kino teatrus 2004-aisiais, režisieriaus Oliverio Stono svajonė išleisti filmą apie kontraversišką užkariautoją išsipildė. Tačiau svajonė greitai tapo košmaru, kai filmas buvo trypte sutryptas kritikų, jiems atsiliepus apie nevykusiai parinktą režisierių ir aktorius bei siužeto protu nesuvokiamą painumą. Nepadėjo ir tai, kad galimas kitas šio filmo režisierius galėjo būti Bazas Luhrmanas, režisavęs tokius filmus kaip „Didysis Getsbis“, „Mulen Ružas“ ir „Australija“, o pagrindinį vaidmenį galėjo atlikti visų mylimas Leonardas Dikaprijas. Stono filmui pasirodžius kino ekranuose, publika, miniomis skubėjusi žiūrėti panašios tematikos filmų kaip „Gladiatorius“ ar „Troja“, „Aleksandrą“ visiškai ignoravo. Tai buvo skaudus smūgis režisieriui, žinomam kaip filmų „Volstrytas“, „Gimęs liepos 4-ąją“ ir „Vidurnakčio ekspresas“ kūrėjas.
9. Polo Verhoeveno „Šou merginos“
1995-aisiais pastatytas filmas „Šou merginos“ yra prancūziška- amerikietiška erotinė drama, režisuota Polo Verhoeveno. Jame vaidina nuo paauglystės filmavimo aikštelėse besisukanti aktorė Elizabeta Berkley, aktorius Kailas Maclachlanas ir aktorė Gina Geršon. Siužeto dėmėsio centre- pastovaus darbo neturinti, nuolat klajojanti mergina, kuriai gerai pažįstamas gatvės gyvenimas. Filme klajoklė nuklysta į spalvingąjį ir nuodėmingąjį Las Vegasą ir iš paprastos striptizo šokėjos tampa „šou mergina“.
2015-aisiais sulaukęs dešimties metų jubiliejaus, filmas buvo įvertintas kaip vienas iš nesąmoningiausių siužetų savininkų, pilnas keistų miuziklo pasirodymų, nepaliaujamo nuogo kūno demonstravimo bei siaubingo aktorių nesugebėjimo vaidinti. Filmas uždirbo vos 8 milijonus dolerių, ko netruko pastebėti ir pašiepti kritikai. Tačiau nepaisant akivaizdžių, skaičiais paremtų įrodymų, kad filmas „Šou merginos“ nebuvo toks jau įdomus ir neįprastas kaip tikėtasi, režisierius P. Verhoevenas puolė savo kūrinį ginti nuo kritikos. Žiūrovams pažįstamas dėl tokių filmų, kaip „Robotas policininkas“, „Esminis instinktas ir „Viską prisiminti“, režisierius tvirtino, kad „Šou merginos“ yra vienas geriausių jo darbų ir netgi teigė norintis sukurti filmo tęsinį.
8. Kevino Kostnerio „Laiškanešys“
Filmo „Laiškanešys“ siužetas pasakoja apie postapokaliptinę situaciją JAV, praėjus penkiolikai metų nuo netikėtai įvykusios apokalipsės, kuri sudavė smūgį žmonijos civilizacijai ir sunaikino moderniąsias technologijas. Filmas pastatytas pagal Davido Brino knygą, pasakojančią apie klajoklį, kuris randa pamestą Jungtinių Valstijų Pašto laiškanešio uniformą ir tampa vilties simboliu, žadančiu atstatyti buvusią Ameriką. Filmo režisierius ir pagrindinis aktorius Kurdamas „Laiškanešį“, Kevinas Kostneris iš tiesų sukūrė be galo plataus siužeto filmą, besitęsiantį beveik tris valandas. Nors į filmą įdėta nemažai pastangų, net ir žymiąjam K. Kostneriui kritikai buvo negailestingi. Pagrindinis priekaištas „Laiškanešiui“ buvo perspaudimas visomis prasmėmis – per daug sentimentalus, per ilgų scenų ir per ilgo dialogo perpildytas filmas buvo tarsi paskutinė vinis K. Kostnerio režisieriaus karjerai. Filmas uždirbo juokingai nedidelę sumą ir buvo išpeiktas tiek kritikų, tiek publikos. Tokia nesekmė stebina net labiau turint omenyje, kad be sėkmingos aktorinės karjeros, K. Kostneris taip pat yra yra laimėjęs du Oskaro apdovanojimus už vesterno „Šokis su vilkais“režisūrą bei režisavęs filmą „Bekraštės prerijos“.
7. Maiklo Lemano „Hadsono vanagas“
„Hadsono vanagas“ – veiksmo komedija, kurios pagrindinis veikėjas Edis Hokinsas, pramintas Hadsono vanagu, atitarnauja savo dešimties metų ilgumo bausmę kalėjime ir išėjęs į laisvę nusprendžia daugiau nusikalstama veikla neužsiminėti. Tačiau staiga Edį ima šantažuoti pakvaišusi porelė, bandydama priversti buvusį vagį pavogti kelis Leonardo da Vinčio darbus, o jei Edis atsisakys, porelė žada nužudyti jo draugą Tomį. Filmo idėją režisierius M. Lemanas kūrė ne vienas – prie jos prisidėjo ir garsusis Briusas Vilisas. Tačiau dar prieš išleidžiant filmą jau sklandė gandai, kad filmas buvo pastatytas su dideliu biudžetu, tačiau prasta produkcija. Paprastai tariant, „Hadsono vanagas“ – komedija, kuri tiesiog nėra juokinga. Kritikų žodžiais, prajuokinti bandoma, tačiau vis nesėkmingai, dialogas dažnai skamba nuvalkiotai, o komediniai elementai tiesiog nevykę. Nors šis filmas – pripažinta nesėkmė, režisierius Maiklas Lemanas yra pasižymėjęs kitais filmais, tokiais kaip „Heteros“, „40 dienų ir 40 naktų“, „Nes aš taip pasakiau“ ir kt.
6. Steveno Noringtono „Ekstraordinarių džentelmenų lyga“
„Ekstraordinarių džentelmenų lyga“ daug kam pažįstamas kaip filmas, užbaigęs Šono Konerio karjerą. Duodamas interviu britų žiniasklaidai aktorius šio filmo kūrimą pavadino košmaru. Filmo bėdos prasidėjo dar prieš jam patenkant į didžiuosius kino ekranus. 2002-ųjų rugpjūtį Prahoje „Ekstraordinarių džentelmenų lygos“ filmavimai turėjo būti sustabdyti, kai Čekijos sostinę užplūdo baisiausi potvyniai, kokius šalis yra patyrusi per šimtmetį. Dvi savaites trukusi priverstinė pauzė skaudžiai atsiliepė filmui, kuris privalėjo debiutuoti Liepos 11 dieną 2003-aisiais. Ilgainiui filmavimai buvo perkelti į Maltą, kur turėjo būti perstatytos visos filmavimo aikštelės. Atrodo, kad režisierių šios nesekmės visgi išmušė iš vėžių ir filmas netapo toks, kokio S. Noringtonas tikėjosi. Kritikų nuomone, filmas nuobodus ir neaiškus, tarsi siužetas būtų buvęs perrašinėjamas befilmuojant. Veiksmo scenose akivaizdu, kad aktoriai joms buvo visiškai nepasiruošę. Be abejo, šis filmas buvo didelis nusivylimas Noringtono filmų, tokių kaip „Ašmenys“, gerbėjams. Režisierius taip pat yra prisidėjęs prie specialiųjų efektų kūrimo garsiajame filme „Svetimi“.
5. Steveno Spielbergo „Indiana Džonsas ir krištolo kaukolės karalystė“
Devyniolika metų – nemažai, laukiant mylimo veikėjo sugrįžimo į didžiuosius ekranus. Legendinio Indianos Džonso gerbėjai laukdami ne tik nekantravo, bet ir turėjo nemažai lūkesčių, kad naujausias filmas bus nuostabus. Tačiau ne senųjų Indianos Džonso filmų vaiduokliai pakišo koją naujojo filmo sėkmei, o gerbėjų nusivylimas ir ilgai laukto filmo netikėtas nuobodumas. Kritikų atsiliepimuose paminėta, kad „Krištolo kaukolės karalystei“ be galo trūksta gyvumo, o žiūrint šį filmą atrodo, kad siužetas pats savyje susipainiojęs. Tai stebina, turint omeny, kad filmo režisierius S. Spielbergas kuria puikius, sudėtingus ir įdomius filmus jau 40 metų. Jis – vienas žinomiausių pasaulio režisierių, mylimas dėl tokių filmų kaip „Nasrai“, „Indianos Džonso“ filmai, „Šindlerio sąrašas“, „Gelbstint eilinį Rajaną“ ir kt. Tačiau su naujausiu „Indianos Džonso“ filmu režisieriui tikrai nepasisekė.
4. Džordžo Lukaso „Žvaigždžių karai.“ Epizodai I,II.III
Dauguma žino „Žvaigždžių karus“ kaip kino klasiką- filmus, kurių pakeisti negalėtų niekas. Jų populiarumą sunku apsakyti: daugybė daiktų ir žaislų, pagamintų „Žvaigdžių karų“ tematika, daugybė mėginimų sukurti kažką panašaus, ir žinomumas netgi tarp tų, kurie niekada nėra žiūrėję Džordžo Lukaso filmų. Tačiau šie filmai, turėję pasakoti apie tai, kas įvyko prieš „Žvaigdžių karų“ įvykius, tapo dideliu nusivylimu. Gerbėjai skundėsi, kad jų mėgstamo „blogiuko“, kurio istorija turėjo atsiskleisti šiuose filmuose, personažas buvo visiškai sugadintas. Publika šiuos filmus pavadino tiesiog „erzinančiais“. Toks apibūdinimas turėjo būti gana nemalonus režisieriui, kūrusiam garsiuosius „Žvaigždžių karų“ filmus bei prisidėjusiam prie „Indianos Džonso“ kūrimo.
3. Alekso Projo „Egipto dievai“
„Egipto dievai“ pasakoja apie mirtingąjį Beką, kuris kartu su dievu Horu sukyla prieš negailestingąjį tamsos dievą Setą, valdantį Egiptą jėga. Nuo pat pirmo treilerio pasirodymo publikai buvo aišku, kad kritikai turės ką paburnoti apie šį filmą. Nepaisant aiškių klaidų vaizduojant Egipto kultūrą, kurias publika kritikavo dar prieš filmui pasirodant didžiuosiuose ekranuose, „Egipto dievai“ kino ekranuose atrodė juokingai ir apgailėtinai. Filmui sukurti buvo išleisti 140 milijonų dolerių, kurių uždirbti filmas nepajėgė. „Egipto dievai“ uždirbo vos 14 milijonų dolerių ir tapo didžiuliu pajuokos objektu. Aleksui Projui, dirbusiam su Nikolu Keidžu kuriant filmą „Suvokimas“, bei sukūrusiam „Aš- robotas“ ir „Tamsos miestas“, tai turėjo būti skaudi nesekmė.
2. M. Naito Šyamalano „Mergina vandenyje“
1999-aisiais režisierius M.N. Šyamalanas sukūrė populiarųjį trilerį „Šeštasis pojūtis“, kurį žiūrėti publika traukė miniomis. Tada režisierius pasirodė su puikiu filmu „Nepalaužiamasis“, kuris taip pat sukėlė didelį publikos ir kritikų susidomėjimą. Tačiau tada pasirodė filmas „Mergina vandenyje“, kurį kritikai apibūdino kaip pernelyg sudėtingą ir perspaustą. Filmas buvo apibūdintas kaip neįdomus ir iki galo neišpildytas, o kai kurios scenos atrodė pernelyg ekscentriškos, nederančios su filme kuriama įtampa ir vystoma žmogaus drama. Deja, „Mergina vandenyje“ buvo pripažinta kaip viena iš režisieriaus klaidų.
1. R. Džoelio Šumacherio „Betmenas ir Robinas“
Pirmojoje vietoje atsidūrė „Betmenas ir Robinas“ -visiems gerai pažįstamo superherojaus žmogaus-šikšnosparnio nuotykių ekranizacija. Šis filmas susilaukė tiek publikos nepasitenkinimo ir kritikos, kad pačiam režisieriui teko viešai atsiprašyti už filmo nesąmoningumą. Tuo metu 77-erių metų R.D. Šumacheris teigė jaučiantis, kad atsiprašymą yra skolingas ir interviu metu atsiprašė kiekvieno filmo nuvilto Betmeno gerbėjo.
1997-aisiais išleisto filmo „Betmenas ir Robinas“ pasirodžiusių aktorių sąraše puikuojasi tokios pavardės kaip Džordžas Klūnis, Krisas Odonelas, Arnoldas Švarcnegeris bei Uma Turman, tačiau talentingų aktorių pasirodymo nepakako išgelbėti nesėkmei pasmerkto filmo. „Betmenas ir Robinas“ tapo komercine katastrofa, kuri vos netapo lemiamu smūgiu režisieriaus R. D. Šumacherio karjerai. Kvailam spektakliui prilyginamas filmas laikomas vienu blogiausiu kada nors pastatytų filmų apie superherojus. R. D. Šumacheris, sukūręs tokius filmus kaip Klientas“, „Prarasti berniukai“ bei „Metas žudyti“, greičiausiai apie žmogų-šikšnosparnį daugiau filmų nerežisuos.
Taip pat skaitykite: TOP 10 porno įžymybių sužavėjusių kino industriją
