TOP 10 prieštaringai vertinamų filmų

Paskelbė: Miglė Kubiliūtė Data: 2016-08-18 07:37

Spausdinti | Komentarai

Kino filmo "Man of Steel" kadras

Šiuolaikinėje kino kultūroje mes turime ne tik nepriekaištingų filmų, kurie kopia į žiūrimumo viršūnes, turime ir tų, kurie yra vertinami prieštaringai, bet vis tiek sulaukia daug dėmesio.

Kino filmai yra vertinami pagal daugybę kriterijų, galbūt vienas ar kitas filmas primena jums atsitikusį incidentą, kurį norite pamiršti ar galbūt meilės laišką, kurio jūs niekada taip ir neparašėte. Kiekvienas kino filmas gali būti pretenzingas ir diktuojantis savitą skonį, todėl nenuostabu, kad žiūrovų nuomonė niekada nebus vieninga. Taigi susipažinkite su Top 10 prieštaringai vertinamų filmų:

10. Žmogus iš plieno (Man of Steel, 2013) – jaunas berniukas sužino, kad turi ypatingų galių ir yra ne šios žemės gyventojas. Tam, kad išsaugotų pasaulį nuo sunaikinimo vietoje atšiauraus, sumišusio jaunuolio turi pasirodyti didvyris, kuris taps visos žmonijos vilties simboliu. Pavadinimas „Žmogus iš plieno“ sako jums kur esate: radikaliai atitraukti nuo praeities. Žodžio „supermenas“ nebuvimas priverčia žiūrovą laukti kulminacijos viršūnės. Tai yra 2013 metų istorijos versija: tamsus, painus ir smurtinis, prigrūstas griūnančių dangoraižių ir dulkėmis užkimštų katastrofos išlikusių atvaizdų filmas. „Žmogus iš plieno“ ryžtingas žingsnis atgaivinti senąjį charakterį ir kai kurių kritikų teigimu šiame filme yra viskas, ką buvo norėta pamatyti kino filme „Supermenas“. Tai ko iš tikrųjų mes visi laukėme: nepriekaištingo garso takelio, vaidybos ir daug veiksmo. Nepaisant to apie šį filmą sklando dvi nuomonės. Kai kurie mėgaujasi kaip režisierius Zack Snyder ryžtingai pateikia virsmą į Supermeną, girdami veiksmą ir tamsesnį charakterio vaizdavimą. Tuo tarpu, senosios mokyklos aistruoliai teigia, kad filmas nepajėgė užfiksuoti džiaugsmo, humoro ar optimizmo, kurį mes siejame su „Supermenu“. Jie taip pat negalėjo priimti fakto, kad mūsų didvyris sukelia tiek daug sunaikinimo ir nesibaigiančio smurto, tuo tarpu pats tarsi įkūnydamas vilties simbolį. Tie, kurie niekada nebuvo filmo „Supermenas“ aistruoliai, greičiausiai pripažins, kad „Žmogus iš plieno“ yra pakankamai įspūdingas.  Taigi „Žmogus iš plieno“ daugelyje atžvilgių pripažintas kaip įdomus kino filmas, bet ne toks geras, kad numalšintų nusiskundimus. Didelio biudžeto superherojų filmų žanras iš esmės yra paaugliškas, jo vystymas atgavintas pastarajį dešimtmetį įgauna vis didesnį pagreitį, visgi originalusis „Supermenas“ yra amžina klasika.

9. Prielipa (The Cable Guy, 1996) – išmestas iš namų vyras turi įsikurti naujame bute, ta proga jis kviečiasi įvairius paslaugų tiekėjus ir netikėtai tampa vieno jų draugu. Galų gale bičiulystė pradega slėgti ir „prielipa“ bandoma atsikratyti. Pagrindinis dėmesys aptariant „Prielipa“ krypsta į aktorių Jim Carrey, būtent po šio filmo, kai kurie teigė, kad „Prielipa“ sužlugdys aktoriaus karjerą. Jim Carrey buvo Holivudo didžiausia komedijų žvaigždė 90-aisiais, šiame filme aktorius pasirodo visai neblogai, bet juosta gali būti lengvai pamiršta dėl supaprastinto humoro ir beskonybės. „Prielipa“ yra padori komedija su daug trūkumų. Nors įdomu matyti Jim Carrey vaidinantį tamsesniame komedijos variante, kartais filmas bando pernelyg sunkiai pristatyti siužetą, kuris didžiąją laiko dalį nėra juokingas. Apskritai, „Prielipa“ yra vienas iš silpnesnių filmų Jim Carrey karjeroje, bet palyginti su nesenomis komedijomis, kuriose vaidino šis aktorius, „Prielipa“ nėra toks blogas. Žiūrovų nuomone, pirmasis „Prielipos“ įspūdis painokas ir nepatrauklus, tačiau ilgainiui filmas tampa vis juokingesnis ir tam tikros filmo linijos tampa vis labiau vertos dėmesio. Po pirminio filmo išleidimo, beveik kiekvienas manė, kad ši komedija šykštėjo energijos ir Jim Carrey charakteris buvo erzinantis, nemalonus piktadarys. Tačiau bėgant metams žiūrovų susižavėjimas šiuo filmu išaugo. Dalis susižavėjimo galėtų būti skirta filmo režisieriui Ben Stiller, kuris dirbo su tokiomis komedijomis kaip „ Zūladeris“ (Zoolander, 2001) ir „Griaustinis tropikuose“ (Tropic Thunder, 2008). Jo dėka žiūrovai pamėgo juodokas komedijas apie nerangius charakterius. Kritikų nuomone, „Prielipos“ tamsus, emocionalus tonas ir pati idėja yra įdomi, tačiau šiek tiek pasenusi. Kino filmas, kuris priverčia nemėgti Jim Carrey yra strateginė klaida, galbūt tai atmintina komedija, kuri be abejo patiks Jim Carrey aistruoliams, bet deja filmas neišsiskiria tarp kitų aktoriaus komedijinių brangakmenių tokių kaip „Kaukė“ (The Mask 1994) ar „Eisas Ventura: naminių gyvūnėlių detektyvas“ (Ace Ventura: Pet Detective, 1994).

8. Avarija (Crash, 2004) – kai kino žiūrovai kalbės apie blogiausius „visų laikų geriausio vaizdo“ nugalėtojus, „Avarija“ pretenduoja patekti į apkalbų ratą. Nors, jei jūs apklausite pakankamai žmonių, galite būti nustebinti, kad „Avarija“ tikrai turi įsimylėjusių gerbėjų legioną. Filmo kontaversija susijusi su XXI-ojo amžiaus Amerikos rasių vaizdavimu įvairiuose charakteriuose. Kino filmas „Avarija“, sukurtas režisieriaus Paul Haggis, jungia istorijas pagrįstas atsitiktinumu, įžvalgumu ir laime, charakterių gyvenimai ir skirtingų rasių likimai susiduria vienas su kitu kaip biliardo kamuoliai. „Avarija“ daro prielaidą, kad dauguma žmonių jaučiasi iš anksto nusistatę ir pasipiktinę kitų grupių nariais ir rasizmas yra šių jausmų pasekmė. „Avarija“ yra kino filmas su laisva žmogaus valia, kur bet kuriuo momentu kažkas gali įvykti, todėl šis filmas galėtų būti priskiriamas muilo operų melodramoms. Filme puiki vaidyba ir filosofiniai argumentai, fanatizmas ir geranoriškumas yra neišpainiojamai supinti. „Avarija“ žiūrovų vertinamas palankiai, nes turi kankinančios tragedijos ir chaotiškai perpildytos dramos, humoro ir akivaizdžios tiesos įžvalgumo. Gali būti sunkutai įžvelgti, bet „Avarija“ yra filmas apie progresą. Nedaug filmų turi galimybę daryti jų auditorijas geresniais žmonėmis. Bet kita vertus, „Avarija“ sulaukia ir neigiamų vertinimų, nes esą yra nerealistinis, nesąžiningas ir neturi subtilybės. Filme išvardijamos išties sudėtingos situacijos, dėl kurių teigiama, kad filmas per daugiažodis, nes paaiškina viską iki smulkmenų ir yra beveik didaktinis.

7. Dirbtinis intelektas (A.I. Artificial Intelligence, 2001) – filme nagrinėjama dirbtinio intelekto tematika – kas būtų jei robotai taptų išties tikroviški. Tai istorija apie berniuką robotą, kuris gali mylėti. Filmo režisierius Stanley Kubrick iš pradžių šią mokslinės fantastikos pasaką sugalvojo 70-aisiais, bet jis mirė anksčiau, negu filmas galėjo pamatyti dienos šviesą. Taigi Steven Spielberg nusprendė atgaivinti savo draugo svajonių projektą. Nors Steven Spielberg pasistengė atstovauti Stanley Kubrick, daugybė žmonių manė, kad  „Dirbtinis intelektas“ buvo netolygus, nenuoseklus ir tiesiog dirbtinis. Tačiau, kita publikos dalis jautė, kad filmas puikiai sumaišytas su Steven Spielberg įnoringa širdimi ir Stanley Kubrick artistišku protu. Tuo metu, kai „Dirbtinis intelektas“ nesukėlė jokio aiškaus žiūrovų sutarimo, buvo manyta, kad filmo pabaiga buvo perrašyta ir neatitiko pirminio scenarijaus. Būtent filmo „Dirbtinis intelektas“ pabaiga žiūrovų nuomones ir vertinimus  išskyrė į dvi priešingas puses. Kita vertus, puikūs filmo vertinimai priskiriami nepriekaištingai Steven Spielberg režisūrai. Filmas turi keletą stulbinančių vaizdų ir nuostabią vaidybą, kartu su gausiu ir išsamiu siužetu, kuris sulaiko dėmesį nuo pradžios iki pabaigos. Žiūrovų nuomone „Dirbtinis intelektas“ išprovokuoja mąstyti ir yra vertinamas palankiai dėl suteikiamos informacijos bei filmo siužeto įsiminimo.

6. Kristaus kančia (The Passion of the Christ, 2004) – nėra nuostabu, kad tai vienas iš labiausiai prieštaringiausių ir nesantaiką keliančių visų laikų kino filmų. Nepaisant prieštaravimų ir net filmo uždraudimo kai kuriose šalyse, „Kristaus kančia“ pasiekė milžinišką populiarumą. Daugelis žiūrovų turėjo dvasinį ryšį su bibline poema, žavėdamiesi drąsa, kuri reikalinga, kad pavaizduotų Jėzaus nukryžiavimą tokiame kontekste. Tuo pačiu metu, filmas buvo apibūdintas kaip per daug smurtinė kaltės kelionė, sutelkianti dėmesį tik į tai, kaip Jėzus mirė, o ne į tai, kaip jis gyveno. „Kristaus kančia“ kino filmas yra 126 minučių ilgio ir bent jau 100 tų minučių, galbūt daugiau, yra vizualiai susiję su kankinimu ir Jėzaus mirties detalėmis. Būtent dėl to „Kristaus kančia“ žiūrovų vertinamas kaip per daug smurto vaizduojantis filmas. Priešingi vertinimai šiam filmui atsiranda ne dėl scenarijaus susijusiu su smurtu, vertinimo skirtumai išryškėja dėl religinio aspekto. Žiūrovai, kurie nepripažįsta krikščionybės, niekada nesuteiks palankių vertinimų, jie teigia, kad po šio filmo nesijaučia arčiau Jėzaus. Filmas nesiūlo nieko naujo, tiesiog pasakoja istoriją, kuri nutiko prieš du tūkstančius metų. Na, o krikščionybę išpažįstantieji pritars, kad „Kristaus kančia“ priverčia susimąstyti apie tikrąją gyvenimo prasmę. Tačiau nepaisant to, kad filmas turi neįtikėtinai mažai faktinės medžiagos, visgi „Kristaus kančia“ vertinamas kaip geriausias režisieriaus Mel Gibson darbas, filmo regimasis stilius yra realistinis ir užgniaužiantis kvapą, sukuriantis emocinį ryšį. Jei kada nors buvo filmas su teisingu pavadinimu, be abejonės tai – „Kristaus kančia“. Taip pat filmas „Kristaus kančia“ nėra tinkamas jauniems žiūrovams.

5. Tarp žvaigždžių (Interstellar, 2014) – „Tarp žvaigždžių“ yra didžiausias ir drąsiausias 2014 metų kino projektas ir taip pat  labiausiai gluminantis. Tai yra beveik trijų valandų kino filmas apie kvantinę fiziką su giliomis ir kebliomis filosofinėmis kalbomis apie likimą, visatą ir mūsų vietą joje. Režisierius Christopher Nolan sukūrė savitą kino stilių, kuris, tuo laiku kai pasirodė filmas „Tarp žvaigždžių“, padarė jį vienu iš labiausiai ambicingų pasakotojų kino versle. Tačiau daug žmonių jau buvo pavargę būtent nuo šio režisieriaus savito stiliaus. Jie teigė nusivylę  perdozuota mokslinės fantastikos istorija, kuri buvo per ilga ir turėjo daugiau scenarijaus duobių, negu kirmgraužos suvarpytas medis. Kita vertus, režisieriaus šalininkai manė, kad tai vienas iš geriausių jo pasiekimų su įdomiomis filmo idėjomis, vizualizacijomis ir temomis. „Tarp žvaigždžių“ filmas kelia klausimus apie gyvenimo prasmę, naudoja sparčiai augančią muziką, tam kad pakeltų susijaudinimo lygmenį. Filmą lydi nepriekaištingi efektai, vaidyba ir originalus scenarijus – tai pagrindinės priežastys dėl ko „Tarp žvaigždžių“ vertinamas palankiai. Tačiau net su nepaprastai ambicingomis mintimis ir gražiu grandioziniu rezultatu, ši žavi, bet su trūkumais mokslinė fantastika, kenčia nuo sunkaus aiškinamojo dialogo, scenarijaus neišpildymo ir neatitikimų kitais atžvilgiais.

4. Amerikiečių snaiperis (American Sniper, 2014) – tai Clint Eastwood filmas paremtas tikrais faktais – jūrų pėstininkas išsaugo daugybę gyvybių mūšio lauke ir taip tampa legenda. Tačiau kiekvieną kartą, kai jis grįžta namo, turi problemų prisitaikant prie socialinio gyvenimo ir bendraujant su šeima. Netrukus po filmo išleidimo, nemažai žmonių skundėsi, kad „Amerikiečių snaiperis“ realistiškai nepavaizdavo  JAV karinio jūrų laivyno ar Irako karo. Negana to,  naudojimas aiškiai plastmasinės kūdikio lėlės, vienoje scenoje, prarado nemažai šio filmo fanų. Tačiau tokio pobūdžio kritika nesustabdė filmo tampant žiūrimiausiu hitu 2014 metais bei pelnė jam Oskaro nominacijas. „Amerikiečių snaiperis“ skirtas milijonams Amerikos patriotų, kurie žavisi drąsa, pasiaukojimu ir patriotizmu. Amerikiečiai palankiai vertina šį filmą, nes jis perteikia emocijas auditorijoms, kurios junta, kad Amerika kažką prarado Irake, tačiau vis dėlto nori pagerbti tuos, kurie rizikavo savo gyvybėmis. Filmo kritikai teigia, kad „Amerikiečių  snaiperis“ yra keistas agresyvaus šovinizmo ir smurto mišinys, generuojantis neapykantą ir priešišką jausmą. Dalies kritikų teigimu, „Amerikiečių snaiperis“ yra tingus ir šiek tiek miglotas propagandinis filmas apie amerikiečių didvyriškumą ir pragarą Irako kare.

3. Įsikūnijimas (Avatar, 2009) – istorija prasideda, kai buvęs jūrų pėstininkas pasiryžta keliauti į Pandoros planetą tam, kad galėtų valdyti savo kūną. Žmogiškas protas kitame kūne, pradeda beviltiškai kovoti dėl savo išlikimo ir šios planetos gyventojų. „ Įsikūnijimas“ tikrai turi savo gerbėjų gretas. Visgi nors režisieriaus James Cameron labai įspūdingas kūrinys viršijo rekordus, kai kurie žiūrovai negalėjo suprasti dėl ko vyksta sambrūzdis, teigdami, kad tai vienas iš labiausiai kada nors reklamuotų kino filmų su elementaria aplinkosaugos žinute. Filmą „Įsikūnijimas“ kritikai lygina Žvaigždžių karų filmams, žinoma „Įsikūnijimo” nenaudai. Didžiausi priekaištai filmui keliami dėl personažų dialogų, kurie filme pasireiškia gana kukliai. „Įsikūnijimo“ aistruoliai sutinka su kritikais, kad filmo istorija nepateikia nieko naujo, tačiau teigia, jog tai neįtikėtina šventė akims. Vis dėlto, net jei filmo istorija nepadarė įspūdžio visiems, daugelis kino mėgėjų buvo sukrėsti revoliucingų vaizdų ir širdį daužančio veiksmo. „Įsikūnijimas“ nėra tiesiog sensacingas pasilinksminimas, tai yra techninis prasiveržimas. Filmo techniniai aspektai iš tikrųjų yra įspūdingi ir ganėtinai išskirtiniai, visgi scenarijus nėra itin originalus ar protingas.

2. Napoleonas Dinamitas (Napoleon Dynamite, 2004) –  režisieriaus Jared Hess filmas. Šešiolikmetis Napoleonas Dinamitas dažnai erzina aplinkinius, negana to nusprendžia surengti rinkimų kampaniją ir draugą išrinkti mokinių tarybos pirmininku. Numylėta „Sundance“ filmo festivalio komedija pasireiškė kaip tikras kultūrinis reiškinys. Žmonės nuolat cituodavo savo mėgstamas citatas ir pirkdavo filmą lydinčias prekes. Ilgainiui „Napoleonas Dinamitas“ tapo vis populiaresnis, tad žmonės vis dažniau ėmė klausti „kodėl?” Jų akimis filmas buvo tiesiog kvailas. Filme apskritai nebuvo jokios istorijos ir nominalus charakteris ne itin patraukiantis dėmesį. Kritikų nuomone „Napoleonas Dinamitas“ net nebando būti komedija, filme tiesiog pasakojama istorija ir manoma, kad žiūrovai juoksis, dėl to, kad kažkur ras užslėptą humorą. „Napoleonas Dinamitas“ yra parodija, kurioje socialiniai atstumtieji randa laimę ir pritarimą. Filmas siunčia po humoru paslėptą žinutę apie vidurinės mokyklos svajones. Gerbėjai mėgstamą filmą įvertino kaip ekscentrišką, kvailą, bet nekenksmingai malonų. Nors „Napoleonas Dinamitas“ filmo humoras nesikreipia į kiekvieną, jo originalumas priverčia išskirti šią komediją iš daugelio kitų. Gerbėjų teigimu, „Napoleonas Dinamitas“ turi būti prisimenamas kaip komedijos klasika.

1. Gyvenimo medis (The Tree of Life, 2011) – tai Teksaso šeimos istorija, filmas seka vyriausio sūnaus gyvenimo istorija. Berniukas randa save šiuolaikiniame pasaulyje su prarasta siela ir ieško atsakymo apie savo kilmę. Režisieriaus Terrence Malick’s filmas „Gyvenimo medis“ yra ambicingas kartu nuolankus filmas, bandantis apimti visą egzistavimą ir peržiūrėti jį per kelių be galo mažų gyvenimų prizmę. „Gyvenimo medis“ yra tarsi religinė patirtis,  įdiegta žmonių esmėje, bet kylanti į begalinę paslaptį. Filmas vertinamas kaip didingas spektaklis, kuris priešinasi žmonijos mažumui su visatos didybe. Filme „Gyvenimo medis“ nėra sekama istorija tiek, kiek sekamas vaizdas ir emocijos, kurios žiūrovus nukelia į anapusinę patirtį. Taigi natūralu, kad filmas buvo skirtas ne visiems, kritikai teigia, kad šis filmas yra per asmeniškas. Na, o aistruolių teigimu „Gyvenimo medis“ turi viską – filmas žiūrovus vizualiai suglumina, yra tematiškai galingas, emocionaliai judantis bei fenomenalus. Žiūrovai gali interpretuoti „Gyvenimo medį“ kaip gilų, reikšmingą kino pasiekimą ar kaip įmantrų šlamštą. Vienaip ar kitaip, žmonės išėję po filmo peržiūros klausia to paties klausimo: „koks buvo reikalas su tais dinozaurais?”

Filmų sąrašas sudarytas remiantis WatchMojo duomenimis.

Taip pat skaitykite: TOP 10 nepakankamai įvertintų kino šedevrų

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt