TOP 10 nepakankamai įvertintų kino šedevrų

Paskelbė: Data: 2016-06-29 11:40

Spausdinti | Komentarai

Kino filmo "Dark city" kadras.

Pasaulį kas met išvysta galybė kino kūrėjų darbų, todėl neįmanoma jų visų išlaikyti savo akiratyje. Daugelis iš jų kokybiški ir tuo pačiu lenktyniaujantys dėl dėmesio. Tai natūralu, kad kai kurie iš tikrai vertingų kino kūrinių žlunga ar negauna plačiai paplitusio pripažinimo, kurį užsitarnavo.

Galbūt kai kurie atmetami kaip brangios nesėkmės ar tiesiog pralenkę laiką nesuranda savo žiūrovo. Visada verta ieškoti klampiose kino brangakmenių kasyklose tam, kad ištartumėte: „Kodėl aš niekada anksčiau negirdėjau apie šį filmą?!“

10. Tamsos miestas (Dark city, 1998) – Džonas Merdokas atsibunda nepažįstamame viešbutyje ir supranta, kad prarado atmintį. Netrukus jis sužino, kad yra apkaltintas įvykdęs seriją žiaurių žmogžudysčių. Visi žmonių prisiminimai čia yra naujai sukuriami, kai laikrodžio rodyklės pasiekia 12 valandą. Tai apibrėžiama kaip „vidurnaktis“, bet trukmė yra apgaulinga, nes mieste nėra vidurdienio. „Iš pradžių atvyko tamsa, paskui atvyko nepažįstamieji“, mums pasakoma įžanginiame pasakojime. Pasakojimas aiškina, kad nepažįstamieji atvyko iš kitos galaktikos ir rinko žmonių grupę, kad galėtų juos studijuoti. Jų civilizacija miršta. Dėl to jie siekia rasti žmogaus širdies ar sielos paslaptį ir vykdyti eksperimentą. Nepažįstamieji sukuria didelį dirbtinį miestą, kuriame niekada nešviečia saulė. Visi žmonės praranda sąmonę, mašinos sustoja, pokyčiai vyksta visame mieste. Nepažįstamieji nėra blogi ir visagaliai, jie tiesiog turi reliatyvią laisvę persikelti į miestą. Pasaulis, sukurtas Nepažįstamųjų, atrodo pasiskolintas nuo 1940-ųjų noir filmų, šio žanro filmai, buvo vadinami Holivudo kriminaliniai, psichologiniai trileriai, dramos. Šie nespalvoti filmai atspindėdavo sunkią, visą ketvirtąjį dešimtmetį besitęsusią JAV ekonominę situaciją bei Europoje prasidėjusį karą. „Tamsusis miestas“ filme matome minkštas fetrines skrybėles, cigaretes, neoninius ženklus, automatines kavines, senus automobilius. Filmo tempas gana greitas, suteikiantis ne kvėpavimo būseną, tai lyg šuolis į nežinomybę. „Tamsus miestas“ buvo sukurtas ir manytas kaip nauja regimoji vieta mūsų gyvenimams. Filmo prielaida – kad tai, ką mes vadiname realybe gali būti tiesiog fantazija. „Tamsus miestas“ yra lyginamas su filmu „Metropolis“ (Metropolis, 1927), tačiau „Tamsusis miestas“ baisesnis, nes miesto valdovai gali kontroliuoti savo piliečių prisiminimus. Taip pat „Tamsusis miestas“ filmo siužetas gali priminti „Matrica“ (The Matrix, 1999), tačiau dėl to nereikėtų stebėtis, nes filmuojant „Matrica“ buvo panaudota dalis šio filmo dekoracijų. „Tamsusis miestas“ sukelia tą puikų jausmą – kad filmo kūrėjai įdėjo daug daugiau pastangų ir aistros, nei paprasti realūs reikalavimai, tam, kad sukurtų kažką neįtikėtino. Tai nėra tik gražus filmas, jis dosnus, suteikiantis turtingą gylį ir vaizduotę ir dar daug detalių, kurios iš tikrųjų nėra būtinos, tam, kad papasakotų istoriją.

9. Stebėtojų lyga (Watchmen, 2009) – alternatyvi Amerikos realybė, kurioje superherojai besivadinantys „Stebėtojų lyga“, yra kasdienio amerikiečių gyvenimo dalis. Netikėtai vieną naktį nužudomas kaukėto antiherojaus Roršacho draugas, o jis neabejoja, kad tai stebėtojų darbas. Jis suburia savo praeities komandą, buvusius kovotojus prieš nusikalstamumą ir pakyla į įnirtingą žygį prieš piktadarius. Užverda kova, kuri gali turėti skaudžių padarinių visos žmonijos ateičiai. Filmo siužete įsipainiojęs sąmokslas, kuris gali būti susijęs su vis augančia branduolinio karo grėsme tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. „Stebėtojų lyga“ yra sukurtas pagal komiksą, todėl nenuostabu, kad tradicinį herojų garderobą galima rasti komiksų drabužių spintoje: batai, pirštinės, juostos, kaukės – visa tai neleidžia pamiršti tradicinių komiksų herojų. Tai yra patraukiantis dėmesį ir intuityvus filmas – garsas, atvaizdai ir herojai, sujungiami į aiškią regimąją patirtį, kuri sukelia grafinio romano jausmą. Filme puikiai atsispindi tokios temos, kaip gyvybės kaina, karo grėsmė, baimė. Geriausias ir tuo pačiu blogiausias dalykas, ką galima pasakyti apie šį filmą, kad knyga yra visada geriau. Dauguma žiūrovų, matydami „Stebėtojų lygą“, sukurtą iš mėgstamo komikso, randa trūkumų, bet žiūrėti tikrai verta.

8. Dieve, laimink Ameriką (God bless America, 2011) – gyvenimu ir savimi nusivylęs Frankas stebi Amerikos kultūros žlugimą televijos laidose, kurios persunktos žiaurumu, kvailumu ir netolerancija. Išsiskyręs, neseniai atleistas iš darbo, sergantis nepagydoma liga, Frankas jau nebeturi tikslo gyventi. Tačiau užuot suėmęs savo gyvenimą į rankas, Frankas nusiperka ginklą ir nusprendžia išreikšti savo nusivylimą apvalydamas visuomenę nuo ypač neapkenčiamų televizijos realybės šou žvaigždžių. Frankas randa neįprastą bendrininkę, vidurinės mokyklos mokinę Roxy, turičią tokį patį įniršį, tad kartu jie pradeda negailestingą puolimą prieš šalies labiausiai erzinančias garsenybes. „Dieve, laimink Ameriką“ nėra įprastinė komedija. Frankas protingai, argumentuotai ir aiškiai išreiškia pasibjaurėjimo persunktas mintis apie Amerikos civilizaciją. Šis filmas prasideda nuo negailestingo komiško žiaurumo ir leidžiasi žemyn į paprasčiausiai negailestingą žiaurumą. Kritikų nuomone, tai amoralus kino filmas su dviem psichopatais, kurie mano, kad žmonės turi teisę mirti, bet tai visiškai bloga priežastis, kažkieno gyvenimo baigties. Tačiau, kita vertus, „Dieve, laimink Ameriką“ perteikia žinutę, kuri kviečia peržvelgti savo gyvenimo būdą, įpročius ir vertybes. Verta išjungti televizorių, telefoną ar kompiuterį ir pasimėgauti realiu gyvenimu ar motina gamta.

7. Gataka (Gattaca, 1997) – tobulas ateities pasauls Gataka, kur kiekvienas yra teisingai genetiškai užprogramuotas ir klaidoms nėra vietos. Tai mokslinės fantastikos istorija apie genetiškai netobulą žmogų, kuris svajoja išvykti į kosmosą. Ethan Hawke įkūnytas herojus gimė su įgimta širdies liga, dėl kurios negali įgyvendinti savo svajonės. Taigi, savo ruožtu jis meta iššūkį sistemai ir prisidengęs fyktyviu sportininko DNR  bando pasiekti savo svajonę. Tai protingas ir provokuojantis mokslinės fantastikos filmas, su trilerio elementais nagrinėjantis genų inžinerijos temas. Tereikia į mėgintuvėlį įmesti puikią sveikatą, aukštą intelekto koeficientą ir ilgą gyvenimo trukmę ir jūs jau turite naują pasaulį, kuriame kūdikiai gimsta vergiškam darbui. Tuo metu, kai mes skaitome apie klonuotas avis, pomidorus ar žuvis, Gatakoje mokslas yra pažengęs tiek, kad tėvai gali užsisakyti „tobulus“ kūdikius.  Sugebėjęs pritraukti tokius aktorius kaip Ethan Hawke, Uma Thurman bei Jude Low filmas puikiai atitinka standartinius Holivudo siužeto kriterijus, tačiau nesimėgauja vulgariųomis scenomis ar muštynių vaizdais. „Gataka“ vaizduoja realią galimą ateitį ir tyrinėja daug svarbių žmonijai temų ir su laiku tampa vis aktualesnis. Filme pateikiama įdomių minčių, kurios vertos apmąstymo, viena iš jų – „Sakoma, kad kiekvienas mūsų kūno atomas kažkada buvo žvaigždžių dalis, todėl palikdamas Žemę, galbūt iš tikrųjų tik grįžtu namo.“

6. Egzistencija (Existenz, 1999) – Allegra Geller, pirmaujanti žaidimų projektuotoja pasaulyje. Vykstant naujai sukurto žaidimo „eXistenZ“ testavimui, merginą užpuola fanatiškas samdytas žudikas, kuris naudoja keistą organinį ginklą. Mergina bando pasprukti su jaunu rinkodaros stažuotoju Ted Pikul, kuris netikėtai buvo paskirtas kaip jos asmens sargybinis. Deja, prietaisas kuris savyje turi vienintelę „eXistenZ“ žaidimo programos kopiją yra sugadinamas. Tam, kad jį sutaisytų Ted turi įsikūnyti į Allegra kūną. Tokiu būdu jaunuoliai patiria nepamirštamų nuotykių, kurių tikrovėje patirti neįmanoma. „Egzistencija“ vaizduoja visuomenę, kurioje žaidimų dizaineriai garbinami kaip superžvaigždės ir žaidėjai gali organiškai dalyvauti žaidimų viduje. Tikėtina, kad filmas „Egzistencija“ kreipėsi ypač į kompiuterinių žaidimų mėgėjus, nes jie jau yra susipažinę su kitokiu pasauliu. Šis filmas nėra įprasto siužeto ir nėra skiriamas visiems, tačiau jei Jus domina filmai daugiau nei kaip pramoga, norite atrasti idėjų pateikimo terpę, provokuoti mintis, šis filmas būtent Jums. „Egzistencija“ atsirado keltą savaičių po to, kai buvo išleista „Matrica“ (The Matrix, 1999). „Egzistencija“ turi nemažai specialiųjų efektų, kaip ir „Matrica“, tačiau filmai skiriasi savo mastu, galbūt dėl to „Egzistencija“ nesulaukė tiek dėmesio, kiek buvo tikėtasi.

Taip pat skaitykite: TOP 10 knygų ekranizacijų

5. Mėnulis (Moon, 2009) –  netolima ateitis, astronautas Semas Bellas (aktorius Samas Rockwellas) gyvena tolimojoje Mėnulio pusėje, užbaigdamas trejų metų kontraktą su Mėnulio pramonės šakomis, kurios į Žemę siunčia pirminius energijos šaltinius. Tai yra vienišas ir nuobodus darbas, nes nutrauktas palydovas neperduoda jokios gyvos komunikacijos į namus. Į juostą įrašytos žinutės yra viskas, ką Semas gali siųsti ir gauti atgal. Laimei, jo laikas Mėnulyje yra beveik baigtas ir po kelių savaičių Semas galės grįžti pas žmoną Tessa ir jų trejų metų dukterį Eve. Bet Semo sveikata pradeda blogėti, galvos skausmai, haliucinacijos priveda prie beveik lemtingo nelaimingo atsitikimo. Sveikdamas ir grįžtamas atgal į pradinę padėtį, praradęs atmintį Semas sutinka jaunesnę, piktesnę savęs versiją, kuri tvirtina, kad Semas turi likti Mėnulyje ir vykdyti tą patį trejų metų kontraktą, kurį Semas pradėjo prieš visus tuos metus. Tokia mokslinės fantastikos filmai kaip „Mėnulis“ plečia šio žanro gerbėjų spektrą, aktyviai naudodami žiūrovo pojūčius ir intelektą. „Mėnulis“ tai artimas vienatvės ir savęs tyrinėjimo atvaizdavimas. Filmo istorijoje žmogus kovoja pats prieš save, tokiu būdu filmas iškelia deramus klausimus ką reiškia būti žmogumi, būti kažkur toli nuo aplinkinių ir nuolat nuobodžiauti. „Mėnulis“ yra kietos mokslinės fantastikos pavyzdys, susijęs su žmonių bei ateivių ar kitos rūšies būtybių ryšiu, tai filmas kuris užvaldo žiūrovo mintis ir emocijas.

4. Milerio sankryža (Miler‘s crosing, 1990) – bevardžiame JAV mieste 1929 metais draugystė tarp vietinio boso ir Tomo netikėtai nutrūksta, kai jie įsimyli tą pačią moterį. Tomas buvęs dešinioji ranka ir svarbiausias patarėjas gaujos bosui Leo įsijungia į Leo priešo ir varžovo, Johnny Caspar gretas. Dėl to prasideda kruvinas, viso miesto gaujų karas. „Milerio sankryža“ neatrodo kaip gangsterių kino filmas, tai atrodo kaip reklaminė laida, kuri apibūdina gangsterių kino filmus. Visas filmas yra puikiai suprojektuotas, sąmokslas ir dialogai tiesiogi nepriekaištingi. Agresyvūs herojai svaidosi grasinimais, o žiūrovui belieka galvoti, kaip elegantiškai jie yra formuluojami. Filmas „Milerio sankryža“ sukurtas iš dviejų tradicijų, kurios kartais persikloja, 1930-ųjų tradiciniai gangsterių kino filmai ir 1940-ųjų Noir filmai. „Milerio sankryža“ puikiai randa savo personažus pirmoje tradicijoje ir savo regimąjį stilių antrame, bet vaizdai stokoja tam tikro elegantiško lipnumo, kurį Noir filmai  kartais turėdavo. Personažai šioje juostoje žiba tamsiuose šešėliuose, su brangiais senoviniais ąžuolo baldais ir odinėmis kėdėmis ir žalvarinėmis dekoracijomis. Tai toks pasakojimo būdas, kuomet jūs patys turite suvokti ir išsiaiškinti perteikiamą siužeto liniją, rūpintis dėl to kas vysta, stebėti, kaip jumis sąmoksliškai, bet elegantiškai manipuliuojama. „Milerio sankryža“ yra genialus režisierių brolių Coenų darbas ir tuo pačiu vienas iš geriausių gangsterių filmų kino istorijoje.

3. Paskutinis Mohikanas (The last of the Mohicans, 1992) –  britų ir prancūzų kariai kariauja kolonijinėje Amerikoje pasitelkę į pagalba  įvairias indėnų gentis. Mohikanas Čingačgukas su sūnumis, kurių vienas įsivaikintas baltasis, pramintas Sakalo akimi, turi apsaugoti britų pulkininko dukteris karo įkarštyje. Netikėtai tarp britų pareigūno dukros ir jaunojo indėno įsiliepsnoja jausmai, apsunkindami esamą situaciją. Vykstant karui dėl žemių ir išlikimo filmo siužetas moko kaip išgyventi laukinėje gamtoje ir kaip pagal senovės būdus pasigaminti lanką, strėlę ar net kanoją. Miško kovų scenos laikosi Holivudo taisyklių: didvyris retai nepataiko, o piktadariai visada nukenčia. Tačiau ne viskas taip paprasta. „Paskutinis Mohikanas“ turi viską, įskaitant veiksmą, romantiką, karą ir aistringą dramą. Juosta sukurta pagal Jameso Fenimore Cooperio romaną. Tai puikus filmas rodantis Ameriką jos ankstyvojoje stadijoje, pilnas konkurencijos, intrigų ir smurto, filme parodoma kasdienė gyvenimo pusė per iti neramų šaliai laikotarpį. „Paskutinis Mohikanas“ pretendavo į begalę apdovanojimų ir nemažą dalį iš jų laimėjo. Filmų apie indėnus mėgėjams „Paskutinis Mohikanas“ bus geriausias pasirinkimas.

2. Bėgantis skustuvo ašmenimis (Blade runer, 1982) –  futuristinis Los Andželas 2019 metais tapo tamsus ir slegiantis. Jame be žmonių gyvena dirbtinai sukurtos protingos būtybės – androidai, vadinami replikantais. Jie dirba pavojingus darbus Žemės kosmoso kolonijose. Tyrell Corporation gaminamų replikantų paskutinė karta „Nexus-6“ atrodo visiškai taip kaip ir žmonės, yra fiziškai stipresni ir greitesni, tačiau neturi empatijos sugebėjimų bei emocijų. Replikantai po maišto Žemėje atsiduria už įstatymų ribų. Už jų išgaudymą Žemėje atsakingi specialūs policijos padaliniai Blade Runners („likvidatoriai“). Šie padaliniai turi sunaikinti išlikusius replikantus. 2019 m. ypatingai brutaliai ir klastingai replikantų grupei esančiai Los Andžele sugauti pašaukiamas Dekardas (aktorius Harisonas Fordas). Filme vyrauja tamsus kiberpankinis stilius ir futuristinė aplinka. Šie dalykai įkvėpė vėlesnius fantastinius filmus  tokius kaip „Betmeną“, „Robotą policininką“, „Penktąjį elementą“, „Ghost in the Shell“, „Matricą“. Netgi paskutiniosios „Žvaigždžių karų“ filmų dalys skolinosi specialiųjų efektų idėjas. Taip pat, kompiuterinis žaidimas „Deus Ex“ patobulino vizualinius sprendimus ir siužetu filmo pavyzdžiu. Teigiama, kad šiuo filmu kiberpankas įėjo į populiariąją kultūrą. „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ pratęsimas didžiuosius kino ekranus pasieks 2018-ų metų sausio 12-ą dieną. Pagrindiniuose vaidmenyse išvysime Harrisoną Fordą ir Ryaną Goslingą, tęsinį režisuos Denisas Villeneuve. O kol kas kviečiame pasimėgauti originaliu kino šedevru.

1. Legenda apie pianistą (The Legend of 1900, 1998) – 1900-ieji, juodaodis kūrikas Danny Boodmanas Amerikos keleiviniame laive „Virdžinija“ randa paliktą apleistą kūdikį.  Jis pavadina vaiką Danny Boodmann T.D. Citrina Tūkstantis devyni šimtai (1900). Būtent toks vardas kūdikiui duodamas, nes jis buvo rastas citrinų dėžėje, 1900 metais. Vaikas užaugo laivo mašinų skyriuje. Danny vaiką augino kaip savo, iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo laive. Vaikas niekada nepalieka laivo ir pasirodo yra muzikinis genijus, ypač kai prisiartina prie pianino. Šiek tiek paūgėjęs jis susidraugauja su laivo trimitininku, Max Tooney. Po kelių metų laive Max išvyksta ir pasakoja „1900“ istoriją muzikos parduotuvės savininkui. Ši herojiška istorija yra apie žmogų, kuris visą gyvenimą nebuvo užlipęs ant sausos žemės. „Legenda apie pianistą“ filmas apie daužančius likimo vėjus ir tuo pačiu gyvenimo džiugesį bei dvelkiančią paslaptį. Filmas neturi įprastų Holivudo scenų: juoda ir balta, nėra seksualaus ar žiauraus turinio taip pat ir grubių juokelių. Ši istorija iš pradžių buvo parašyta ne kaip scenarijaus ar romanas, bet kaip monologas. Filmas neišvengiamai buvo lyginamas su „Titaniku“, bet turi daugiau bendro su mažai žinomu prancūzų filmu „Titaniko kambarinė“ (Femme De Chambre Du Titanic, 1997), apie žmogų, kuris laimi nemokamą bilietą į „Titaniką“. Taigi, jei Jūs turite laisvą lietingą popietę ir dubenį spragėsių, šis apleistas mažas filmo brangakmenis kaip tik Jums.

Taip pat skaitykite: TOP 10 nepakankamai įvertintų animacijos šedevrų

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt