© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Neramumai ir anti-vyriausybiniai protestai Turkijoje tęsiasi jau daugiau nei savaitę. Tai, kas prasidėjo kaip taikus aplinkosauginis protestas, pavirto į kontraversišką politinį išbandymą dabartinei Turkijos vyriausybei ir ypač Turkijos ministrui pirmininkui Recepui Tayyipui Erdoganui.

Pirmieji protestuotojai susirinko išreikšti nepasitenkinimo Turkijos vyriausybės planais vietoje Gezi parko Stambule statyti didelį prekybos centrą. Tai buvo taikus piliečių susibūrimas, tačiau neramumai ir masiniai protestai prasidėjo, kai Stambulo policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas protestuotojams išvaikyti. Gatvėse pradėjo rinktis žmonės, pasibaisėję policijos brutalumu ir pilietinių teisių pažeidimu, bei nusivylę vis labiau į autoritarizmą linkstančia Erdogano vyriausybe. Protestai prasidėjo ir Ankaroje, bei kituose Turkijos miestuose. Daugiau nei keturi tūkstančiai žmonių  buvo sužeisti, kai kuriems ašarinės dujos nepataisomai sužalojo regą, trys žmonės žuvo.

Panašu, kad nepasitenkinimas Erdogano vyriausybe brendo jau kurį laiką. Turkijos visuomenė šiuo metu išgyvena tapatybės pokyčius, kuriuos lemia dilemos, būdingos moderniajai Turkijai – kova tarp konservatyviojo Islamo ir sekuliarizmo. Dabartinę Turkijos vyriausybę galima apibūdinti kaip konservatyvę ir pro-Islamišką. Tam tikri politiniai sprendimai sulaukė kritikos iš didmiesčiuose gyvenančio sekuliaraus jaunimo, kuris itin neigiamai vertina Erdogano vyriausybės planus labiau kontroliuoti viešąją erdvę. Šis jaunimas, daugiausiai studentija sudaro didžiąją dalį protestuotojų.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Tūkstančiai turkų šeštadienį rinkosi Stambulo gatvėse tęsti anti-vyriausybinių protestų reikalaudami pilietinių teisių užtikrinimo ir atsakomybės už policijos išpuolius. Erdoganas pries išvykdamas į kelionę į Šiaurės Afriką šiuos protestus pavadino nepagrįstais ir teigė, kad protestus organizavo sekuliariosios ekstremistų grupės, tuo dar labiau supykdydamas protestuotojus. Vėliau Erdoganas atsiprašė tų, kurie protestavo siekdami išsaugoti Gezi parką, tačiau teigė, kad neketina atsiprašyti protestuotojų, išėjusių į gatves.

Įdomu tai, kad Turkijos žiniasklaidoje nebuvo jokių žinių apie prasidėjusius protestus. Visos naujienos apie protestus ir policijos brutalumą buvo perduodamos naudojantis socialinėmis medijomis, ypač Twitter‘iu, kurį Erdoganas pavadino „blogiu ir grėsme Turkijos visuomenei“.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Šie protestai Turkijoje iš pradžių buvo lyginami su įvykiais Libijoje, Tunise ir Egipte, vadinamuoju „Arabų pavasariu“, tačiau didelių režimo pokyčių tikėtis nereiktų. Nepaisant protestuotojų nepasitenkinimu Erdoganu, nepanašu, kad iškilo grėsmė jo valdomai vyriausybei. Nėra abejonių, kad į šiuos protestus Erdoganas sureagavo neadekvačiai ir tai gali įtakoti jo partijos reitingus kitąmet vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Šiuo metu padėtis Turkijoje rimsta ir protestai tęsiasi be didesnio policijos įsikišimo.

Taip pat skaitykite: