Ambicingos derybos dėl didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos zonos sukūrimo tarp Jungtinių Valstijų ir Europos prasidės pirmadienį, tvyrant įtampai dėl Amerikos vykdomo sąjungininkų šnipinėjimo.
Šios derybos turi panaikinti gilius nesutarimus dėl saugomų pramonės sektorių abipus Atlanto vandenyno, jeigu būtų pasiektas tikslas pasirašyti tą sutartį iki ateinančių metų pabaigos.
Abiejų pusių aukšto rango derybininkų grupės pirmadienį susitiks Vašingtone tuo metu, kai Europos šalyse dar neatslūgo pasipiktinimas dėl JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomo savo sąjungininkų šnipinėjimo, informaciją apie kurį pastarosiomis savaitėmis paviešino vienas IT ekspertas, dirbęs NSA kontraktininku.
Praėjusios savaitės trečiadienį Prancūzija paragino atidėti Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) derybas, kol vyks dialogas dėl šnipinėjimo, taip pat prasidėsiantis pirmadienį Vašingtone.
Tačiau galiausiai 28 Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė pradėti diskusijas dėl prekybos, sakydamos, jog abu klausimus galima nagrinėti lygiagrečiai.
JAV ir ES derybos dėl laisvosios prekybos tebėra “aukščiausias prioritetas”, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas sakė praėjusią savaitę, kai vyriausybės vadovė pasikalbėjo telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) dėl šnipinėjimo skandalo.
Teoriškai bet kokie klausimai gali būti aptariami per tas derybas, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis prekybai ir investicijoms.
Nors tiesioginiai muitų tarifai yra maži, tačiau netarifinės kliūtys, tokios kaip reguliavimo ir saugumo standartai, tikrinimo procedūros ir vietos verslo palaikymas gali smarkiai padidinti kainas eksportuotojams, mėginantiems parduoti savo prekes ar paslaugas kitapus Atlanto.
Pastangos pradėti šias derybas suaktyvėjo dėl įstrigusių debatų Dohoje dėl Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarptautinių prekybos taisyklių peržiūrėjimo
Tačiau JAV ir ES deryboms gali iškilti sunkiai įveikiamų kliūčių, o apsišaudymas žodžiais dar prieš joms prasidedant jau nubrėžė kai kurių raudonųjų linijų.
Birželį Prancūzija pareikalavo užtikrinti tvirtesnę apsaugą jos kino ir televizijos pramonei, ragindama neįtraukti šio klausimo į derybų programą.
Paryžius deryboms pritarė tik tuomet, kai buvo susitarta, jog Europos Komisijos delegacija neturės įgaliojimų diskutuoti dėl audiovizualinio sektoriaus problemų.
Jeigu Jungtinės Valstijos stums šį klausimą, nors jos to veikiausiai nedarys, Europos derybininkai bus priversti perduoti jį svarstyti ES šalims.
Tuo tarpu Europa kels klausimą dėl plačiai taikomų protekcionistinių sąlygų, kurias JAV valstijų, miestų ir federalinės vyriausybės departamentai oficialiai suteikia vietos kontraktininkams ir tiekėjams, įskaitant pelningą gynybos sektorių.
Kita vertus, Vašingtonas ragins Europą atsiverti JAV biotechnologijoms, tokiems kaip genetiškai modifikuoti maisto produktai, kuriuos daugelis europiečių vartotojų laiko pavojingais.
Vašingtone analitikų nuomonės dėl šio proceso sėkmės potencialo išsiskyrė. Brookingso (Brukingso) instituto ekspertas Joshua Meltzeris (Džošua Melceris) prieš derybas įsiplieskusiai šnipinėjimo dramai didesnės reikšmės neteikia.
ES vyriausybės “kaip matėme, šiek tiek spaudžia JAV”, aiškino jis.
“Tačiau nemanau, kad tai sukels kokių nors ilgalaikių padarinių tai sutarčiai”, – pridūrė J.Meltzeris.
Tuo tarpu Gary Hufbaueris (Garis Hafbaueris), dirbantis Petersono tarptautinės ekonomikos institute, sakė, jog ši padėtis gali paskatinti ES imtis veiksmų prieš didžiąsias JAV IT technologijų bendroves, kurios dalijasi duomenimis su NSA.
“Užuot mažinus kliūtis toje srityje, dėl (šnipinėjimo) gali iškilti naujų kliūčių”, – pažymėjo jis.
Dialogo šalys yra užsibrėžusios per pusantrų metų parengti preliminarią sutartį – iki 2014 metų pabaigos, kai darbą pradės naujos sudėties Europos Komisija.
“Tos derybos ne visuomet bus lengvos, tačiau esu tikros, kad jos pasiteisins”, – Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) sakė per Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą birželio 17 dieną, kai abi pusės oficialiai susitarė pradėti derybas.
“Dabartinė ekonomikos atmosfera reikalauja vienyti jėgas ir nuveikti daugiau, turint mažiau”, – pastebėjo jis.
Jeigu šis procesas bus sėkmingas, jis gali atvesti į didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną, kuri turėtų apie 820 mln. gyventojų.
Praeitais metais JAV ir ES prekybos apimtys buvo maždaug 500 mlrd. eurų (1,73 trln. litų), o dar 280 mlrd. eurų (966,8 mlrd. litų) sudarė paslaugų sektorius. Investicijų srautai tarp transatlantinių partnerių sudarė trilijonus eurų.
Abi pusės gyrė pastangas sukurti šią laisvosios prekybos zoną kaip galimybę paspartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. ES užsakymu atlikta Londone įsikūrusio Ekonomikos politikos tyrimų centro studija prognozuoja, kad TTIP į Bendrijos ekonomiką galėtų kasmet papildomai įlieti apie 119 mlrd. eurų (apie 411 mlrd. litų), o į Jungtinių Valstijų – 95 mlrd. eurų (328 mlrd. litų).
Apie 80 proc. šių įplaukų lemtų biurokratijos ir reguliavimo apkarpymai, taip pat prekybos paslaugomis ir viešųjų pirkimų liberalizavimas, teigia studijos autoriai.
“Sutelkti pastangas į netarifinių kliūčių mažinimą yra kritiškai svarbu atsižvelgiant į transatlantinės prekybos liberalizavimo logiką”, – sakoma studijoje.
