Ventė Viteikaitė / 4FO Studio nuotr.

Rugsėjo 10 d. Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje veganų mugė „Vegfest LT“. Kas tas veganizmas, dėl ko verta jį rinktis ir kuo ypatingas artėjantis renginys, kalbamės su jo organizatore Vente Viteikaite.

Kas yra veganizmas?

Veganų judėjimas kilo iš gyvūnų teisių. Veganai mano, jog nedera savo reikmėms naudoti gyvūnų, todėl nevartoja mėsos, žuvies, jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, vilnos, šilko, nenaudoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Veganizmas laikomas šiuo metu sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu.

Įvardijamos trys pagrindinės veganizmo priežastys – sveikata, aplinkosauga bei etika gyvūnų atžvilgiu. Gal gali daugiau apie jas papasakoti?

Rinkdamasis veganizmą žmogus iš tiesų pirmiausia daro gerą pačiam sau. Kalbant apie veganinę mitybą netrūksta skeptikų, tačiau net Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta ją kaip visavertę ir nurodo, kad ji yra tinkama ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ar sportuojantiems. Gyvūninio maisto vartojimas žmogui yra ne tik nebūtinas, bet ir kenksmingas. Visame pasaulyje žinomi gydytojai T.Collinas Campbellas („Natūralus būdas išvengti ligų“, „Visuma“), Caldwellas B.Esselstynas („Širdies ligos prevencija ir išgydymas“), kurių knygos išleistos ir lietuviškai, su gyvūninio maisto vartojimu sieja tokių ligų, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, alergijos, antrojo tipo diabetas, artritas ar osteoporozė bei daugelio kitų atsiradimą.

Atsisakius gyvulininkystės būtų išspręsta daugybė aplinkosaugos problemų. Gyvulininkystė gamtai daro daugiau žalos, nei fabrikai ir automobiliai kartu sudėjus. Jos atsisakius būtų išspręsta daugybė problemų – sumažėtų vandens ir dirvožemio tarša, būtų sustabdyta klimato kaita, bereikalingas miškų kirtimas ir išteklių švaistymas.

Svarbi ir etinė tokio pasirinkimo pusė – veganai mano, kad žmogus nėra viršesnis už kitus gyvūnus ir neturi teisės jų išnaudoti.

11

Kepyklėlė „Rupūs miltai“ mugėje siūlys keliolikos rūšių veganiškų keksų ir keksiukų.

Kada pirmą kartą išgirdai apie veganizmą ir ką tada apie jį manei? Kiek laiko jau esi vegane ir kas paskatino ja tapti?

Paauglystėje turėjau gerą draugą veganą, su kuriuo leisdavau daug laiko, todėl šis gyvenimo būdas buvo pažįstamas, tačiau kol pati tapau vegane, užtruko. Vegane esu jau penketą metų ir ja tapau gyvendama Turkijoje – ten studijavau. Tuo metu susidėjo nemažai aplinkybių. Dėl pablogėjusios sveikaitos ėmiau domėtis sveika gyvensena – daugelis autorių rekomendavo būtent augalinę mitybą. Be to tuo metu dalinausi butą su vegane – ji paprašė, kad namuose nebūtų jokių gyvūninės kilmės produktų. Pradėti maitintis augalais Turkijoje buvo labai patogu – ten ištisus metus gausu vaisių ir daržovių, viskas labai šviežia ir labai pigu.

Prieš keletą metų socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrei grupę „Lietuvos veganai“, tapusią pagrindine veganų platforma internete, o šiemet organizuoji ir pirmąją Lietuvoje veganų mugę „Vegfest LT“ –  kaip kilo ši idėja?

Idėja organizuoti veganų mugę kilo apsilankius keletoje panašių renginių užsienyje. Gyvenu Anglijoje, čia veganų mugės, festivaliai rengiami netgi mažuose miesteliuose. Pavyzdžiui, mano mieste – Norhamptone, kuris dydžiu prilygsta Utenai, vyksta net trys dideli veganų renginiai per metus. Veganų renginiai populiarūs ne tik Vakarų Europoje, bet ir JAV, Kanadoje, Australijoje, Izraelyje, Rusijoje. Į juos suplūsta tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje susidomėjimas veganizmu taip pat labai didelis. „Facebook“ grupė „Lietuvos veganai“ jungia beveik 10 tūkstančių narių. Organizuoti mugę ėmiausi dėl keleto dalykų – man svarbu, kad apie veganišką gyvenimo būdą sužinotų kuo daugiau žmonių, taip pat norėjau padrąsinti veganiškus verslus, padėti jiems pasiekti pirkėją. Tai ir puiki proga veganams bei jiems prijaučiantiems pabūti kartu – juk iki šiol bedravome tik internetu.

Ko įdomaus mugėje bus galima įsigyti, ką nuveikti?

Mugėje bus labai daug ir įvairaus veganiško maisto. Bus mėsos pakaitalų, įvairių rūšių augalinio pieno, sūrio, jogurtų ir netgi varškės sūrelių, be kiaušinių, grietinės ir sviesto iškeptų tortų ir pyragų, užkandžių, karštųjų patiekalų, daugybė ekologiškų produktų, receptų knygų, kosmetikos, parfumerijos, higienos priemonių, drabužių, rankinių, papuošalų ir aksesuarų, veganų atributikos.

Staliukus turės ir keletas gyvūnų teisių organizacijų, jų nariai nemokamai konsultuos visus, besidominčius veganizmu bei augaline mityba.

Vyks paskaitos, dokumentinio filmo „Augalinė Varšuva“ peržiūra bei diskusija ko gi trūksta Vilniaus veganams. Taip pat veiks mados dirbtuvės – atsinešus savo pabodusius marškinėlius, „džemperį“ ar pirkinių krepšelį bus galima ant jų specialiais trafaretais uždėti veganišką užrašą. Rengiama ir atskira programa vaikams.

22

„Urban Food“ produkcija – sėklų, daržovių ir uogų milteliai, tinkami paįvairinti ir vitaminais praturtinti įvairius patiekalus – sriubas, troškinius, salotas, kokteilius, konditerijos gaminius.

Jei nesi veganas, ar verta ateiti į festivalį, ar bus jame įdomu?

Taip, tikrai verta ateiti. Veganų renginiuose užsienyje mielai lankosi besidomintys sveika mityba ar norintys išbandyti gurmaniškų skanėstų – juk čia galima paragauti produktų, apie kuriuos daugelis net nėra girdėję.

Ar sunku būti veganu Lietuvoje?

Tikrai ne. Verslas į šią augančią grupę jau atkreipė dėmesį: prekybos centruose atsiranda atskiros veganiško maisto lentynos, o maitinimo įstaigos į meniu įtraukia vis daugiau ir įmantresnių augalinių patiekalų. Tiesa, vis dar pasitaiko, kad užėjus į kavinę ir paklausus apie veganiškus pasirinkimus, padavėja nesupranta ko klausi, tačiau tai nutinka jau gerokai rečiau nei prieš kelerius metus.

Pastebėjau, kad mėsos, pieno produktų pakaitalų kainos Lietuvoje itin aukštos – daug aukštesnės nei Anglijoje, apskritai maistas čia labai brangus, gerai, kad lietuviai mėgsta pasikapstyti darže ir daug maisto užsiaugina patys – dėl to jų virtuvė sveikesnė. Palyginus su lietuviais, anglų maistas – labai skurdus.

Apie veganus juokaujama, kad jie valgo tik žoles. O kaip yra iš tikro?

Veganiška virtuvė itin išradinga ir įvairi – įvairios košės, sriubos, troškiniai, suktinukai, užkepėlės, burgeriai, picos, bulvių, makaronų patiekalai, etninės virtuvės skanėstai, įvairūs saldumynai, galima vardinti ir vardinti. Daugelis tvirtina, kad tapę veganais pradėjo valgyti įvairiau ir skaniau, atrado naujų produktų, apie kuriuos iki tol net nežinojo. Kai kurių įdomių dalykų bus galima paragauti ir mugėje, pavyzdžiui iš sojų pupelių gaminamos tempės, ar iš kviečių gaunamo seitano – jo skonis toks panašus į mėsos, jog daugelis negali patikėti, kad valgo ne vištieną, o grūdus.

Veganai atsisako mėsos, tačiau mielai valgo jos pakaitalus – augalines dešreles, kumpius. Kodėl?

Mėsos, pieno produktų pakaitalai – labiau pereinamojo laikotarpio maistas. Prisimenu, vos tapusi vegane nuvažiavau į svečius pas pusbrolį į Londoną ir prisipirkau gal keliolikos rūšių veganiškos mėsos, sūrio – taip įdomu buvo pabandyti. Dabar tokių produktų iš viso nebevalgau, nebent paragauju kokiuose nors veganų renginiuose.

Jie iš esmės skirti ir visavalgiams privilioti – parodyti, kad galima valgyti identiškus produktus neišnaudojant gyvūnų.

33

Dizaino kūrėjai „Čia tu?“ specialiai mugei rengia medinių ženkliukų su humoristiniais užrašais kolekciją.

Iš tiesų, be reikalo žudyti gyvūnų nesinori, bet gal užtektų būti vegetarais?

Deja, kiaušinių ar pieno pramonės ne mažiau žiaurios nei mėsos. Vos prasikalę viščiukai fermose yra išrūšiuojami – patelės paliekamos, o patinėliai sumalami mėsmale, paskandinami verdančiame vandenyje arba uždusinami dujomis. Vištoms nukapojami snapai, ir daug jų miršta nuo infekcijų ar bado, nes maitintis sužalotu snapu – labai skausminga. Be to jos laikomos tik tol, kol deda daug kiaušinių – maždaug iki pusantrų metų amžiaus, vėliau sunaikinamos. Kiaulės, karvės auginamos tokiuose ankštuose narvuose, kad negali net pasikasyti. Tai pačios žiauriausios pramonės ne tik gyvūnų, bet ir žmonių atžvilgiu – šiose pramonėse sužeidžiama daugiau darbuotojų nei bet kurioje kitoje, jau nekalbant apie nuolatinį psichologinį diskomfortą.

Ką patartum nutarusiems tapti veganais? Nuo ko pradėti, ką svarbu žinoti apie mitybą, sveikatą, kaip atskirti, kas veganiška ir kas ne?

Patarčiau tai, ką nutarė, ir padaryti – tai puikus pasirinkimas. Informacijos internete – daugybė, taip pat siūlyčiau prisijungti prie grupės „Lietuvos veganai“, ateiti į veganų renginius – viskas daug lengviau, kai yra kas palaiko. Atsirinkti veganiškus produktus nesunku, aišku, iš pradžių teks paskaitinėti etiketes, tačiau po kurio laiko jau atsiminsite kurie produktai veganiški, ir nereikės gaišti laiko. Nemanau, kad reikia kažkaip specialiai skaičiuoti ką suvalgei, kad užtikrinti, jog gauni pakankamai maistingųjų medžiagų – užtenka valgyti įvairų maistą ir kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių.

Taip pat skaitykite: Elžbieta Latėnaitė: apie kūrybą, aktyvizmą ir veganizmo saulėtekį

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: