Kremliaus diktatorius palygino save ir pirmąjį Rusijos imperatorių Petrą Didįjį, atkreipdamas dėmesį į esą identiškus istorinius siekius susigrąžinti Rusijos žemes. 350-ąsias savo imperatoriaus gimimo metines V. Putinas aplankė carui skirtą parodą ir pasidžiaugė jo pasiekimais ir galiausiai palygino Ukrainos okupaciją, arba pasak jo „specialiąją“ karinę operaciją Ukrainoje su Petro kampanija Maskvos ir Kijevo karui tęsiantis jau 106 dieną.
Vladimiras Putinas palygino save su XVIII amžiaus Rusijos caru Petru Didžiuoju, brėždamas paralelę tarp to, ką jis pavaizdavo kaip jų identiškkus istorinius siekius susigrąžinti Rusijos žemes, išsireikšdamas apie savo šalies poreikį „atsiimti“ teritoriją ir „gintis“.
„Petras Didysis 21 metus kariavo didįjį Šiaurės karą. Atrodo, kariavo su Švedija, kažką iš jų atėmė. Jis nieko iš jų nepaėmė, grąžino [kas buvo Rusijos]“, – ketvirtadienį po apsilankymo carui skirtoje parodoje kalbėjo Rusijos prezidentas.
„Kai Petras įkūrė naująją sostinę, jokia Europos šalis nepripažino jos kaip Rusija. Visi pripažino, kad tai Švedija“, – teigė Putinas. „Ką darė (Petras)? Atsiėmė ir sustiprino. Ir atrodo, kad mums taip pat tenka atsiimti ir sustiprinti“.
Po kelių mėnesių neigimo, kad Rusiją skatina imperines ambicijas Ukrainoje, V. Putinas, ėmėsi šios misijos, palygindamas Petro kampaniją su dabartiniais Rusijos kariniais veiksmais.
„Matyt, mums taip pat rūpi grąžinti tai, kas yra Rusija ir sustiprinti šalį. Ir jei vadovausimės tuo, kad šios pagrindinės vertybės sudaro mūsų egzistavimo pagrindą, mums tikrai pavyks išspręsti užduotis, su kuriomis susiduriame“.
Putinas, einantis 23-iuosius valdymo metus, ne kartą siekė pateisinti Rusijos veiksmus Ukrainoje, kur jo pajėgos niokojo miestus, žuvo tūkstančiai ir privertė milijonus žmonių bėgti, siūlydamas istorijos požiūrį, teigiantį, kad Ukraina neturi tikro nacionalinio identiteto ar valstybingumo tradicijų.
Kritikai teigė, kad Putino pasisakymai įrodė, kad jo skundai dėl istorinės neteisybės, NATO plėtros į rytus ir kitos nuoskaudos vakarams buvo tradicinio užkariavimo karo fasadas.
Ukrainos vyriausybės patarėjas teigė, kad šie komentarai rodo, kad bandymai derėtis su Putinu arba rasti Putinui „nuošalį nuo konflikto“, kaip to siekė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, buvo klaidingi.
„Putino prisipažinimas užgrobus žemę ir lyginant save su Petru Didžiuoju įrodo: „konflikto“ nebuvo, tik kruvinas šalies užgrobimas išgalvotu žmonių genocido pretekstu“, – teigė M. Podolyak. „Turėtume kalbėti ne apie [Rusijos] „gelbėjimo veidą“, o apie jos neatidėliotiną deimperializaciją“.
Buvęs Švedijos ministras pirmininkas Carlas Bildtas Putino norą atsiimti žemes, į kurias pretenduoja Rusija, pavadino „metų karų receptu“.
Atrodė, kad Putinas palaikė tolesnę Rusijos teritorinę plėtrą, sakydamas, kad „neįmanoma pastatyti tvoros aplink tokią šalį kaip Rusija. Ir mes neketiname tos tvoros statyti“.
Vyresnysis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas atmetė tokius komentarus ir tai, ką jis pavadino bet kokiu bandymu įteisinti žemės vagystę.
„Vakarai turi nubrėžti aiškią raudoną liniją, kad Kremlius suprastų kiekvieno kito kruvino žingsnio kainą…Mes aršiai vaduosime savo teritorijas“, – teigė M. Podolyak.
Prieš Putino vizitą į parodą valstybinė televizija parodė dokumentinį filmą, kuriame Petras Didysis buvo giriamas kaip nuostabus karinis lyderis, išplėtęs Rusijos teritoriją Švedijos ir Osmanų imperijos sąskaita su jo pastatyta modernizuota armija ir laivynu.
Putinas neigė, kad Rusija siekė užimti naujų žemių savo invazijoje į Ukrainą, tačiau Kremliaus veiksmai rodo, kad tai netiesa. Rusija nuolat siekė integruoti naujai užgrobtas žemes Donecke ir Luhanske, taip pat Chersono ir Zaporožės regionus pietų Ukrainoje.
Rusų kalba leidžiamas leidinys „Meduza“ šią savaitę pranešė, kad Kremlius planuoja visas žemes sujungti į naują federalinę apygardą, kurią Rusija galėtų aneksuoti jau šį rudenį. Sklindant gandams, kad aneksijai patvirtinti gali būti surengti nauji „referendumai“, Kremlius tik pasakė, kad karinės okupacijos regionai turi nuspręsti dėl savo ateities.
Pastaraisiais metais Putino susidomėjimas Rusijos istorija vis labiau išryškėjo jo viešuose pasirodymuose. 2020 m. balandžio mėn., Rusijai įvedant pirmąjį koronaviruso karantino režimą, jis nustebino žiūrovus kai per televizijos kreipimąsi į tautą palygino pandemiją su devintojo amžiaus tiurkų klajoklių invazijomis į viduramžių Rusiją.
2021-ųjų liepą Kremlius paskelbė beveik 7000 žodžių V. Putino esė „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“, kurioje jis įrodinėjo, kad Rusija ir Ukraina yra viena tauta, tik dirbtinai padalinta. Tai padėjo pagrindą jo karių dislokavimui Ukrainoje vasarį. Maskva bandė pateisinti savo karą Ukrainoje sakydama, kad siunčia karius per sieną nuginkluoti ir „denacifikuoti“ savo kaimynę, o tai nepagrįsta.
Prieš prasidedant Rusijos „ypatingai karinei operacijai“, Putinas apkaltino Sovietų Sąjungos įkūrėją Vladimirą Leniną sukūrus Ukrainą toje vietoje, kuri, pasak Putino, buvo istoriškai Rusijos teritorija, ir pasėjus jos sėklą, o tai lėmė galutinį SSRS žlugimą. Priešingai, Rusijos lyderis atsargiai gyrė Josifą Staliną už „glaudžiai centralizuotos ir absoliučiai unitarinės valstybės“ sukūrimą, net pripažindamas sovietų diktatoriaus „totalitarinių“ represijų rekordą.
Kas buvo Petras Didysis?
Petras Didysis, autokratinis modernizatorius, kuriuo žavisi tiek liberalūs, tiek konservatyvūs rusai, valdė 43 metus ir suteikė savo vardą naujai sostinei Sankt Peterburgui – gimtajam Putino miestui – kurią jis įsakė pastatyti žemėje, kurią užkariavo iš Švedijos. Tai buvo projektas, kainavęs dešimčių tūkstančių baudžiauninkų gyvybes, pašauktų priverstiniais darbininkais pastatyti Petro „langą į Europą“ Baltijos jūros pakrantės pelkėse.
Petras Didysis XVII a. Pabaigoje buvo Rusijos caras, vėliau tapęs pirmuoju Rusijos imperatoriumi. Labai galingas valdovas, jis garsėjo tuo, kad dalyvavo daugybėje karinių kampanijų, siekdamas išplėsti savo „Tsardomą“ į didelę imperiją.
Būdamamas vos 10 metų Petras buvo pasirinktas tapti caru kartu su savo motina kaip valdytojas. Keletą metų jis valdė kartu su broliu Ivanu, tačiau po Ivano mirties 1696 m. Petras tapo vieninteliu valdovu. Būdamas valdovu, Petras smarkiai išplėtė savo teritorijas ir įgyvendino keletą radikalių reformų, kad Rusija taptų puikia šalimi ir didžiausia galia Europoje.
Savo valdymo metu jis įgyvendino daugybę progresyvių reformų, bandydamas suderinti Rusiją su kitomis Europos tautomis. Jis pertvarkė savo armiją pagal Vakarų standartus ir pakvietė laivų statybos, inžinerijos, architektūros ir verslo ekspertus iš visos Europos atvykti į Rusiją ir padėti modernizuoti šalį. Jis taip pat paragino rusus persikelti į įvairias Europos dalis, kad galėtų tęsti mokslą.
Petro stambaus masto karinės kampanijos buvo pradėtos dėl teritorinės plėtros. Jis pradėjo Šiaurės karą su Švedija 1700 m. Sankt Peterburgo miestas buvo įkurtas (1703 m.) Ant Nevos upės deltos karo metu, o 1712 m. Petras Didysis persikėlė Rusijos sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą, kuris klestėjo kaip prekybos ir kultūros centras.
Karas tęsėsi 21 ilgus metus ir baigėsi Nystado sutartimi 1721 m. Iki karo pabaigos Rusija įsigijo Ingriją, Estiją, Livoniją ir didelę dalį Karelijos. Po Šiaurės karo pabaigos 1721 m. Rusija buvo paskelbta imperija, o Petras Didysis pasiskelbė save imperatoriumi.
