Rusijoje nuo rugsėjo 1 dienos rengiamos bendros Rusijos ir KInijos karinės pratybos, kurios truks savaitę laiko. Jose dalyvauja kariai iš Kinijos, Indijos, Laoso, Mongolijos, Nikaragvos, Alžyro, Sirijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano. Vasario 24 dieną, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskva parodė pasauliui savo žiaurumą ir stojo į akistatą su vakarų pasauliu, tačiau ministerijos pranešime yra teigiama, kad Kinijos dalyvavimas bendrose pratybose „nesusijęs su dabartine tarptautine ir regionine padėtimi.“
Tai nėra pirmas kartas, kai yra rengiamos „Vostok“ pratybos – paskutinės įvyko 2018 metais. 300 000 Rusijos karių treniravosi kartu su Kinijos ir Mongolijos bei demonstravo savo bendradarbiavimą. Dabar šios pratybos Rusijai turi dar didesnę reikšmę ir simboliką – norima parodyti, kad Maskva nėra visiškai izoliuota ir turi bendraminčių, tęsiant karą Ukrainoje. Tačiau Rusijos pareigūnai eilinį kartą tvirtina, kad šios pratybos yra tik gynybinės ir nėra nukreiptos prieš kurią nors konkrečią šalį.
Pratybų metu kariai bus treniruojami atlikti manevrus ore, sausumoje ir jūroje. Taip pat Kinijos karinis jūrų laivynas ir Rusijos Ramiojo vandenyno laivynas kartu dalyvaus bendruose praktiniuose veiksmuose. Ekspertų ir gynybos analitikų teigimu, regioninės šalys, tokios kaip Japonija ir Pietų Korėja, jas atidžiai stebės, ypatingai dėl to, kad Rusija ir Kinija toliau demonstruoja besiplečiančius politinius ir karinius ryšius.
Kinija ir Rusija jau nuo 2005 metų palaiko glaudžius ryšius ir rengia karines pratybas. Šių šalių bendradarbiavimo aukštuma – partnerystė „be ribų“, kurią prieš pat rusų įsiveržimą į Ukrainą tarpusavyje paskelbė Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas. Šie betarpiško palaikymo santykiai yra abipusiai ir jau pastebimi politikų sprendimuose bei pasisakymuose. Kinija, palaikydama Rusiją, teigė, kad dėl karo Ukrainoje yra kalta NATO ir vakarietiškos „provokacijos“. Rusija tuo tarpu palaiko Pekiną, tvyrant įtampai su Taivanu ir Vašingtonu dėl JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nensi Pelosi vizito Taipėjuje. Taip pat Kiniją ir Rusiją vienija teritoriniai ginčai, kuriuos šios šalys turi su Japonija.
Indijos dalyvavimas pratybose iš vakarų pasaulio pusės yra vertinamas neigiamai ir kelia papildomos įtampos, tačiau tai atitinka jos užsienio politikos „strateginės autonomijos“ principą, kurio esmė – balansuoti tarp konkuruojančių galybių ir įgyvendinti savo interesus,“ sakė Maiklas Kugelmanas, Vilsono centro Azijos programos direktoriaus pavaduotojas. Naujasis Delis turi nesutarimų su Pekinu ir stiprina savo ryšius su vakarais, tačiau yra netaikantis Rusijai tokių sankcijų, kurių nori vakarų pasaulis. Stengiantis visapusiškai įvertinant sprendimą prisijungti prie šių karinių pratybų reikia atsižvelgti į tai, kad Indija priklauso keliems daugiašaliams blokams, kuriems priklauso tiek Rusija, tiek Kinija – nuo BRICS su Brazilija ir Pietų Afrika iki Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos su Pakistanu bei Vidurinės Azijos šalimis.
