Vudu – oficialiai pripažinta animistinė religija, labiausiai paplitusi Haityje, Benine. Pats pavadinimas kilo iš Afrikos fog genties ir reiškia galingą, paslaptingą ir kartu gąsdinančią dvasią. Kultas atsirado maždaug 1700 m., klestint prekybai vergais, susimaišius skirtingoms kultūroms, kalboms. Tai – katalikybės ir Afrikos tikėjimų, ritualų mišinys, nešantis idėją apie gyvenimo ir mirties tęstinumą. Tapus oficialia religija, padaugėjo ceremonijų, kurių metu žmonės nešasi į kapines maistą, gėrimus religinėms linksmybėms.
Dvasios yra vadinamos loas ir visos dievybės skirstomas į dvi kategorijas: Rada (apsaugančias) bei Petro (agresyvias). Kitaip tariant, vudu magija skyla į baltają ir juodają. Stereotipiškai vudu laikoma juodają magija, siejama su raganizmu dėl įvairių siaubo filmų įtakos ir kruvinų ritualų. Ankstyvieji žyniai narkotinių grybų, žolelių pagalba pasinerdavo į transą ir galėdavo prikelti žmogų iš numirusiųjų. Atsisėdę prie kūno žvelgdavo į akis taip nejučia perduodami savo energiją, minties galia priversdavo numirėlį kalbėti, išgaudavo norimą informaciją. Dažniausiai ji būdavo teisinga. Kaip žinia, siela dar kurį laiką nepalieka kūno, netgi auga nagai, plaukai; astraliniu būdu siela pasiekiama.
Viena žinomiausių kulto juodoji dalia – zombių idėja. Žmogus, kuris tampa jos auka, apsvaiginamas milteliais ir kelioms dienoms visiškai praranda sąmoningą protą, valią, pasidaro tikru vergu. Daro viską, kas jam įsakoma, gali nužudyti žmogų ar atlikti kitą sunkų nusikaltimą. Afrikoje įvairios magijos rūšys tokios populiarios, jog yra specialus vudu turgus reikiamoms prekėms (gyvūnų kaukolėms, žolelėms, kirmėlėms ir t.t.) įsigyti. Dar vienas svarbus atributas – vudu lėlė. Sakoma, jog pasidarius tam tikro asmens lėlę, įdėjus jo plauką ar nuotrauką ir smaigstant adatėlemis kūno dalis, sukeliamas realus skausmas. Nepaisant to, lėlę galima naudoti palaiminimams, gydymui, siekiant teigiamo poveikio ir linkint gero.
Vudu reikmenų turgavietė © Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Kita žynių (houganų ir mambų) atliekama funkcija – ateities pranašavimas. Miltais ar pelenais ant žemės išpiešiamos sudėtingos simbolinės emblemos, iškeliamos dvi šventyklos Rada bei Petro dvasioms, o tarp jų susidariusioje galerijoje iškeliamas stulpas pagrindiniam loa. Paskaičius maldas (tarp jų ir katalikiškas) prasideda ,,smagioji” dalis – būgnų mušimas, giedojimas, aukojimo ritualas. Būgnai laikomi švenčiausiu simboliu. Varijuojant ritmu šokėjai pasiekia transą ir susijungia su loa dvasia. Tarpininkaudami tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių, žyniai nupasakoja ateitį, teikia patarimus patekusiems į bėdą, gydo sergančiuosius.
Wanga – antra pagal populiarumą po ateities pranašavimo paslauga, prišaukianti meilę, sėkmę, pinigus ar kt. Ji gali būti visai paprasta ar net labai sudėtinga; atitinkamai nuo to priklauso ir kaina. Apsauga nuo negatyvios wangos vadinama gad,- prapjovus odą, žaizda įtrinama žolelių milteliais. Vudu – dvasinė praktika, nesuvokiama dėl jos propaguojamų metodų, skleidžiamo tikėjimo, neįžvelgiama plika akimi. Vudu neigia mokslą ir logikos dėsnius. Šiomis dienomis į žynius kreipiamasi įvairiausiais gyvenimo atvejais nesusimąstant apie galimas burtų pasekmes.
Taip pat skaitykite: „Eutanazijos Bažnyčia“ kviečia tapti naujais tikinčiaisiais (N-18)
