© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Visuomenėje nusistovėję stereotipai dažnai priverčia užmerkti akis ir nematyti realybės.  Smurtas prieš moteris – gana dažnai viešojoje erdvėje afišuojama, nuostabos nekelianti,  socialinė problema. Tačiau teiginys „smurtas prieš vyrus“ skamba gana keistai, o gal net ir juokingai – tai neįprasta. Tačiau taip vadinama „stiprioji lytis“ – taip pat palaužiama.

Aštuntame XXa. dešimtmetyje, kaip atsakas į antrosios bangos feminizmą, įsitvirtino naujas terminas „maskulinizmas“ – vyriškumo studijos, apimančios platų su vyrais susijusių temų spektrą: nuo vyrų darbo rinkoje, vyrų šeimoje, tėvystės, vyrų smurto ir nusikaltimų, vyrų ir pornografijos santykio iki moterų vyriškumo ir vyrų moteriškumo. Visuomenėje populiaru manyti, kad moterys yra silpnesnės ir jautresnės, o vyrai labiau pasižymi racionalumu, „šaltu būdu“, jie atsakingi už svarbiausių sprendimų priėmimą. Deja, stereotipas „vyrai – stiprioji lytis“ dažnai sudaro klaidingą nuomonę apie vyrų stiprybę. Tai liudija įsikūrę vyrų krizių centrai ir situacija juose.

Smurtas šeimoje, skaudžios skyrybos, bedarbystė, artimojo netektis, prasti santykiai su artimaisiais, vienatvė, nesugebėjimas susitvarkyti su emocijomis – problemos, aktualios kiekvienam, nepriklausomai nuo to ar tai vyras, ar moteris. Skirtumas čia tik tas, kad moterys sunkioje situacijoje dažnai ieško pagalbos ar išeities, o tuo tarpu vyrai palūžta – griebiasi smurto, sielvartą skandina alkoholiu ar pradeda galvoti apie savižudybę. Amerikoje atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad moterys, psichologiniu požiūriu, yra kelis kartus stipresnės nei vyrai, todėl visas gyvenimiškas krizes įveikia lengviau nei vyrai.

2001m. Vilniuje savo veiklą pradėjo pirmasis Lietuvoje įkurtas vyrų krizių centras. Jo įkūrėjas žurnalistas Algirdas Meškauskas idėją, įsteigti tokią įstaigą, parsivežė iš Skandinavijos šalių, kur greta moterų centrų veikia ir vyrų centrai. Pirmas visuomenės požiūris į tokį centrą buvo skeptiškas, tačiau netrukus į čia ėmė plūsti paramos ieškantys prie skyrybų slenksčio atsidūrę ar jas jau išgyvenę stipriosios lyties atstovai. Psichologinės vyrų problemos ir poreikis jas spręsti palaipsniui didėjo, todėl ėmė daugėti ir besikuriančių vyrų krizių centrų visoje šalyje– Kaune, Šiauliuose, Utenoje, Marijampolėje.

Pagrindinė vyrų krizių centrų paskirtis – padėti krizinėse situacijose atsidūrusiems įvairaus amžiaus vyrams, susidūrusiems su socialinėmis ar psichologinėmis problemomis, suteikti psichologinę ar moralinę pagalbą, padėti įveikti problemas, su kuriomis patys susidoroti nesugeba.

Viena didžiausių vyrus į krizių centrus atginančių problemų – skyrybos, po kurių jie negali atsigauti. Visuomenėje vyrauja nuostata, kad sunkiau skyrybas išgyvena moterys. Tačiau realybė kiek kitokia. Iš tiesų, ant moters pečių gula sunki finansinė našta, kadangi su ja lieka vaikai, kuriuos išlaikyti su pakankamai menkais alimentais yra sunku. Tačiau į vyrų krizių centrus pagalbos ieškoti plūstančių vyrų patirtis rodo, kad psichologiškai sunkiau būna būtent jiems. Skyrybų statistika rodo, kad didžioji dalys skyrybų vyksta moterų iniciatyva, tačiau nebūtinai dėl to, kad vyras blogas. Tam pakanka nesusiklosčiusių tarpusavio santykių, asmeninių problemų. Vyras atstoja tą pusę, kuri nenori skirtis – nori išsaugoti santuoką, todėl įvykusios skyrybos vyrui sukelia didelį stresą. Dažniausiai pasitaikančiu atveju faktas, kad vaikai lieka su mama, moteriai padeda greičiau susitaikyti su skyrybomis. Tuo tarpu vyras lieka vienas. Atsiradęs stresas dažnai sukelia depresiją, kurią vyrai ima „glaistyti“ alkoholiu, save raminti savižudikiškomis mintimis.

Ne ką mažesnė vyrų problema – smurtas šeimoje. Vyrų krizių centruose pagalbos gali sulaukti tiek smurtą patiriantys vyrai, tiek smurtautojai. Neretai į krizių centrus kreipiasi vyrai, suvokiantys, jog  turi psichologinių problemų, dėl kurių kyla smurtas šeimoje, ir čia ieško specialistų pagalbos. Smurtavę vyrai dažniausiai prisipažįsta suprantantys, kad smurtas buvo neteisingas sprendimas, nulemtas sunkių išgyvenimų ar alkoholio. Nieko nešokiruoja faktas, kad vyrai smurtauja. Tačiau vis dažniau krizių centruose apsilanko smurtą patiriantys vyrai. Tiesa – ne fizinį, o psichologinį. O pastarasis dažnai būna nepastebimas, žmonės jį rečiau atpažįsta savo atžvilgiu, ir ypač retai, kai patys jį taiko kitų atžvilgiu. Galima sakyti, kad psichologinis smurtas yra dažnesnė smurto šeimoje forma. Po to, kai moterys įgavo balso teisę, atsirado feminizmo judėjimas, vyrų ir moterų teisės tapo panašios ar net vienodos, o sparti visuomenės vystymosi raida moterims dažnai leidžia pasijausti kiek stipresnėms už vyrus. Prieš vyrus naudojamos žinomos smurto rūšys: fizinis smurtas, seksualinis smurtas, psichologinis/emocinis smurtas, ekonominis smurtas. Tačiau dažniausiai moterys prieš vyrus naudoja verbalinį smurtą – tyčiojasi, kaltina ir reikalauja. Tai vyrui iššaukia skaudžias pasekmes: psichologines – emocinės pusiausvyros praradimą, depresiją, žemą savęs vertinimą ir fizines – priklausomybes, savęs žalojimą, susikaupimo problemas.

Labiausiai pažeidžiama vyrų grupė  – nuo 30 iki 50 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės atstovai dažniausiai kreipiasi į krizių centrus ieškodami pagalbos iškilusioms problemoms spręsti. Šiuo amžiaus laikotarpių dauguma vyrų jau būna nusistatę savo gyvenimo tikslus, jų siekia, būna sukūrę šeimas ar susiformavę savo vertybių sistemas, tačiau iškilę problemos ar nepavykę planai dažnai sukelia emocines traumas, priverčiančias arba pasiduoti arba ieškoti pagalbos. Statistika rodo, kad dažniausiai į krizių centrus kreipiasi vyrai, sulaukę 30-50 metų amžiaus, o didžiausią besikreipiančiųjų skaičių sudaro 45-50 metų, klimakterinį laikotarpį išgyvenantys vyrai. Šiuo gyvenimo tarpsniu vyras pradeda jaustis niekam nereikalingas, nemylimas, nieko nepasiekęs – įvyksta emocinis, psichologinis lūžis.

Vyrų krizės nebekelia jokios nuostabos ar juoko – tai tampa suvokiama kaip natūralus reiškinys. Vyrai susiduria su nei kiek ne mažesnėmis problemomis, nei moterys. Šalyje veikiantys vyrų krizių centrai siekia, kad vyrai taip pat turėtų galimybę bendrauti su specialistais, kalbėtis su kitais, į panašią padėtį patekusiais, vyrais, kai jiems sunku ir jaučiasi pažeidžiami vienoj ar kitoj situacijoj ar jaučiausi nepakankamai vyriški. Vyrų krizių centrai siekia suteikti visą įmanomą pagalbą, padėti vyrams išgyventi sunkius gyvenimo periodus, taisyti netinkamą visuomenės požiūrį į vyriškumo kultą, kad vyras turi iškęsti visas problemas lengvai ir nesiskųsdamas.

Taip pat skaitykite: Vyrų skundai dėl diskriminacijos – vis dažnesni

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: