Volodymyras Zelenskis EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas įnirtingai prašė surengti visuotinius gatvių protestus prieš jau mėnesį trunkančią kruviną Rusijos invaziją ir paragino demokratijos lyderius, atsiųsti daugiau pažangios ginkluotės, įskaitant pažangesnius naikintuvus, priešraketinės gynybos sistemas, tankus, šarvuotąsias mašinas ir prieštankines raketas.

Per televiziją iš ištuštėjusių apgultos sostinės Kijevo gatvių kalbėdamas Volodymyras Zelenskis angliškai kreipėsi į pasaulį, prašydamas padėti jo šaliai išlikti.

„Pasaulis turi sustabdyti karą“, – sakė jis. „Prašau, ateikite iš savo biurų, namų, mokyklų ir universitetų, ateikite vardan taikos, ateikite su Ukrainos simboliais, kad palaikytumėte Ukrainą, palaikytumėte laisvę, palaikytumėte gyvybę.“

„Laisvė turi būti ginkluota“, – atvirai pasakė jis, kai šalia budėjo sunkiai ginkluota apsauga – tai priminė, kad Zelenskio ir jo tautos gyvybei gresia didelis pavojus.

Jo prašymas buvo išsakytas praėjus lygiai mėnesiui po to, kai Rusijos tankai įvažiavo per sieną ir pradėjo konfliktą, per kurį jau žuvo tūkstančiai ukrainiečių civilių ir dar tūkstančiai karių abiejose pusėse.

Daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių paliko savo namus, nes miestai susidūrė su nuolatiniu Rusijos vykdomu bombardavimu iš sausumos, jūros ir oro.

Vien pietiniame Mariupolio uostamiestyje 100 000 žmonių yra įstrigę be maisto, vandens ir elektros energijos bei kenčia nuo įnirtingo Rusijos pajėgų bombardavimo.

Miesto ligoninėje vietos pareigūnai sakė, kad personalas evakavo pacientus į rūsį, kur jie gydomi žvakių šviesoje kartu su 600-700 kitų gyventojų, ieškančių bent menko prieglobsčio.

Ekspertai teigia, kad kadaise didžiuotis galėjusią Rusijos kariuomenę užklupo atkaklus pasipriešinimas ir ji ėmėsi atkaklaus bombardavimo, tikėdamasi palaužti ukrainiečių ryžtą.

Vašingtonas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomas bombardavimas yra laikomas karo nusikaltimu, taip eskaluojant Maskvos ir Vakarų konfrontaciją, prilygstančią didžiausioms Šaltojo karo krizėms.

„Matėme daugybę patikimų pranešimų apie masines atakas ir išpuolius, sąmoningai nukreiptus prieš civilius gyventojus, taip pat apie kitus žiaurius nusikaltimus“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas (Antony Blinken).

„Remdamasi šiuo metu turima informacija, JAV vyriausybė mano, kad Rusijos pajėgų kariai Ukrainoje padarė karo nusikaltimų.“

Kol kas konfliktas neperaugo į tiesioginį Rusijos ir NATO karinį susirėmimą, tačiau Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad Maskva gali pakelti kartelę ir surengti cheminę, biologinę ar net taktinę branduolinę ataką.

Susidūręs su didėjančiu diplomatiniu ir ekonominiu spaudimu, V. Putino režimas atsakė perspėjimu, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, jei susidurs su „egzistencine grėsme“.

NATO pareigūnai mano, kad Vakarų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų arsenalu ginkluotos Ukrainos pajėgos jau galėjo nužudyti iki 15 000 Rusijos karių ir sužeisti maždaug 30 000-40 000.

V. Putino režimo oficialiais duomenimis, žuvusiųjų rusų skaičius nesiekia 500, ir jis yra įvedęs griežtus cenzūros įstatymus, kad užkirstų kelią nepriklausomų šaltinių patikrintoms žinioms apie tai, ką vadina „specialia karine operacija“.

Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų, kad Ukrainos pajėgos ne tik atrėmė daug gausesnių ir geriau ginkluotų Rusijos kariuomenės pajėgų puolimus, bet ir pradėjo kontratakas bei susigrąžino teritorijas aplink Kijevą.

Akivaizdu, kad Ukrainos civiliai gyventojai ir toliau patiria didžiausią karo siaubą.

„Artimiausiomis savaitėmis Ukrainoje reikės dar labiau padidinti pagalbos mastą“, – sakė PSO skubios pagalbos direktorius Maiklas Rajanas (Michael Ryan).

„Aš pats dar niekada nesu matęs tokių daugialypių poreikių ir taip greitai besivystančios krizės metu“, – sakė jis. „Galbūt bent kartą pasiekėme tinkamą pasibaisėjimo lygį dėl to, kas vyksta Ukrainoje.“

V. Zelenskis pripažino, kad pastarasis mėnuo buvo „ilgas“ ir paliko jam skaudančią širdį, tačiau jis sveikino ukrainiečių nusiteikimą kovoti.

„Tai karas už nepriklausomybę ir mes turime jį laimėti“, – sakė jis, kalbėdamas ukrainietiškai, angliškai ir gimtąja rusų kalba.

„Mes atstatysime kiekvieną miestą, už visus nusikaltimus atiduosime okupantus teismui“, – sakė jis. „Visi mūsų žmonės gyvens laisvoje Ukrainoje.“

Praėjus mėnesiui po invazijos, taikos derybose lyg ir susitarta dėl kasdienių humanitarinių koridorių pabėgėliams, o Ukraina teigia esanti pasirengusi atsižvelgti į kai kuriuos Rusijos reikalavimus su sąlyga, kad bus surengtas nacionalinis referendumas. Tačiau ji atsisakė nusileisti reikalavimams nusiginkluoti ir atsisakyti provakarietiškų ambicijų.

Pagrindinis Ukrainos derybininkas Michailas Podoliakas sakė, kad taikos derybos susiduria su „dideliais sunkumais“.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: