Nepaisant to, kad įmonės vis daugiau investuoja į atskirus LEAN elementus, darbuotojų mokymus, motyvacines programas ir kitus personalo (o kartu ir įmonės) vertės kėlimo metodus, išlieka opi problema, darbuotojui paklausus (o dar dažniau – blogesnis variantas – tik tyliai susimąsčius), tai vardan ko aš čia dirbu, koks mano ir mane supančios komandos apjungiantis tikslas, į kurgi mes einame.
Ir šioje vietoje bejėgis gali būti tiek pažengęs motyvatorius, tiek pasitikintis lyderis, tiek nominuotas vadovas, į tiesą ir šviesą ištraukęs tris abejotinos reputacijos valstybines įmones. Užkišti darbuotoją greitai suvirškinama batono riekele (akimirkos įkvėpimu ar užliūliavimu) nėra sprendimas, tai greičiau tik rūdijančio automobilio kėbulo užpaišymas markeriu.
Tai link kur lenkiu? Link senų gerų: vizijos, misijos, tikslų. Link įmonės vertybių ir darbo principų.
Prieš tuos dvidešimt metų, kai apie tai pirmąkart išgirdome, mes dar nebuvome pasirengę tokiam kokybiniam verslo administravimo šuoliui, galų gale tokio lygio vadybos taikyti ir nebuvo didesnės reikiamybės. Pažangesnėmis norinčios būti įmonės, į korporatyvo baliaus dieninę programą pasamdžiusios verslo konsultantus, studijų suoluose pavarčiusius marketingo ir vadybos vadovėlius, tik bergždžiai mėgino imituoti Vakarų pasaulio verslo administravimo atradimus savose kontorose.
Tuo tarpu dabar šios prieš dešimt-penkiolika metų dar kaip burtažodžiai atrodžiusios frazės įgauna naują pagreitį ir užpildo susidariusį kitokio nei tada darbuotojo profesinės asmenybės vakuumą. Pradėjome rūpintis klimato kaita, jautriau reaguojame į neramumus pasaulyje, permąstome tokius senus ir, atrodo, nejudintinus darinius kaip NATO, ES ir XX a. pradžioje dirbtinai nupaišytų valstybių sienas. Taigi nenuostabu, kad per šį laikotarpį pasikeitė tiek darbuotojai, tiek jų vertybių ir net mąstymo šablonai.
Įmonės ateities viziją, jos prasmę atspindinčią misiją, jos veikimo būdus ir tikslus būtina surišti su kasdieninėmis užduotimis, kaip antai bendravimu su klientais ir tiekėjais, įmonės komunikacijos vykdymu, hierarchinių ar horizontalių santykių taikymu, marketingo krypties pasirinkimu, finansų srautų ir atsargų valdymu ir beveik visais kitais įmonės procesais.
Kai šiuos įmonę apibrėžiančius veiksnius patalpinsime ne tik bendrovės interneto svetainėje ir mažajame susirinkimų kabinete, bet ir pradėsime jais gyventi, rezultatą pajusime ne tik darbuotojų pasitenkinime, jų lojalumo įmonei išaugime ir šizofrenijos bei kognityvinių disonansų sumažinime, bet ir bus kur kas paprasčiau valdyti daugumą procesų – jie jau turės savo tekėjimo kryptį.
